Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-724-149/2014 Teisėjas R.Petrauskas Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00354-2012-0

2014 m. lapkričio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos LR BK 227 str. 2 d. 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str.1 d. 2p. a) p.p., į paskirtą bausmę įskaičius E. R. laikino sulaikymo nuo 2013-10-11 14.00 val. iki 2013-10-12 12.50 val.išbūtą laiką, paskirta E. R. galutinė bausmė –58 MGL (7540 litų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „Soluss-LT“ akcininku, 2013 m. spalio 11 d. apie 14.00 val. UAB „Soluss-LT“ patalpose, esančiose Pienių g. 7, Pabradės mieste, Švenčionių rajone, davė kyšį – šešias 200 Lt nominalo kupiūras, iš viso 1200 litų, valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniajam tyrėjui Mantui Krikštaponiui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų P.Trainavičiaus ir O.Bučelytės UAB „Soluss-LT“ vykdomos veiklos operatyvaus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus nebūtų surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau tekste ATPK) 193² str.1 d., 172¹ str., 172⁹ str. 1 d.

2014-08-07 Vilniaus apygardos teisme gautas E. R. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: atnaujinti įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju, Mantas Krikštaponis parodė, kad dirba Vilniaus VPK Imuniteto skyriuje vyriausiuoju tyrėju. 2013 m., galėjo būti spalio 11 d., gavo viršininko nurodymą kartu su mokesčių inspekcija nuvykti į Pabradę patikrinti dvi metalo supirktuves, kurias galimai dengia policijos pareigūnai. Mokesčių inspektoriams nuvažiavus į supirktuvę ir pridavus metalą, jiems nebuvo išrašytas čekis. Vėliau kartu su mokesčio inspektoriais atvažiavęs ir užėjęs į angare įrengtą kabinetą, jis pastebėjo policininko atributiką. Su juo kartu atvykęs mokesčių inspektorius, prisistatė bendrovės direktoriui ir pasakė, jog padarytas pažeidimas – neišrašytas pirkimo dokumentas. Tuomet jis (M.Krikštaponis) paklausė, kas dirba policijoje, direktorius atsakė, kad dirba akcininkai, paminėjo dvi pavardes, viena – E. R., kitos neatsimena. Direktorius nebandė įtakoti pareigūnų, tik kažkam vis skambino, rašinėjo žinutes. Po kiek laiko užėjo žmogus, kuris prisistatė bendrovės akcininku R. ir paklausė mokesčių inspektoriaus, ar jis – vietinis. Mokesčių inspektorius atsakė neigiamai ir paaiškino, kad tikrina įmonės veiklą, pridavė metalą, tačiau negavo dokumento. E. R. inspektoriaus paklausė, kokia už tokio pobūdžio pažeidimą numatyta bauda ir ar galima ją sumokėti administraciniu nurodymu. Išgirdęs, kad inspektorius tokių klausimų nesprendžia, kad bylą nagrinės teismas ir kad pirmą kartą baustam asmeniui paprastai skiria minimalią baudą, E. R. pasivadino jį (M.Krikštaponį) į šoną ir, parodęs jam pažymėjimą, kad dirba kelių policijoje, pradėjo klausinėti, ar tikslinis reidas, ar tie inspektoriai-normalūs, ar juos pažįsta, kaip čia susitarti, kad nieko nebūtų. Suskaičiavęs tris pareigūnus, nes L.Čyvo tuo metu nebuvo, pasakė, jog trims užteks 1500 Lt, neišgirdęs atsakymo, sumą sumažino iki 1200 Lt, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. E. R. į jį kreipėsi kaip į pareigūną, nes jis vilkėjo policininko uniformą. Kadangi, pasiūlęs kyšį, E. R. realiai jau padarė baigtą nusikaltimą, jis apie tai vis vien būtų pranešęs ir jam buvo visiškai nesvarbu – atveš jis pinigus ar ne. Jokio E. R. provokavimo ar skatinimo iš jo pusės nebuvo, mokesčių inspektoriams taip pat nebuvo daromas joks poveikis, jis juos matė pirmą kartą. E. R. priėmė sprendimą savarankiškai. Kai E. R. išvažiavo, jis pasikvietė Lauryną Čyvą ir pasakė, kad jam yra pasiūlytas kyšis, galimai tuoj bus atvežti pinigai, todėl, paprašė jo būti angare. Po kokių 5 min. E. R. grįžo, apsidairė ir padavė jam pinigus – 6 kupiūras po 200 Lt – kuriuos jis (M.Krikštaponis) perskaičiavęs įsidėjo į kišenę. Kadangi L.Čyvo dar nebuvo, žinodamas, kad pareigūnai yra nenuspėjami, gali imtis neadekvačių veiksmų, padaryti žalą tiek sau, tiek kitiems, todėl nesiėmė aktyvių veiksmų ir tęsė pokalbį. Pokalbio metu E. R. prašė kuo mažiau ir kuo lengviau nubausti. Pamatęs Lauryną Čyvą, mostelėjo, kad šis prieitų. Mokesčių inspektoriams ir kolegai paaiškino situaciją apie tai, kad jam buvo duotas kyšis. E. R. į tai sureagavo labai audringai – pradėjo neadekvačiai elgtis, žadėjo nusižudyti, prašė paleisti, parpuolęs ant kelių, prašė atleidimo, nes turįs vaikų, paprašytas liautis, nepakluso, lakstė po visą angarą, buvo afekto būsenoje (t.1, b.l. 14-17).

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju, Laurynas Čyvas parodė, kad dirba Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriuje. Tą dieną jis vyko padėti kolegai. M.Krikštaponis vyko su uniforma. Uniforma buvo tvarkinga, ne žieminė. Kaltinamąjį pamatė tik tuomet, kai M.Krikštaponis jį pasikvietęs informavo, kad buvo duotas kyšis ir parodė pinigus. Kad jo pavardė E. R., sužinojo vėliau. Jeigu būtų žinojęs, kad bus duotas kyšis, nebūtų išėjęs, o būtų vietoje. Po to, kai jie atskleidė, kas esą, situacija tapo nervinė – E. R. verkė, sakė viskas jam baigta, pradėjo bėgioti.

Apie tai, kad bus daromas garso įrašas, jam buvo užsiminta, tačiau kokiu pagrindu, nežino, tai vadovo prerogatyva, taikomos priemonės priklauso nuo pagrindo. M.Krikštaponį pažįsta nuo 2007 m. rugpjūčio mėn., kartu dirbo, juo pilnai pasitiki (t.2, b.l. 38-39)

Po to, jie išvažiavo iš supirktuvės teritorijos ir prie parduotuvės „Norfa“, Pabradėje, apie tai informavo policijos pareigūnus. Visiems kartu sugrįžus į tą pačią metalo supirktuvę, prisistatė direktoriui V. A., parodė pažymėjimus, pateikė pavedimą dėl įmonės patikrinimo, kuriame jis pasirašė. Pagal buhalterės pateiktus dokumentus įmonėje tą dieną kasoje turėjo būti grynų 38906 Lt, o pateikta tik – 419 Lt, todėl nustatytas grynųjų pinigų trūkumas – 38487,89 Lt. Iš to buvo galima konstatuoti, kad įmonė moka pinigus, bet neišrašo pinigų mokėjimo kvitų. V. A. parašė paaiškinimą dėl tų pinigų. Suskaičiavus pinigus, surašant pažymą, atvažiavo E. R., prisistatęs akcininku, ir paklausė kas vyksta. Tuomet jis pateikė jam savo pažymėjimą, pavedimą, kad atliekamas patikrinimas, pasakė, kad už priduotą metalą įmonės direktorius dokumentų neišrašė. Paklaustas, kas už tai gresia, atsakė, kad už šį pažeidimą metalo priėmėjas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, o bylą nagrinės teismas. E. R. paklausė ar būtų galima susitarti, į ką jis atsakė, kad, sprendžia ne jis, o teismas. Tai galėjo girdėti įmonės direktorius V. A., kolegė O.Bučelytė. Vėliau matė E. R. sandėlio viduryje stovintį su policijos pareigūnu, kuris jam (Petrui Trainavičiui) pasakė, jog E. R. sumokėjo kyšį, kad toliau nebūtų vykdomas patikrinimas, parodė ne mažiau 4 kupiūras po 200 Lt. Po to, E. R. pradėjo panikuoti, lakstyti, šaukti. Direktoriaus V. A. atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena ir teismas jį nubaudė.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja, Odeta Bučelytė patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad kaltinamąjį matė, kai 2013-10-11 buvo atliekamas operatyvinis patikrinimas metalo laužo supirktuvėje Pabradėje, Pienių g. 7. Tą dieną ji su kolega Petru Trainavičiumi turėjo pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą priduoti metalą ir patikrinti, ar bus išrašyti dokumentai. Jie dviese atvažiavo savo automobiliu, kontroliniam patikrinimui veždamiesi metalą, žinojo, kad kitu automobiliu vyksta policijos pareigūnai. Metalą priėmė V. A., pinigus sumokėjo, bet dokumentų neišrašė. Apie tai jie, pranešę policijos pareigūnams, sugrįžo į supirktuvę, prisistatė esą iš mokesčių inspekcijos, paaiškino, kad tai buvo kontrolinis užpirkimas ir pradėjo patikrinimą. Direktorius kažkam paskambino, pasakė, kad vyksta patikrinimas. Po kurio laiko atvyko E. R., paklausė, kas vyksta. Jam buvo viskas paaiškinta. Išgirdęs, kad už pažeidimą gresia bauda nuo 2 iki 5 tūkstančių, tačiau dėl konkretaus dydžio spręs teismas, E. R. išėjo kalbėtis su policijos pareigūnu, o ji skaičiavo pinigus, rašė aktą, negirdėjo, ką jie kalbėjo ir nematė, kas vyksta. Vėliau pro praviras duris išgirdo, kaip policijos pareigūnas pasakė, kad ką tik E. R. davė policijos pareigūnui kyšį. Tuomet kaltinamasis išsigando, susijaudino, pradėjo šaukti, kas dabar jam bus. Kas toliau vyko, nežino, nes išėjo iš patalpos. Ji matė pareigūno rankose 200 Lt kupiūras, bet labai trumpai, kiek jų buvo neatsimena (t.1, b.l. 26-28, t.2 b.l. 37-38).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytoju, V. A. parodė, kad jis – UAB „Soluss-LT“ metalo supirktuvės direktorius. E. R. yra UAB „Soluss-LT“ metalo supirktuvės savininkas ir akcininkas. Jis žinojo, kad E. R. ir kitas akcininkas – R. G. yra policijos pareigūnai. Juos visus sieja draugiški santykiai.

2013 m. spalio mėn. į metalo supirktuvę atvažiavo vyras ir moteris, iš kurių jis (V. A.) priėmė juodą metalą ir atsiskaitė su jais neišrašęs jokių dokumentų. Po kurio laiko vyras ir moteris sugrįžo ne vieni, prisistatė kas esą, paaiškino kokiu tikslu atvyko ir ėmė tikrinti dokumentus, pildyti protokolus. Vykusio patikrinimo metu jis paskambino E. R. ir paprašė, kad šis atvažiuotų (skambino gal 3-4 kartus). Pastarasis atvažiavo maždaug po pusvalandžio, užėjo į būdelę, paklausė kas čia vyksta, pabendravo su inspektoriais, pasidomėjo, kokia galima sankcija už nustatytus pažeidimus.

Kai inspektorius paaiškino, kad bus skiriama bauda nuo 2000 Lt iki 5000 Lt, E. R. išėjo iš budelės, o jis liko būdelės viduje, todėl kas vyko toliau, nematė. Kai iš būdelės išėjo mokesčių inspektorius, išgirdo, kaip kartu su juo atvažiavęs policininkas ėmė šaukti, kad E. R. davė jam kyšį. Policijos pareigūnas ir E. R. nuo būdelės stovėjo 10 metrų atstumu. Iki to momento toje būdelėje buvo likę trise – du inspektoriai ir jis. Kai policijos pareigūnas rodė pinigus, jis nematė. Kažkur prie angaro dar stovėjo keli žmonės – darbuotojai ir šiaip pažįstami: E. V., J. V., A. Z..

Už padarytą pažeidimą jis buvo nubaustas pagal ATPK 193² str.1d., 172¹ str., 172⁹ str. 1 d. bauda. E. R. neprašė, kad pastarasis pakalbėtų su policijos pareigūnais. Taip pat nematė, kad jis kur būtų išvažiavęs.

Šie liudytojų parodymai paneigia apelianto argumentus, kad jis buvo provokuojamas padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat ir tai, jog pastarajam sąmoningai buvo leista suprasti, kad administracinio teisės pažeidimo vietoje jis gali sumokėti tik ½ ATPK 193² str. 1 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o ne administracinis nurodymas ir jis buvo surašytas UAB „Soluss-LT“ direktoriui V. A., o ne E. R..

Pažymėtina, kad nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat vadovavosi E. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apie tai, kad pastarajam nuo 2007 m. dirbant Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto Kelių policijos valdyboje paieškos skyriuje vyresniuoju inspektoriumi, kiekvieną dieną teko taikyti administracinę atsakomybę – surašyti protokolus, siunčiant juos į teismą arba jam leistinose ribose taikyti administracinę nuobaudą, tame tarpe, kai žmonės metų bėgyje nėra bausti, taikyti nurodymą sumokėti pusę minimalios administracinės teisės pažeidimo kodekse numatytos baudos (t.1 b.l. 122-123, t.2 b.l. 50).

Preziumuojama, kad advokatas žino įstatymus, todėl kartu su 13 metų policijoje išdirbusiu E. R., kuris nuo 2007 m. iki 2013 m. gegužės mėn. dirbo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistu, negalėjo nežinoti, jog įstatymas nenumato galimybės paskirtą baudą visą ar jos dalį sumokėti administracinio teisės pažeidimo vietoje.

Be to, kaip jau buvo pažymėta, UAB „Soluss-LT“ direktoriui V. A. buvo surašytas ne administracinis nurodymas o administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. 1 b.l. 33-34) kadangi pagal Lietuvos Respublikos ATPK 260¹ str. 1 d. šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip trijų tūkstančių litų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 260² straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais – nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų.

Pagal ATPK 313 str. baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad tiek nuteistasis tiek jo gynėjas negalėjo nežinoti, kad Lietuvos Respublikos ATPK 315 str., nustatantis nutarimo skirti vietoje imamą baudą vykdymo tvarką neteko galios dar 2010-12-14 įstatymu Nr. XI-1223 (įsigaliojo nuo 2011-03-01) (Žin., 2010, Nr. 157-7968).

Be to, nuteistasis nesugebėjo tinkamai paaiškinti, kodėl jis perdavė policijos pareigūnui 1200 Lt, jeigu ½ nuo ATPK 193² str.1 d sankcijoje numatytos minimalios 2000 Lt baudos yra 1000 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms tiek apelianto, tiek jo gynėjo argumentus, kad nuteistasis pardavė Imuniteto skyriaus vyresniajam tyrėjui Mantui Krikštaponiui pinigus skirtus 1/2 minimalios baudos sumokėjimui pagal surašytą administracinį nurodymą dėl ATPK atitinkamų straipsnių pažeidimo, kolegija vertina kritiškai, kaip nuteistojo E. R. gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų A. Z. ir E. V. parodymais, kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus.

Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju A. Z. parodė, kad E. R. pažįsta, nes jam pridavinėja metalą. Nieko negali paliudyti, nes nieko nematė, jis tą dieną per pietų pertrauką atvažiavo į UAB „Soluss“, esančią Pabradėje, pasiklausti metalo supirkimo kainų. Kalbėdamas su vairuotoju E. V., suprato, kad mokesčių inspekcija tikrina įmonę. Išbėgęs E. R. paprašė 2000 Lt baudai sumokėti už tai, kad įmonės direktorius neišrašė dokumentų, taip suprato iš šnekų, tačiau gerai neatsimena, nes buvo senokai. Pinigų E. R. nedavė, nes neturėjo. Ar E. R. išvažiavo, ar išėjo pėsčiomis, nežino. Pašnekėjęs kokį pusvalandį su vairuotoju, išvažiavo.

Apklaustas pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju E. V. parodė, kad tą dieną įmonėje vyko kažkoks patikrinimas, jo niekas nieko neklausinėjo jis su A. Z. stovėjo atokiau už kokių 20 metrų. Kas vyko viduje nematė ir nieko nežino. Prie jų skubiai priėjęs E. R. paprašė paskolinti apie 1000 Lt. Gavęs neigiamą atsakymą, nuėjo link sandėlio. Viskas truko apie pusvalandį. Mieste iš pašalinių žmonių girdėjo, kad E. R. siūlė pareigūnams kyšį, Pabradė mažas miestelis. Kas ir ką sakė, neatsimena.

Kolegijos nuomone, liudytojų A. Z. ir E. V. parodymai nėra informatyvūs, kad jais būtų galima vadovautis, paneigiant ar patvirtinant reikšmingas bylai aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad E. R. atžvilgiu neteisėtai buvo panaudotos kriminalinės žvalgybos priemonės, o Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas Elanas Jablonskas nurodė savo pavaldiniui Mantui Krikštaponiui prieš jį (galimai ir kitus) panaudoti teismo nesankcionuotas kriminalinės žvalgybos priemones ir kuris Švenčionių rajono apylinkės teismui atsiuntė 2 (dvi) kardinaliai priešingas informacijas (atsakymus) dėl kriminalinės žvalgybos įstatymu nustatytų duomenų pateikimo, teisme apklaustas nebuvo, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus viršininkas Elanas Jablonskas, kuris paneigė, kad E. R. atžvilgiu buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, taikytas nusikalstamos veikos modelis ir pan. E.Jablonskas paaiškino, jog buvo gauta informacija, kad Švenčionių pareigūnai yra glaudžiai susiję su E. R., todėl buvo priimtas sprendimas, kad su VMI atstovais važiuos Imuniteto skyriaus pareigūnai, kurie tikrai nėra praradę pasitikėjimo, ką patvirtina jų objektyvūs veiksmai atlikto patikrinimo metu. Taip pat nurodė, jog kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 str. numatyta galimybė daryti vaizdo ar garso įrašus bendra tvarka. Būtent todėl pareigūnai ir turėjo su savimi tam tikrus garso/vaizdo įrašo fiksavimo įrenginius, kaip savotišką imunitetą asmeniškai sau, tačiau tie įrašai nepavyko, buvo nekokybiški ir pan., todėl jie nebuvo pateikti ikiteisminiam tyrimui, apie tai 2014-05-20 raštu buvo informuotas pirmosios instancijos teismas (t.2, b.l. 45). Jeigu įrašas būtų kokybiškas ir informatyvus, jis būtų pridėtas prie ikiteisminio tyrimo. Paaiškino, kad E. R. atžvilgiu nebuvo jokio kriminalinės žvalgybos tyrimo, nes paprasčiausiai buvo gauta informacija, kuri VMI patikrinimo metu pasitvirtino. Nesupranta, prie ko čia kriminalinės žvalgybos tyrimas ir kaip tai gali būti susiję su šiuo ikiteisminiu tyrimu.

Taigi, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2013 m. spalio 11 d. apie 14.00 val. UAB „Soluss-LT“ patalpose, esančiose Pienių g. 7, Pabradės mieste VMI inspekcijos pareigūnai, atliko patikrinimą, kaip tai numatyta operatyvaus patikrinimo taisyklėse, kad įsitikinti ar tinkamai priimamas metalas ir išduodami čekiai. Kartu su mokesčių inspektoriais vyko Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, gavę informaciją apie tai, kad tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus galimai dangsto su įmonės veikla susiję vietiniai policininkai. Įmonės patikrinimo metu gauta informacija pilnai pasitvirtino. UAB „Soluss-LT“ direktoriui V. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas bauda. Atliekamo VMI patikrinimo metu įmonės direktorius V. A. paskambino UAB „Soluss-LT“ savininkui ir akcininkui E. R. ir paprašė jo atvažiuoti. Byloje nėra duomenų, kad V. A. būtų prašęs E. R. imtis veiksmų išspręsti baudos neskyrimo klausimą. Taip pat nėra duomenų, kad E. R. būtų provokuojamas daryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad E. R. aktyviais veiksmais ir niekieno neverčiamas iš pradžių pasiūlė, o vėliau ir davė policijos uniformą dėvinčiam Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnui Mantui Krikštaponiui 1200 Lt dydžio kyšį, siekdamas, kad nebūtų vykdomas VMI pareigūnų inicijuotas patikrinimas jam, kartu su kitais akcininkais, priklausančioje UAB „Soluss-LT“ patalpose, esančiose Pienių g. 7, Pabradės mieste. Tai yra E. R., veikdamas tiesiogine tyčia (suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti), davė kyšį – šešias 200 Lt nominalo kupiūras, iš viso 1200 litų, valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniajam tyrėjui Mantui Krikštaponiui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendis, kuriuo E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos LR BK 227 str. 2 d. 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta jam bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nuosprendį naikinti ar keisti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.