Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1-763/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-12Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
1-1-763/2014
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00354-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Kaltinamasis
E. R.
Baudžiamoji byla Nr.1-1-763/2014(Proceso Nr.1-92-1-00354-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.3.2.;1.1.7.2.4.;1.1.8.1.1.;1.2.19.3.; 2.3.6.4.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas,

sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič, advokatui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Zarasuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose (šiuo metu esantis vaiko priežiūros atostogose), nesusituokęs, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas pagal LR BK 227 str.2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. kaltinamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimu, siekdamas šio tarnautojo (asmens) neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus ( pagal LR BK 227 str.2 d.), t.y. tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, 2013 m. spalio 11 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, Švenčionių rajone, davė kyšį - šešias 200 Lt nominalo kupiūras, iš viso 1200 litų, valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniajam tyrėjui M. K., siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų P. T. ir O. B. (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos operatyvaus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus nebūtų surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 193² str.1d., 172¹ str., 172⁹ str. 1 d.

Kaltinamasis E. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, 2013m. spalio 11 d. jam į namus paskambino įmonės (duomenys neskelbtini), kurioje jis turi 25 procentus akcijų, direktorius V. A. ir pasakė, kad atvyko mokesčių inspekcijos ir policijos pareigūnai tikrinti įmonės veiklos. Be jo (E.R.) šios įmonės akcininkais yra: R. G. turi 25 procentus akcijų, broliai S. ir A. B.- po 25 procentus akcijų (broliai šiuo metu yra užsienyje). Jis ir jo kolega R. G. šios bendrovės akcijų įsigijo prieš tris metus. Įmonė užsiima metalo supirkimu-pardavimu, atliekų utilizavimu, išvežimu. Mokesčių inspekcija anksčiau įmonės netikrino.

Tikrindavo policija, kuri atvažiuodavo su aplinkosaugininkais, pasienio pareigūnais. Būdavo planiniai patikrinimai ir įmonę iš anksto apie tai informuodavo-laiškais, o apie šį patikrinimą niekas neinformavo. Išsigandęs direktorius pasakė, kad yra du policijos pareigūnai ir du mokesčių inspektoriai. Atvažiavęs į vietą pastebėjo vieną uniformuotą policijos pareigūną, kuriam prisistatė esąs įmonės akcininkas. Vėliau priėjo mokesčių inspekcijos pareigūnas, kuris rankoje turėjo kažkokį planą, įmonių sąrašą, ir pasakė, kad įmonė yra tame sąraše. Mokesčių inspektorius paaiškino, kad buvo padarytas užpirkimas ir įmonės direktorius neišrašė dokumento. Jis pasiteiravo inspektoriaus kokia už tai gresia sankcija, į ką inspektorius atsakė- 2000-5000 Lt bauda. Tuomet jis pasiteiravo dėl galimybės išrašyti pusę baudos, į ką inspektorius pasakė, jog pildo popierius ir nieko nesprendžia. Tuomet jis prisistatė ir kreipėsi į šalia ofiso stovėjusį policijos pareigūną, dėl galimybės paskirti pusę minimalios baudos. Parodė jam dokumentą, kad dirba Kelių policijoje ir žinojo, kad ATPK yra numatyta galimybė surašyti administracinį nurodymą. Pasiteiravo, nes nežinojo visų niuansų. Jis paprašė pareigūno, jog jis pasišnekėtų su mokesčių inspektoriais dėl pusės baudos skyrimo. Pareigūnas susimėtė, bet pažadėjo pakalbėti. Jis buvo uniformuotas, prisistatė iš ekologinės policijos, pavardės savo nesakė, jo (to pareigūno) tarnybinio dokumento neprašė, pasitikėjo, juk- uniformuotas. Nors jis (E.R.) 13 metų dirba policijoje, tačiau situacija buvo neeilinė ir jis jaudinosi- juk ne kiekvieną dieną patikrinimai. Jo ir policijos pareigūno pokalbio niekas negalėjo girdėti, todėl niekas negali patvirtinti kas buvo kalbama. Jis (E.R.) paklausė ar jam važiuoti pinigų, į ką pareigūnas linktelėjo galva. Išėjęs į lauką pamatė A.Z. ir V., kurių paprašė paskolinti pinigų baudai sumokėti. Jis M. K. kelis kartus paklausė ar dėl nurodymo gali pakalbėti. Jis dar paklausė- iš kur tikrintojai, į ką jam pasakė, jog iš Vilniaus. Jis klausė ar pažįsta mokesčių inspektorius, į ką jis pastoviai mykė, linkčiojo galva. Iš to suprato, kad pažįsta, kad kartu važinėja ir suprato, kad gali atvežti pusę minimalios sumos ir sumokėti vietoje, todėl bankomate nusiėmė 1000 Lt. ir atvažiavęs paklausė M.K. ar jis pakalbėjo su mokesčių inspektoriais, į ką jis atsakė, jog viskas gerai-pakalbėjo. Matė kaip mokesčių inspekcijos pareigūnas rašė popierius, todėl nesislėpdamas padavė policijos pareigūnui pinigus ir pasakė, jog eis pažiūrėti ką surašė. Kuomet M.K. pasikvietė kolegą, neva jiems reikia važiuoti, jo jau nepraleido praeiti, tada suprato, kad vyksta ne tai ko tikėjosi, vyksta jo sulaikymas. Suprato padaręs klaidą, kad neišsiaiškino su mokesčių inspektoriais. Situacija buvo stresinė, tuo metu jam atrodė, kad laisviau galės pakalbėti su policijos pareigūnu, galvojo, kad jie kartu atvažiavo tikrinti. Iš bankomato nusiėmė 1000 Lt , įsidėjo į kišenę ar į piniginę, neatsimena. Jis nežino iš kur atsirado 200 Lt, - gal buvo piniginėje. Kiek pinigų turėjo nežino, bet tikrai 1000 Lt nebuvo, norėjo paduoti tik pusę minimalios baudos, iš kur dar 200 Lt atsirado negali pasakyti. Kai M. K. visus pinigus įsidėjo į kišenę, atsistūmė ranka nuo jo, prisistatė iš kokios tarnybos esąs ir garsiai pasakė, jog jis (E.R.) davė kyšį, ištraukė pinigus, pradėjo skaičiuoti, tuomet jau buvo priėjęs kitas pareigūnas- Č. ir mokesčių inspektoriai su popieriais priėjo. Jis (E.R.) suprato, kad tai akcija prieš jį- kaip pareigūną. Jis supanikavo, išsigando, nes policijoje žodis „imunitetas“- kaip keiksmažodis, nes „imunitetas“ ieško priekabių dėl kiekvienos smulkmenos. Tuo metu kai sulaikinėjo, jis elgėsi neadekvačiai, šaukė įvairius žodžius- pasigailėkit, provokacija ir pan. Kai netrukus privažiavo dar vienas jų tarnybos automobilis su trimis pareigūnais, jis apsiramino, nes pamatė, kad viskas suplanuota. Jam darė spaudimą prisipažinti: jį nuvežė į Pabradės nuovadą, vėliau į Švenčionių komisariatą ir tik kitą dieną apklausė. Su studijomis Riomerio universitete policijos sistemoje jis dirba jau 13 metų. Baustas nebuvo, skatintas. Dirbo ambasadų apsaugoje, apylinkės inspektoriumi Vilniuje, kelių policijoje. Šeimyninė padėtis-du vaikai, kuriuos prižiūri, vienas vaikas ne jo, bet nuo mažens jį augina. Jo vaikui -1metai ir 4 mėn, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis 2 metai. Iki tėvystės atostogų dirbo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistu. Savo darbe taikydavo administracinius nurodymus, juos surašydavo. Žmona po operacijos-nedirba. Savo veiklą yra deklaravęs, turimas akcijas nurodęs, žino, kad iki 50 proc. akcijų gali turėti. Bendrovės direktorius prisipažino, kad neišrašė popierių, todėl jam paskyrė baudą, kurią dabar moka dalimis. Ofise yra sena policininko striukė be jokių ženklų, be jokios atributikos, kuri buvo nurašyta ir atiduota darbuotojui.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad dirba Vilniaus VPK, Imuniteto skyriaus vyresniuoju tyrėju. Kaltinamasis jam matytas, tada praėjusių metų gal būt spalio 11 d. susitiko su juo pirmą kartą. Tuomet viršininko nurodymu nuvyko į Pabradę patikrinti dvi metalo supirktuves, kurias galimai dengia policijos pareigūnai. Nuvyko kartu su trimis mokesčių inspektoriais. Pasidalino į dvi grupes, vieni nuvyko į kitą vietą, o jis su kolega L.Č. liko prie parduotuvės „Maxima“. Atvažiavo ne tarnybiniu automobiliu, be skiriamųjų ženklų, o mokesčių inspektoriai atvažiavo savo transportu. Buvo nuspręsta užeiti į metalo supirktuves: du mokesčių inspektoriai ir jie du iš policijos buvo viena grupė, o kitoje vietoje- kita grupė. Mokesčių inspektoriai nuvažiavo į supirktuvę ir pridavė metalą, kurį priėmė, tačiau pasak mokesčių inspektoriaus, jam jokio čekio neišrašė. Pagrindinis veikiantysis-mokesčių inspektorius, o policininkai- tvarkai prižiūrėti, tuo atveju jeigu pareigūnai dengia. Tai galėjo būti (duomenys neskelbtini), Pabradėje, antrame angare nuo pagrindinio kelio Vilnius-Švenčionys. Užėjęs į angare įrengtą kabinetą pastebėjo policininko atributiką. Mokesčių inspektorius prisistatė bendrovės direktoriui, pasakė jog padarytas pažeidimas-neišrašytas pirkimo dokumentas. Kai paklausė kas dirba policijoje, direktorius atsakė, kad dirba akcininkai, paminėjo dvi pavardes, viena- E. R., kitos neatsimena. Direktorius nebandė įtakoti pareigūnų, tik skambino, rašinėjo kažkam žinutes. Po kiek laiko užėjo žmogus, kuris prisistatė bendrovės akcininku R. ir paklausė ar jis (liudytojas) vietinis, į ką atsakė neigiamai. Mokesčių inspektorius paaiškino visą eigą, kad pridavė metalą, negavo dokumento, kad tikrina įmonės veiklą. E. R. inspektoriaus paklausė kokia už tai yra numatyta bauda, inspektorius jam pasakė. Tuomet kaltinamasis paklausė ar galima administraciniu nurodymu baudą susimokėti. Inspektorius pasakė, kad nagrinės teismas, kad ne jis sprendžia, taip pat paaiškino, kad pirmą kartą tokiu atveju teismai skiria minimalią baudą. Tuomet E. R. pasivadino jį (liudytoją) į šoną, parodė jam pažymėjimą, kad kelių policijoje dirba. Pradėjo jo klausinėti ar jis vietinis, į ką atsakė, kad nevietinis, paklausė, ar tikslinis reidas, į ką jam atsakė, kad nežino. Klausė, ar tie inspektoriai-normalūs, į ką jam atsakė, kad - normalūs, klausė kaip čia susitarti, kad nieko nebūtų, į ką atsakė, kad nežino. Paklausė ar pažįsta šiuos inspektorius, į ką atsakė, kad nepažįsta. Paklausė keliese atvyko tikrinti ir atsisukęs pažiūrėjo, jog angare buvo jis (liudytojas) ir du mokesčių inspektoriai,(tuo metu angare jo kolegos L.Č. nebuvo), ir pasakęs, jog trims 1500 Lt užteks ,vėliau pažadėjęs duoti 1200 Lt, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Kaltinamasis į jį (liudytoją ) kreipėsi kaip į pareigūną, nes jis (liudytojas) buvo su policininko uniforma. Jis (liudytojas) suprato, jog jam pasiūlė kyšį, taip pat žinojo, jog negali žmogaus provokuoti. Nesitikėjo, kad siūlys pinigus: pasiūlė 1500, kai nieko į tai nepasakė, tada kaltinamasis pats nusiderėjo iki 1200, (jis- M.K. jam tada irgi nieko nepasakė). Kaltinamasis pats priėmė sprendimus ir išvažiavo. E.R. jau padarė nusikaltimą, apie tai vis tiek liudytojas būtų pranešęs ir jam visiškai buvo nesvarbu ar jis atveš pinigus ar ne. Kai kaltinamasis išvažiavo, pasikvietė L. Č. ir pasakė, kad pasiūlė kyšį, kad galimai atveš pinigus, paprašė jo būti angare. Po 5 min. kaltinamasis grįžo, apsidairė ir davė jam kyšį-pinigus, perskaičiavo-buvo 6 kupiūros po 200 Lt ir įsidėjo į kišenę. Iš karto nepuolė, nes jis (liudytojas) buvo vienas, šalia nebuvo L.Č., žinojo, kad pareigūnai yra nenuspėjami, gali sau žalą padaryti, todėl tęsė pokalbį. Kaltinamasis jau neprašė nutraukti, bet kuo mažiau, kuo lengviau nubausti. Pamatė L. Č. ir mostelėjo jam prieiti. Mokesčių inspektoriams ir kolegai paaiškino situaciją, kad jam davė kyšį. Kaltinamasis į tai sureagavo labai audringai- pradėjo neadekvačiai elgtis, žadėjo nusižudyti, prašė paleisti, puolė ant kelių, prašė atleidimo, nes turi vaikų. Pradėjo lakstyti po visą angarą, buvo afekto būsenoje. Šią sceną matė inspektorius ir kolega. E.R. pasakė, kad jis yra sulaikomas, vizualiai jį apžiūrėjo, kadangi sakė, jog - tėvystės atostogose, dėl to nesitikėjo, kad gali turėti ginklą. Po to Švenčionių policijos pareigūnams, perdavė pinigus ir kaltinamąjį. Iš pokalbio suprato, jog siūlomas kyšis buvo trims, nes kaltinamasis pasakė kiek čia reiktų, pažiūrėjo, sako jūs- trise, todėl suprato, kad 1500 Lt- visiems, t.y. siūlė tiems, kuriuos matė. Dėl padaryto pažeidimo mokesčių inspektoriai pildė dokumentus, policininkai tik viešąją tvarką prižiūrėjo, jie vieni kitiems nepavaldūs. Jo (liudytojo) buvo prašoma nesurašyti protokolo, paveikti mokesčių inspektorius, tačiau jis jų įtakoti negalėjo, nes juos matė pirmą kartą, jų nepažinojo, jų- skirtingos tarnybos. Buvo daromas audio įrašas, pagal viršininko nurodymą, kurį neperklausęs atidavė savo viršininkui Jablonskui. Įrašinėjo nuo to momento, kai grįžo inspektoriai ir pasakė, jog pridavę metalą negavo popierių, o baigė įrašinėti po E. R. sulaikymo.

Liudytojas V. A. paaiškino, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metalo supirktuvės, savininkas ir akcininkas, o jis (liudytojas) direktorius. Jis žinojo, kad E. R. ir kitas akcininkas - R. G. yra policijos pareigūnai. 2013 m. spalio mėn. vyras ir mergina atvežė ir pridavė juodą metalą, o jis priėmė neišrašęs dokumentų. Pasvėręs paskaičiavo ir jiems sumokėjo 86Lt. Po kiek laiko sugrįžo jau trise, prisistatė, kad atvažiavo patikrinti. Būdelėje angare buvo jis (liudytojas), vyriškis, mergina ir tas trečias, kuris su jais atvažiavo (vėliau jis iš būdelės išėjo).Surašinėjo protokolus. Tuomet paskambino E. R. ir paprašė atvažiuoti (skambino gal 3-4 kartus). Po maždaug pusvalandžio atvažiavo E. R., užėjo į būdelę, pasiklausė kas čia kur, pabendravo su inspektoriais, kas už tai gali būti.

Inspektorius paaiškino, kad bus skiriama bauda nuo 2000 Lt iki 5000 Lt. ir toliau rašė popierius, skaičiavo pinigus. Kaltinamasis tuoj išėjo iš budelės. Jis (liudytojas) buvo tos būdelės (ofiso) viduje, ir nematė kas vyko toliau. Buvo toks momentas, kad mokesčių inspektorius išėjo, o tas policininkas šaukė, kad jam kyšį kažkokį E.R. davė. Policijos pareigūnas ir E.R. nuo būdelės stovėjo 10 metrų atstumu. Iki to momento toje būdelėje buvo likę trise – du inspektoriai ir jis-liudytojas. Iki patikrinimo dirbo apie metus laiko ir jam toks patikrinimas buvo pirmas. Kaip policijos pareigūnas rodė pinigus nematė, nes iš būdelės išėjo paskutinis. Kažkur prie angaro dar stovėjo keli žmonės- darbuotojai ir šiaip pažįstami: E. V., J. V., A. Z.. Jam (liudytojui) už padarytą pažeidimą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas pinigine bauda. Jis neprašė E.R., kad pakalbėtų su kitais pareigūnais ir nematė, kad E. R. kur važiuotų. Su kaltinamuoju jie nėra giminaičiai, kaip ir su kitais akcininkais, tiesiog-draugai.

Liudytojas P. T. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriuje specialistu. Kaltinamasis E.R. yra tikrintos įmonės akcininkas. Buvo išrašytas kontrolės departamento viršininko pavedimas O.B., jam ir dar kitai darbuotojai su policijos darbuotojais atlikti patikrinimą dviejose įmonėse, veikiančiose Pabradėje, Švenčionių rajone. Policijos darbuotojai praėjusių metų spalio 11 d. atvyko pas juos į mokesčių inspekciją ir pasakė į kurias įmones reiks važiuoti. Iš Vilniaus išvyko su policijos darbuotojais, ( trimis ar keturiais), iš kurių vienas policininkas buvo su uniforma, kiti apsirengę civiliai. Tų policininkų jis anksčiau nebuvo matęs, jie nurodė tik savo vardus, pasakė, kad jie yra Vilniaus apskrities PK darbuotojai. Jie paprašė atlikti patikrinimą- priduoti metalą. Policija su mokesčių inspekcija buvo suderinę, matyt turėjo informaciją, tačiau jie –mokesčių inspektoriai žinojo tik užduotį- priduoti metalą. Jis su O.B. nuvažiavo į vieną metalo laužo supirktuvę, kitas kolega- į kitą supirktuvę. Kontrolės tikslu jis ir O.B. pridavė juodo metalo 53,5 kg ir 5 kg spalvoto metalo, draudžiamo supirkti elektros tinklų. Bendrovės direktorius V.An., pasvėrė metalą, už jį sumokėjo 86 Lt, tačiau neišrašė metalo supirkimo akto ir neišrašė pinigų išmokėjimo kvito. Toks patikrinimas yra numatytas operatyvaus patikrinimo taisyklėse, kad įsitikinti ar tikrai priima, ar išduoda čekius. Būna, kad kiti žmonės priduoda metalą, o kai jie išeina, prisistatę mokesčių inspektoriai jų paklausia ar jie turi pridavimo dokumentą, kiek gavo pinigų ir pan. Po to vėl atvažiavo prie parduotuvės „Norfa“, pasakė kaip buvo ir tuomet su policijos pareigūnais sugrįžo į tą pačią supirktuvę. Atvažiavę prisistatė V.A. kas esantys, parodė pažymėjimus, pateikė pavedimą, kuriame jis pasirašė, kad susipažino su tuo pavedimu, kad galima atlikti patikrinimą. Jis nesakė savo pareigų, tik pradėjo skambinti telefonu. Po to jis pasirašė ant pavedimo ir pasakė, kad neturi dokumentų, kuriuos reikia išrašyti. Kabinetas, kuriame direktorius dirbo buvo 3x3 metrų, stalas, kompiuteris, drabužiai, uniformos nepastebėjo. Direktoriaus paprašė pateikti pinigus, kuriuos turi metalo supirkimui ir dokumentus. Tokių dokumentų, kad pinigus paėmė iš įmonės kasos, nepateikė. Jo teigimu, pinigų už supirktą metalą sumokėti, buvo nedaug -inspektoriams suskaičiavus rasta 419 Lt grynais, pagal kupiūras surašė grynų pinigų aktą. Pinigai skirti metalui pirkti buvo ant stalo piniginėje. Pagal buhalterės pateiktus dokumentus įmonėje tą dieną kasoje turėjo būti grynų 38906 Lt, o pateikė 419 Lt., todėl nustatytas grynųjų pinigų trūkumas - 38487,89 Lt. Iš to galima konstatuoti, kad įmonė moka pinigus, bet neišrašo pinigų mokėjimo kvitų. V.A. parašė paaiškinimą dėl tų pinigų. Suskaičiavus pinigus, surašant pažymą, atvažiavo E.R., prisistatęs akcininku, ir paklausė kas vyksta. Tuomet jis (liudytojas) pateikė jam savo pažymėjimą, pavedimą, kad atliekamas patikrinimas, pasakė, kad už priduotą metalą įmonės direktorius dokumentų neišrašė. Į jo klausimą kas už tai gresia, liudytojas atsakė, kad už šį pažeidimą metalo priėmėjas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, o bylą nagrinėja teismas. Jis paklausė ar būtų galima susitarti, į ką jis (liudytojas) pasakė, kad, sprendžia teismas. Tai galėjo girdėti įmonės direktorius V.A., kolegė O.B. Surašė faktų fiksavimo pažymą, tada išėjo fotografuoti metalo laužo, kurio vizualiai gali būti apie 5000 kg. Tuomet E.R. sandėlio vidury stovėjo su pareigūnu, kuris jam liudytojui pasakė, jog E.R. sumokėjo, kad toliau nevykdytų patikrinimo. Jis ištraukė pinigus iš kišenės, ne mažiau 4 kupiūras po 200 Lt, ir pasakė, kad jam sumokėjo. Po to E.R. pradėjo panikuoti, lakstyti, šaukti. Jis (liudytojas) daugiau nežiūrėjo tos scenos, vėliau sužinojo, kad kaltinamasis sumokėjo pareigūnui už tai, kad nebūtų atskleisti pažeidimai.

Paprašė buhalterės pateikti daugiau dokumentų ir pagal pateiktus dokumentus matėsi, kad įmonė neišrašinėja dokumentų, Rusijos piliečiui išmoka 50000 Lt per vieną dieną, tuomet deklaracija-nulinė. Tolesnio mokestinio tolimesnio tyrimo neatliko, už tuos pažeidimus surašė protokolus, direktoriaus V. A. atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena ir teismas jį nubaudė.

Šalies argumentai

L. O. Bučelytė paaiškino, kad kaltinamąjį matė, kai 2013-10-11 buvo atliekamas operatyvinis patikrinimas metalo laužo supirktuvėje Pabradėje, Pienių g. 7. Pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą su kolega P. T. turėjo priduoti metalą ir patikrinti ar bus išrašyti dokumentai. Jie dviese iš mokesčių inspekcijos atvažiavo savo automobiliu, žinojo, kad dar kitu automobiliu vyksta pareigūnai iš policijos. Vežėsi metalą, nes buvo kontrolinis pridavimas. Metalą priėmė V.A., pinigus sumokėjo, bet nieko neišrašė. Po to inspektoriai išvažiavo susitikti su policijos pareigūnais. Grįžo į supirktuvę atgal, prisistatė, kad iš mokesčių inspekcijos, kad tai buvo kontrolinis patikrinimas ir pradėjo patikrinimą. Paprašė pateikti dokumentus, direktorius pasakė , jog dokumentai pas buhalterę. Ji suskaičiavo grynuosius pinigus. surašė suskaičiuotų pinigų aktą- 419 Lt. , nors pagal buhalterinius dokumentus turėjo būti apie 39 000 Lt. Direktorius kažkam skambino, sakė, kad vyksta patikrinimas. Po kurio laiko atvyko E R., suprato, kad - savininkas. Jis paklausė kas vyksta, jam paaiškino, pasakė kas blogai. Jis paklausė, kokios sankcijos gresia, inspektoriai pasakė sankcijas, kad už spalvoto metalo supirkiman administracinė atsakomybė- nuo dviejų iki penkių tūkstančių litų, kad teismas sprendžia. Jis išėjo ir kalbėjo su policijos pareigūnu, o ji skaičiavo pinigus, rašė aktą, negirdėjo ką jie kalbėjo, nematė kas vyksta. Pro praviras duris girdėjo kaip policijos pareigūnas pasakė, kad ką tik E.R. davė policijos pareigūnui kyšį. Tuomet kaltinamasis išsigando, susijaudino, pradėjo šaukti, kas dabar jam bus. Ji matė pareigūno rankose pinigus, bet labai trumpai.

Liudytojas L. Č. paaiškino, kad dirba policijos departamento Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriuje. Jis vyko padėti kolegoms, važiavo M. K., jis ir iš mokesčių inspekcijos du inspektoriai. Keli darbuotojai į kitą vietą važiavo. Patikrinimas buvo organizuotas imuniteto skyriaus, o jis važiavo kaip papildomas darbuotojas. Jis buvo civiliais drabužiais, M.K. - su uniforma. Su mokesčių inspektoriais susitiko prie „Norfos“ parduotuvės Pabradėje. Kolega M.K. pakalbėjo su mokesčių inspektoriais ir visi nuvažiavo į įmonę, kurios pavadinimo neprisimena. Visi užėjo į supirktuvės vidų, mokesčių inspektoriai prisistatė, pasakė kokie pažeidimai užfiksuoti. Kai inspektoriai pradėjo forminti dokumentus, jis išėjo pasivaikščioti į lauką. Be pareigūnų angare buvo darbuotojas, gal dar du privažiavo, norėjo priduoti metalą, tačiau buvo pasakyta, kad supirktuvė nedirba. Kaltinamąjį pamatė, kai M.K. pakvietė ir pasakė, jog informuoja apie jam duotą kyšį bei parodė pinigus. Prisimena, kad pinigus laikė rankoje, suma - lyg tai apie 1000 Lt. Pro šalį ėjo mokesčių inspektorius, kurį M. K. pakvietė ir informavo apie kyšį. Kyšį davė kaltinamasis, kuriam policijos darbuotojai po to prisistatė, pasakė, kad iš VPK, parodė pažymėjimą. Jo reakcija buvo audringa: jis verkė, sakė viskas jam baigta, pradėjo vos ne bėgioti po angarą, buvo nerviniame šoke. Apie įvykį jie informavo vietos komisariatą, apiformino įvykį. Kaltinamasis pagal savo pareigas turėtų žinoti, kada ir kaip sumokama pusė minimalios baudos. Su M.K. dirba kartu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. ir juo visiškai juo pasitiki.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jam metalą pridavinėjo. Liudytojas yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Per pietų pertrauką užvažiavo pasiklausti kainų ir pastebėjo sąmyšį. Iš šnekų suprato, kad mokesčių inspekcija atvažiavo tikrinti. Su vairuotoju E. stovėjo ir šnekėjo, kai išbėgo E.R. ir paprašė paskolinti pinigų –gal 2000 Lt baudai sumokėti.

Šalies argumentai

Liudytojui E. V. paaiškino, kad dirbo Pabradės m. esančiame (duomenys neskelbtini) metalo supirkimo punkte.2013-10-11 iš Švenčionių atvažiavo pakrauta mašina, o įmonėje tą dieną vyko kažkoks patikrinimas. Jo niekas nieko neklausinėjo, jis stovėjo su A.Z. atokiau, 20 metrų nuo angaro. Buvo atvykę trys asmenys, tarp jų moteriškė, po to privažiavo policijos.

E.R. buvo priėjęs prie jo ir A.Z., klausė ar neturi paskolinti pinigų- apie 1000 Lt., kokiu tikslu jam reikalingi pinigai nesakė. Gavęs neigiamą atsakymą nuėjo link sandėlio. Jis žinojau, kad E.R. ir dar vienas yra šios įmonės akcininkai, kad jie dirba policijoje.Įmonės direktorius V. A., o viso darbuotojų bendrovėje trys, o gal du. Jis nematė kas vyko angaro viduje; žmonės įeidavo, išeidavo, po to atvažiavo policija, tai tęsėsi apie pusvalandį, po to jam pasakė, kad nebus darbo, kad galima eiti namo. Tik iš kitų pašalinių žmonių girdėjo- Pabradė mažas miestelis, kad pareigūnams E. R. siūlė pinigus. Girdėjo, kad tuomet Pabradėje autoservisai užsidarė. Bendrovė po to patikrinimo tęsė savo veiklą, tačiau jis ten jau nebedirba.

Liudytojų M.K., P. T., L. Č., O. B. parodymų teisme, kurie buvo nuoseklūs ir esmingai nesiskyrė nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, patikimumą patvirtina kiti byloje surinkti duomenys bei nustatytos aplinkybės:

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2013-10-11 matyti, kad liudytojas M. K. pateikė šešias 200 (dviejų šimtų) litų nominalo vertės kupiūras Nr.AH 2698616, AE 4386256, AH 4807164, AE 9295651, AH 0853533, AH 5003745, iš viso 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) litų (1t., b.l 10).

Iš 2013-11-07 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresnysis tyrėjas M. K. pagal daiktų, dokumentų pateikimo 2013-10-07 protokolą pateikė apžiūrai šešias 200 (dviejų šimtų) litų nominalo vertės kupiūras Nr.AH 2698616, AE 4386256, AH 4807164, AE 9295651, AH 0853533, AH 5003745, iš viso 1200 (vienas tūkstantis du šimtai) litų, kurios buvo apžiūrėtos ir nufotografuotos (t.1.,b.l.11-17).

Iš ikiteisminio tyrimo metu iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gautos administracinio teisės pažeidimo medžiagos kopijos dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos nustatytų pažeidimų matyti, kad už (duomenys neskelbtini)vykdomos veiklos operatyvaus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus direktoriui V. A. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² str. 1 d. (Netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimas ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimas), 172¹ str. I d. (Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas), 172 str. 1 d. (Mokesčio mokėtojo registravimo duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2013-11-15 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas P. T. (duomenys neskelbtini) direktoriui V. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 028505 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 193² str. 1 d., 172 str. 1 d., 172⁹ str. I d. dėl 2013-10-11 operatyvaus patikrinimo metu nustatytų pažeidimų (1t., b.1. 32-34).

2013-11-12 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr.(4.65)-448-KD-1838 nurodyti 2013-10-11 (duomenys neskelbtini) operatyvaus patikrinimo metu nustatyti veiklos pažeidimai (l t., b. 1. 35-38).

2013-10-11 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Faktų fiksavimo pažymoje Nr.21-450.2391 nurodyti 2013-10-11 (duomenys neskelbtini)operatyvaus patikrinimo metu nustatyti veiklos pažeidimai (1 t., b. L 39-40).

Iš (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų registravimo dokumentų ir duomenų pakeitimo dokumentų kopijos matyti, kad E. R. yra vienas iš 4 (duomenys neskelbtini) akcininkų (1 t., b. l. 44-99).

Iš 2013-10-11 AB „Swedbank“ išrašo kopijos matyti, kad 2013-10-11 13.58 val.nuimta 1000 Lt grynųjų pinigų (1t., b.l.124-125).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 dviejų šimtų litų kupiūros, serijų numeriai: AH 2698616, AE 4386256, AH 4807164, AE 9295651, AH 0853533, AH 5003745, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje (1t.,b.l.18-20).

Nors byloje kaltinamasis E. R. neprisipažįsta įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaip pagrindinį gynybos argumentą nurodydamas, kad jis nenorėjo pareigūnams (ar pareigūnui) duoti kyšį, o tik norėjo vietoje susimokėti baudą, (pagal administracinį nurodymą pusę įstatyme numatytos minimalios baudos), kadangi supratęs iš pareigūnų (M.K. ir P.T. elgesio), jog tokia galimybė egzistuoja, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip visiškai nepagrįstus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas tokią išvadą daro, kadangi iš bylos duomenų, liudytojų ir paties kaltinamojo parodymų matyti, kad E.R. policijoje, tame tarpe kelių policijoje, dirba apie trylika metų, prieš išeinant tėvystės atostogų dirbo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistu ir savo darbe taikydavo administracinius nurodymus, kaip pats paaiškino per darbo dieną jų surašydavo ne vieną, todėl jis turėjo gerai žinoti, kad iš jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, administracinio teisės pažeidimo vietoje ( kaip padarius KET pažeidimą, taip ir pažeidimus kitose žmogaus veiklos srityse) bauda negalėjo būti paimta (1t.b.l.122-123). Jis , kaip specialistas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir vidaus reikalų ministerijos padaliniuose pradirbęs daugiau kaip 13 metų negalėjo nežinoti, kad jau keletą metų-nuo 2011-01-01,pasikeitus LR ATPK 262 str., galimybė sumokėti baudą (ar dalį baudos) administracinio teisės pažeidimo vietoje buvo panaikinta ( ir ne tik pažeidus KET, bet padarius ir kitus administracinius teisės pažeidimus), (t.1., b.l.116-117). Antra vertus pažymėtina ir tai, kad nei M.K., nei P.T, nei kas nors kitas, nusikalstamos veikos padarymo vietoje jam apie tokią galimybę (baudą sumokėti vietoje) nekalbėjo, priešingai mokesčių inspektorius P.T., paklaustas kokio dydžio atsakomybė gresia už bendrovės, kurios akcininku jis yra, veikloje nustatytus pažeidimus, kaltinamajam aiškiai pasakė šios atsakomybės ribas –nuo 2 tūkstančių iki 5 tūkstančių litų, kokios jos ir yra pagal LR ATPK 193²str., bei pažymėjo, kad tai spręs teismas. Švenčionių rajono apylinkės teismas vėliau ir nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje bendrovės direktorius V.A. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal aukščiau paminėtą bei kitus ATPK straipsnius. Atvykusiam į metalo supirktuvę E.R. mokesčių inspektoriai P.T. ir O.B. prisistatė kas esą, kokiu tikslu vykdė patikrinimą ir kokius pažeidimus nustatė, todėl ryšium su tuo, kaltinamasis negalėjo nežinoti, kad ne policijos pareigūnas M.K. surašinėjo administracinį teisės pažeidimo protokolą, tačiau vis tiek siūlė jam pinigus, tikėdamasis, jog jis paveiks mokesčių inspektorius neatlikti savo pareigos ir tokiu būdu įmonė, (jos direktorius), kurios akcininku jis yra, išvengs įstatymu nustatytų sankcijų. Būtent tokį jo ketinimą (tikslą), o ne siekimą mokėti pusę nustatytos minimalios baudos, patvirtina ir E.R. klausimas M.K.: -Ar jie(inspektoriai) – normalūs? Jis kelis kartus paklausė ar dėl nurodymo gali pakalbėti, klausė iš kur tikrintojai, ar pažįsta mokesčių inspektorius ir t.t. Visa tai rodo, kad E.R. ir nesirengė (net jeigu tai ir būtų buvę galima padaryti nepažeidžiant įstatymų), mokėti baudos ar jos dalies, nes priešingu atveju jis būtų kalbėjęs apie tai su tais pareigūnais (mokesčių specialistais), kurie tikrino įmonę, nustatė pažeidimus ir rašė protokolą. Kaltinamojo parodymus, duotus teismo ir ikiteisminio tyrimo metu, kad neva tai jis norėjo sumokėti pagal administracinį nurodymą pusę minimalios baudos, teismas vertina kritiškai, dar ir todėl, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis policijos pareigūnui perdavė daugiau nei pusę administracinio nurodymo atveju (jeigu toks būtų galimas) mokamos sumos, t.y. 1200 Lt, o ne 1000 Lt ir jo paaiškinimai, kad jis nežino iš kur tie papildomi pinigai - 200 Lt atsirado, yra visiškai neįtikinami. Kad kaltinamasis bankomate išsigrynino 1000 Lt ir prie jų pridėjo prie savęs turėtų 200 Lt patvirtina ne gynybos versiją, o liudytojo M.K. parodymus, jog būtent 1200 Lt. E.R. ir žadėjo duoti pareigūnams už jų neveikimą (pradžioje pasakė-1500, bet, matyt, pagalvojęs, kad bus per daug, pasakė-1200 ir nuvažiavo pinigų). Liudytojų A. Z., E. V. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes šie liudytojai yra geri E.R. pažįstami, todėl jų parodymai, kad E.R. prašė paskolinti pinigų baudai susimokėti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, antra vertus, būtų sunku įsivaizduoti situaciją, jei viešai būtų prašoma paskolinti pinigų kyšiui duoti. Tuo tarpu liudytojų M.K., P.T., O.B., L.Č. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme yra nuoseklūs, nesikeitė, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo.

Dėl nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nesančių (nepateiktų) vaizdo ir/ar garso įrašų pažymėtina, kad vaizdo ir/ar garso įrašai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių, kuriam prioritetinė įrodomoji reikšmė nesuteikiama. Tai reiškia, kad tiesioginiai įrodymai nėra pranašesni už netiesioginius. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2013). Todėl aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje nėra vaizdo ir (arba) garso įrašų, kurie buvo sunaikinti, kaip nekokybiški ir neinformatyvūs, nemenkina ir nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų apie tai, jog E.R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (2t., b.l.22,29,44-45).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma objektyviai patvirtina, jog E.R., siekdamas tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus , būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, 2013 m. spalio 11 J. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini)patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste, davė kyšį - šešias 200 Lt nominalo kupiūras, iš viso 1200 litų, valstybės tarnautojui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniajam tyrėjui M. K., siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad už Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų P.T. ir O.B. (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos operatyvaus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus nebūtų surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 193² str.1d., 172¹ str., 172⁹ str. 1 d. , t.y. E.R. padarė nusikaltimą, numatytą LR ATPK 227 str.2d.Konstatuotina, kad jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, nes jis veikė nepertraukiamai, tiesiogine ir vieninga tyčia, siūlė, o vėliau ir davė kyšį pareigūnui siekdamas, kad pareigūnai nevykdytų jiems priskirtų įgaliojimų.

Kaltinamojo E.R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam E.R. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas apysunkis, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, jog nors ir nėra susituokęs su savo gyvenimo drauge augina mažamečius vaikus, anksčiau neteistas, dirba, tačiau pastaroji aplinkybė, turi ir neigiamą aspektą, jog pats būdamas policijos pareigūnu davė kyšį kitam policijos pareigūnui, t.y. ne tik padarė nusikaltimą, bet ir pažemino policijos pareigūno vardą. Esant tokioms aplinkybėms teismas skiria baudą mažesnę nei jos vidurkis bei konfiskuoja papirkimo padarymo priemonę –pinigus, kuriuos kaltinamasis davė pareigūnui. Teismo vidiniu įsitikinimu tokia bausmė yra adekvati E.R. padarytai nusikalstamai veikai bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 47 str.3d.3p., 72 str., 227 str.2d., str., LR BPK 297-308 str.,

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 227 str.2 d. ir paskirti jam 60 MGL dydžio (7800 litų) baudą.

Į bausmę įskaityti E. R. laikino sulaikymo nuo 2013-10-11 14.00 val. Iki 2013-10-12 12.50 val. laiką ir vadovaujantis LR BK 65 str.1d.2p. a) p.p.(bausmių keitimo taisyklėmis) galutinę bausmę E.R. paskirti 58 MGL dydžio (7540 litų) baudą.

Konfiskuoti papirkimo padarymo priemones -6 (šešias) 200(dviejų šimtų) litų nominalo kupiūras: AE 9295651, AH 0853533, AH 5003745, AH 2698616, AE 4386256, AH 4807164, paimant pinigus valstybės nuosavybėn.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas