Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1894-862/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: e2-1894-862/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20583-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasita Kurakienė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro
Atsakovas: R. K., T. K., V. V.
Trečiasis asmuo: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Jolanta Klimavičienė, Paulius Škėrys, Arūnas Merkys, Stanislav Papijanc

Kategorijos

2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.13Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą

Civilinė byla Nr. e2-1894-862/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20583-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 2.6.39.2.5.5; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.13. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro atstovėms Monikai Vanagei ir Astridai Švedienei, atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui, atsakovui T. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, atsakovei V. V. ir jos atstovui advokatui Stanislav Papijanc, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) gimnazijos atstovui advokatui Pauliui Škėriui, išvadą duodančios institucijos atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovams R. K., T. K. ir V. V., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, - (duomenys neskelbtini) gimnazija, išvadą duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareikštu ieškiniu iš atsakovo R. K. ir subsidiariai iš atsakovų T. K. ir V. V. prašo priteisti 34622,24 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl nepilnamečio R. K., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, gavusi nukentėjusiojo asmens prašymą ir veikdama ieškovo vardu pagal paslaugų teikimo sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 17842,96 Eur draudimo išmoką. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį nustatė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atlygino ją, išmokėdama 16779,28 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas paslaugų sutartis, kompensavo išmokėtas sumas, todėl įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo – atsakovas R. K. subsidiariai su savo tėvais T. K. ir V. V., arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingi 34622,24 Eur sumą. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovas R. K. sukėlė eismo įvykį pabėgęs iš pamokų, už mokyklos ribų. Sąmata sudaroma po ekspertinės transporto priemonės apžiūros. Jei nukentėjusieji sutinka, transporto priemonė remontuojama, o jei ne – išmokama išmoka. Žalą administruoja ne biuras, o draudikai, su kuriais yra sudarytos sutartys. Šiuo atveju žalos bylas administravo dvi draudimo bendrovės, nes tai priklauso nuo to, kur nukentėjusių automobiliai buvo apdrausti. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio kaltas transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, valdytojas, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bet kurią draudimo įmonę. Nesutinka gimnaziją traukti atsakovu, nes mokykla nėra atsakinga už įvykį, kadangi atsakovas R. K. sąmoningai pabėgo iš pamokų. Kaltiems dėl įvykio asmenims yra išsiunčiami pranešimai, o išmokos suma yra derinama su nukentėjusiuoju asmeniu. Atsakovai galėjo dalyvauti žalos dydžio nustatyme, nes apie tai turėjo duomenis, apie įvykį žinojo R. K., bet pasirinko nedalyvauti.

Atsiliepimas

Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė netyčia ir jo motina čia nieko dėta, nes jis (duomenys neskelbtini) valandą turėjo būti mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nurodytą diena dalyvavo dviejose pamokose, o trečioje pamokoje, kurios laikas sutapo su įvykio laiku, nedalyvavo ir pamoką praleido be motinos žinios. Nesutinka, kad automobiliams buvo padaryta 34622,24 Eur žala, nes, atsakovo nuomone, žalos dydžio ieškovė neįrodė. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sugalvojo praleisti trečią pamoką. To priežasčių nenurodė. Išėjimo iš pamokų su niekuo nederino. Paaiškino, kad iš pamokos savavališkai pasišalino ne pirmą kartą. Nepamena, ar iš gimnazijos išėjo per pertrauką, ar pamokos pradžioje. Labiau tikėtina, kad pamokos pradžioje. Apie praleistas pamokas mama (atsakovė V. V.) sužino iš elektroninio dienyno, arba apie tai pasakė jis. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), įvykio metu, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, kad transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, įvykio dieną buvo registruota jo vardu, kad teisės vairuoti „B“ kategorijos automobilius įvykio metu neturėjo. Paaiškino, kad šį automobilį pirko kartu su draugu, automobilis buvo registruotas jo vardu nuotoliniu būdu, nes jis naudojasi elektronine bankininkyste. Žinojo, kad automobilius privaloma drausti. Žinojo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra draustas, bet vis tiek sėdo į jį ir važiavo. Jo vairuoti niekas nevertė. Žinojo, kad su automobiliu jam važiuoti draudžiama, bet važiavo. Pripažįsta, kad jis atsakingas už eismo įvykį ir kad eismo įvykio metu buvo apgadinti ieškovo nurodyti automobiliai, taip pat tvora. Po įvykio automobilį iš saugojimo aikštelės atsiėmė mama. Apie padarytą žalą sužinojo iš ieškinio ir pretenzijos. Nurodė, kad pažeidėjas turi atlyginti žalą. Nepaaiškino, kodėl nesiėmė veiksmų žalai, ar jos daliai atlyginti. Draugo, su kuriuo kartu įgijo automobilį, įvykio metu automobilyje nebuvo. Apie tai, kad yra įsigijęs automobilį tėvams nesakė. Be automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgijęs ir kitų: (duomenys neskelbtini) metų rugsėjį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų birželio mėnesį (duomenys neskelbtini). Automobiliai buvo įgyjami tikslu juos parduoti ir jie buvo parduoti, pardavus nauda buvo apie 200 - 300 Eur. Individualios veiklos nebuvo registravęs. Patvirtino, jog apie tai, kad pirks motorolerį tėvams pasakė, taip pat tėvams pasakė, kad motorolerį pardavė. Tėvams sakė, kad pirks kitą motorolerį. Nusipirko automobilį. Automobilį vairuoti kaimo keliuose mokė tėvas (atsakovas T. K.) (duomenys neskelbtini) metais, taip pat, mama ir jos draugas uždarose erdvėse. Atsakovo papildomi paaiškinimai fiksuoti ir 2025-01-19 vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 3VAIK-14.

Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad ieškovės 2024-04-09 pretenziją, kuria buvo prašoma atlyginti 34622,24 Eur sumą, gavo. Su pretenzija ir pareikštu reikalavimu atlyginti žalą nesutinka, nes, viena, jo sūnus atsakovas R. K. yra nepilnametis; antra, (duomenys neskelbtini) metais sūnaus gyvenamoji vieta, nutraukus bendrą gyvenimą su vaiko motina, yra nustatyta su motina atsakove V. V.; trečia, tėvai (duomenys neskelbtini) metais sudarė susitarimą dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos, tačiau ir sudarius šį susitarimą kildavo nesutarimai dėl bendravimo su sūnumi; ketvirta, tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau vaiko motina nuteikinėjo vaiką prieš tėvą, slėpė gyvenamąją vietą; penkta, siekiant išspręsti tarp tėvų kylančius nesutarimus dėl pareigų vaikui vykdymo, buvo įtrauktos valstybinės institucijos; šešta, nuo 2022-03-02 iki 2023-12-06 su sūnumi bendravo tik apie 30 parų; septinta, (duomenys neskelbtini) įvykyje dalyvavo trys automobiliai. Atkreipė dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio rezultate buvo apgadinti trys automobiliai ir tvora, įvykyje dalyvavo trys nepilnamečiai. Išdėstė poziciją, kad pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nes jis, kaip įstatyminis atsakovo R. K. atstovas, nebuvo informuotas apie pradėtą eismo įvykio tyrimą. Taip pat pateikė nuomonę, kad civilinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, nes bus siekiama atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreipė dėmesį į administracinėje byloje esantį 2023-12-18 išrašą apie automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad šio automobilio savininku (duomenys neskelbtini) įrašytas R. G. Po šio įrašo yra eilė įrašų apie automobilio perleidimus, jų neregistruojant VĮ „Regitra“: 1) 2023-08-21 automobilis parduodamas V. V.; 2) 2023-08-28 automobilis parduodamas A. G., 3) 2023-09-18 automobilis parduodamas L. J.; 4) 2023-11-05 automobilis parduodamas D. L.; 5) (duomenys neskelbtini) automobilis parduodamas nepilnamečiui T. J.; 6) (duomenys neskelbtini) automobilis parduodamas atsakovui nepilnamečiui R. K. Remdamasis nurodytais išrašo duomenimis, išdėstė poziciją, kad atsakomybė dėl (duomenys neskelbtini) įvykio subsidiariai kyla R. G. ir D. L., kurie pardavė automobilį nepilnamečiams. Teismo posėdyje akcentavo, kad jo niekas neinformavo nei apie įvykį, nei apie žalos dydį; kad vaikui įtakos jis negalėjo daryti, nes nežinojo atsakovo R. K. adreso ir jo niekas jam neatskleidė. Kadangi automobilyje buvo dar du asmenys, išsakė abejones tuo, kad atsakovas R. K. įvykio metu vairavo automobilį. Nežinojo, kad sūnus įgijo automobilį. Įvykiuose dalyvavo atsakovė V. V. viena: derino automobilio atsiėmimą, teikė informaciją policijai, gavo nutarimą, o jis buvo pastatytas prieš faktą, kai kilo žalos atlyginimo klausimas. Paaiškino, kad apie įvykį sužinojo 2024-03-20 iš atsakovės V. V., gavus pretenziją. Biurui 2024-04-19 rašė elektroninį laišką ir jam buvo suteikta informaciją apie išmokėtą žalos atlyginimą, pateiktos kelios nuotraukos. Visą informaciją apie žalos dydį, kas buvo įtrauktas, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo tvarkyta, o (duomenys neskelbtini) tvarkyta, kad buvo galima taikyti 20 procentų nuolaidą, susirinko 2024-06-21. Žinojo, kad vertinime dalyvauti gali, bet neturėjo galimybės dalyvauti ir tokio noro neišreiškė. Šiuo metu taip pat neturi galimybės ginčyti žalos dydžio ir teikti įrodymus. Nurodė, kad yra įgijęs teisinį išsilavinimą, o žinių apie automobilius, jų remontą neturi. Paaiškino, kad elektroninio dienyno pagalba sekė mokslų rezultatus, dėl pažangumo bendraudavo telefonu, bet gavęs blogesnį pažymį sūnus neatsiliepdavo, o ilgainiui bendravimas nutrūko. Dienyną tikrina beveik kiekvieną dieną. Dėl to, kad sūnus praleidinėja pamokas (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį kalbėjosi su lietuvių kalbos mokytoja, kuri informavo apie įžūlų sūnaus elgesį. Kad sūnus (duomenys neskelbtini) nedalyvavo pamokose, pamatė dienyne tą pačią, ar kitą dieną. Klausė motinos, bet ji neatsakė, su mokykla nekalbėjo. Mokyklos tėvų susirinkime dalyvavo, kai sūnus mokėsi 8 klasėje. Apie sūnaus pajamas tapo žinoma iš byloje esančių sąskaitų. Apie tai, kad mokykloje, pamokų metu, sūnus užsiima automobilių pirkimu-pardavimu (duomenys neskelbtini) metais sužinojo iš mokyklos direktoriaus pavaduotojo ir jis apie tai informavo motiną. Paaiškino, kad iniciavo eismo įvykio metu sugadintos tvoros remontą: davė sūnui lentų, remontavo tvorą ir patyrė 4200 Eur išlaidas. Šiuo būdu buvo išvengta bendrijos reikalavimų. Patvirtino, kad sūnų mokė vairuoti ten, kur eismas nevyksta.

Atsakovė V. V. atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad jos žiniomis sūnus R. K. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) bei atsitrenkė į vieną automobilį. Nesutinka, kad dėl eismo įvykiu automobiliams buvo padaryta 34622,24 Eur žala, nes ieškovė tiesiog kompensavo kitų draudimo bendrovių išmokėtas draudimo išmokas, kas atsakovės teigimu reiškia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl avarijos automobiliams padaryta žala yra lygi išmokėtoms draudimo išmokoms. Atsakovei keista, kad abejų automobilių draudimo išmokos yra panašaus dydžio, nors matomi vizualiniai apgadinimai yra skirtingi. Teigia, jog nėra atsakinga už sūnų, nes avarija padaryta tuo metu, kai sūnus R. K. turėjo būti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pamokose. Kadangi eismo įvykio metu atsakovas R. K. turėjo būti pamokoje, atsakovės nuomone, žala buvo padaryta mokyklos organizuoto ir vykdyto renginio metu. Išdėstė poziciją, kad turėtų būti sprendžiama dėl gimnazijos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, arba sprendžiama dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama arba dėl dar vieno atsakovo įtraukimo į bylą. Kadangi atsakovė nebuvo informuota, jog R. K. nedalyvauja pamokoje, jo nėra mokykloje, teigia, kad turi būti sprendžiamas ne jos, o mokyklos atsakomybės klausimas. Teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prieš 8 valandą sūnus R. K. išėjo į mokyklą. Apie tai, kad sūnus nedalyvauja trečioje pamokoje informacijos neturėjo. Pamokos pradžia buvo 9:50 valandą. Jai (duomenys neskelbtini) apie 10:10 valandą paskambino greitosios pagalbos medikai ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą ji atvyko (duomenys neskelbtini), 10:30 valandą. Policija jai atvykus su R. nekalbėjo. Apie įvykį sužinojusi iš medikų su mokykla nesusisiekė ir nesupranta, kodėl turėjo tai daryti, nematė tam priežasčių. Tą pačią dieną į mokyklą neskambino. Apie tai, jog į dienyną apie praleistą pamoką pažymėta (duomenys neskelbtini) 13:06 valandą, ji sužinojo kitą dieną ((duomenys neskelbtini)) ryte, arba (duomenys neskelbtini) vakare, pažiūrėjusi dienyną. Apie įvykį ji informavo mokyklą (duomenys neskelbtini) apie 12–14 valandą, paskambinusi klasės auklėtojui, nes nesulaukė skambučio iš mokyklos. Tėvą apie įvykį informavo kitą dieną. Po įvykio ji kreipėsi į mokyklą ir paprašė atsiųsti informaciją, kodėl sūnui skirta nuobauda. Apie sūnaus praleistas pamokas sužinodavo iš dienyno. Prie dienyno jungiasi net ir porą kartų per dieną, apie tris kartus per savaitę. Kaip dažnai tikrino dienyną (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesį nepamena. Su sūnumi yra kalbėjusi apie pamokų praleidinėjimą kiekvieną kartą, kai pamokos buvo praleidžiamos. Iš sūnaus žino, kad pamokas jis praleisdavo, nes joms nepasirengdavo, nes mokytojai vėluodavo į pamokas. Iš pamokų bėgdavo, nes mažiau įdomi pamoka, masinis bėgimas, fizinio visi nemėgo. Kad R. praleidžia fizinio lavinimo pamokas žinojo nuo rugsėjo mėnesio. Žinojo, kad praleisdamas pamokas būdavo ir mokykloj, taip pat eidavo į parduotuvę. Apie pamokų praleidinėjimą buvo kalbama ir tėvų susirinkime, kuris vyko 9 klasėje. Kai sužinodavo, jog sūnus pamokas praleidžia, jam skambindavo ir jis grįždavo į mokyklą. Jei būtų žinojusi apie pabėgimą iš pamokos (duomenys neskelbtini) būtų skambinusi ir mano, kad įvykio būtų išvengta. Tvarkaraštį seka. Tvarkaraštis nesikeičia. Su tvarkaraščiu susipažįsta rugsėjo mėnesio pradžioj. Kai randa duomenis apie praleistas pamokas, pasižiūri, kada ta pamoka buvo. Mintinai pamokų tvarkaraščio nežino. Paaiškino, kad mokykloje yra spintelė, kur laikoma sporto apranga, todėl sūnus tą dieną pasiėmė tik kuprinę. Patvirtino, kad tėvai turi rūpintis, kad jų vaikai elgtųsi pagal tvarkaraštį. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) bus fizinio lavinimo pamoka. Su tėvu nebendravo apie sūnaus praleidžiamas pamokas. Policijos apklausoje nedalyvavo, nes ten dalyvavo R. tėvas. Iš policijos gavo pakvietimą pasiimti automobilį ir išvadas, ji domėjosi kaip atsiimti sūnaus automobilį. Tėvo apie administracinio nusižengimo teiseną neinformavo, nes tėvas pagalbos nesiūlo, o tik kritikuoja ir duoda pastabas. Apie nutarimą nepranešė, nes nematė reikalo, kadangi nebuvo skirta bauda. Praėjus savaitei po įvykio susisiekė su automobilio savininkais ir sužinojo, kad automobiliai yra servisuose, kalbos apie žalos atlyginimą nebuvo. Po poros savaičių susiekus taip pat informacijos negavo. Nepasidomėjo, kokie asmenys yra automobilių draudikai, kur remontuojami automobiliai, nepasisiūlė atlyginti žalą. Patvirtino, kad gavo ieškovo pirmąją pretenziją, kur buvo nurodyta automobiliams padaryta žala ir kita informacija. Prašė telefonu suteikti informaciją apie žalos skaičiavimą ir jai buvo pateikta sąmata bei nuotraukos. Sąmatos buvo pateiktos po išmokų išmokėjimo. Ji suteikė ieškovo atstovams informaciją, kad įvykis įvyko pamokų metu. Ieškovo atstovai paaiškino, kad daryti nereikia nieko, nes, jeigu nesutinka su sąlygomis, vyks teisminis procesas. Neturėjo informacijos apie sūnaus įgytus automobilius. Pirmąjį motorolerį sūnus įsigijo (duomenys neskelbtini), o pardavė (duomenys neskelbtini) metų gruodžio pradžioje. Antrąjį motorolerį sūnus nusipirko (duomenys neskelbtini) metų pavasarį. Ji nenumanė, kad sūnus gali sukaupti pinigines lėšas automobilio įgijimui iš jos duodamų piniginių lėšų sumų. Atsakovės vertinimu, automobilio vairavimas ir automobilio pirkimas yra skirtingi epizodai. Tai, kad vyksta automobilių pirkimas nėra nieko bloga. Patvirtino, kad jos sugyventinis prieš porą metų yra leidęs R. vairuoti. Jie mokė R. vairuoti, bet uždaroje vietoje. Su sūnumi apie žalos atlyginimą kalbėjo: sūnus galvoja žalą atlyginti gyvenimo eigoje. Nežino, kokia dalimi dėl įvykio atsakinga mokykla. Mokyklai dėl įvykio pretenzijos nėra pareikštos.

Trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka su atsakovų V. V. ir T. K. pozicija dėl atsakomybės subsidiarumo kartu su gimnazija, kadangi vien ta aplinkybė, kad R. K. lanko gimnaziją, nepašalina tėvų atsakomybės. Paaiškino, kad R. K. pagal pamokų tvarkaraštį (duomenys neskelbtini) turėjo 6 pamokas, nuo 8.00 valandos ryto. Jos buvo tokios: pirma, biologija (mokytoja V. J.), kurioje R. K. dalyvavo ir gavo 1 (kuolą); antra, istorija (mokytoja I. V.), kurioje R. K. dalyvavo; trečia, fizinis lavinimas - 1 grupe? (mokytoja J. R.), kurioje R. K. nedalyvavo, mokytoja įrašė „n“; ketvirta, geografija (mokytojas D. Č.), kurioje R. K. nedalyvavo; penkta, IT-1grupe? (mokytojas J. K.), kurioje R. K. nedalyvavo, mokytojas įrašė „n“; šešta, matematika (mokytojas V. Š.), kurioje R. K. nedalyvavo, mokytoja įras?e? „n“; septinta, klasės valandėle? (auklėtojas mokytojas J. K.), kurioje R. K., šioje pamokoje žymėjimas nėra privalomas. R. K. motina (duomenys neskelbtini), 13 valandą buvo informuota apie mokinio pasišalinimą iš pamokų. Turimais duomenimis mamą informavo klasės auklėtojas ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už pirmų gimnazijos klasių kuravimą, P. B. Mokyklos vertinimu, mokykla informavimo pareigą apie mokinio pasišalinimą iš pamokų įvykdė. Mokykla apie mokinio pamokų praleidimus žymi elektroniniame dienyne, kuris yra atviras tėvų peržiūrai ir lankomumo kontrolei. Tėvai apie R. K. rugsėjo - spalio mėnesiais praleistas pamokas žinojo ir tai matoma iš prisijungimo prie elektroninio dienyno statistikos. Elektroninio dienyno duomenimis nuo 2023-12-06 iki 2024-06-17 R. K. yra praleidęs 68 pamokas, iš kurių 23 pateisintos dėl ligos, o 45 pamokos nepateisintos. Šiais mokslo metais R. K. yra praleidęs 60 pamokų, iš kurių 9 pamokos pateisintos dėl ligos, 7 dėl kitų priežasčių, o 44 pamokos nepateisintos. Nurodė, kad mokinys linkęs vėluoti į pamokas, ne visada atlieka namų darbus, netinkamai elgiasi pamokų metu, ne visada reaguoja į mokytojų pastabas. R. K., kuris (duomenys neskelbtini) savavališkai pasišalino iš pamokos į koridorių, tam kad pasikalbėtų telefonu dėl mašinos pirkimo, teko grąžinti į pamoką su administracijos atstovo pagalba. Apie šį įvykį buvo informuotas tėvas, o 2024-01-24 įsakymu buvo skirta nuobauda – žodinis įspėjimas už mokinio elgesio taisyklių pažeidimą. R. K. 2024-02-06 direktoriaus įsakymu yra skirta nuobauda – pastaba raštu už vėlavimą į pamokas, o 2024-02-26 direktoriaus įsakymu– papeikimas už mokinio elgesio taisyklių pažeidimą, 2024-12-27 direktoriaus įsakymu yra skirta administracine? nuobauda – žodinis įspėjimas už mokinio elgesio taisyklių pažeidimą. Pateikė vertinimą, kad nagrinėjamu atveju R. K. įstatyminiai atstovai (bendraatsakoviai), siekdami išvengti ir pašalinti savo civilinę atsakomybę nurodo, jog tuo metu R. K. turėjo būti pamokose, todėl tėvų teigimu, ši aplinkybe? suponuoja gimnazijos atsakomybės sąlygas. Išdėstė poziciją, kad gimnazijos civiline? atsakomybe? galėtų kilti tik įstatyme nurodytais pagrindais, įstatyminiams atstovams įrodžius gimnazijos neteisėtus veiksmus ir kaltę. Trečiojo asmens nuomone, bendraatsakoviai gimnazijos atsakomybę kildina tik bendro pobūdžio deklaratyviomis aplinkybėmis. Nurodė, kad 2023-06-08 mokinio mokymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį sutartį Nr.75-636(23) mokinio atstovas įsipareigoja užtikrinti, kad mokinys laikytųsi visų šios sutarties sąlygų, mokinio elgesio taisyklių, pagrindinio ugdymo programų nuostatų ir reikalavimų, mokinio asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių ar kitų mokyklos mokinio elgesį apibrėžiančių dokumentų nuostatų (2.1 punktas); užtikrinti, kad mokinys pagal savo gebėjimus ir poreikius stropiai, sąžiningai ir atsakingai mokytųsi, siekdamas įgyti pagrindinį išsilavinimą (2.2 punktas); užtikrinti, kad mokinys punktualiai lankytų pamokas mokyklos tvarkaraščiuose nustatytu laiku, į jas nevėluotų (2.3 punktas); mokiniui susirgus arba dėl kitų priežasčių nedalyvaujant ugdymo procese informuoti mokyklą jos nustatyta tvarka ir pateisinti mokinio praleistas pamokas; mokinio atstovas aptarta sutartimi informuojamas, kad mokinys ugdomas pagal privalomojo švietimo pagrindinio ugdymo programą, todėl mokinio atstovai prisiima atsakomybę už mokinio ugdymo pasiekimus, jei mokinys atostogauja kitu nei ugdymo proceso metu skiriamų atostogų metu (2.4 punktas). Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, išdėstyti 2010-11-08 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010, kuriais savo poziciją grindžia atsakovai, nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes kasaciniame teisme nagrinėtoje byloje mažamečio asmens įstatyminė atstovė siekė turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam nepilnamečiam sūnui, kuris buvo sumuštas Valkininkų vidurinės mokyklos mokinio dalyvaujant mokyklos naujametiniame karnavale ir šokiuose. Atkreipė dėmesį, kad šioje nutartyje buvo išaiškinta ir tai, kad priežiūra nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo mokslo sporto ministerijos 2023-08-29 aprašo Nr. V-112 aprašo 11.3 punktu mokykla turi tą pačią dieną informuoti nepilnamečio mokinio tėvus apie jų vaiko neatvykimą į mokyklą ar nedalyvavimą pamokoje, jei tėvai apie tai nepraneša. Pagal aprašo 11.5. punktą mokykla turi tą pačią dieną informuoti nepilnamečio mokinio tėvus apie jų vaiko išvykimą iš pamokos (-ų) savavališkai, be pateisinamos priežasties ar nedalyvavimą dalyje pamokos. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad mokykla apie įvykį tą pačią dieną informuota nebuvo. Tuo metu mokykloje nebuvo mokinių išvykimo iš mokyklos teritorijos tvarkos.

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kad informacinės sistemos SPIS duomenimis V. V. šeima iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. V. V. šeimoje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad tarp šalių nėra ginčo, dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių, būtent, kad eismo įvykio metu R. K. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kuri atsitrenkė į kitą transporto priemonę, ko pasiekoje buvo padaryta žala transporto priemonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). R. K. eismo įvykio metu buvo nepilnametis, todėl, nesant duomenų, jog nepilnametis R. K. įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, jo padarytą žalą eismo įvykio metu turi padengti vaiko įstatyminiai atstovai, jeigu jie neįrodys, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisinis reglamentavimas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą - tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Ar subsidiarieji skolininkai turi atsakyti ir kokiomis dalimis, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros. Teismų praktikoje pasisakyta, jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010). V. V. ir R. K. atsiliepimuose nurodyta, kad autoavarija įvyko apie (duomenys neskelbtini) val. Bendravimo metu su skyriaus atstove vaiko motina nurodė, kad mokykla apie praleistą pamoką informavo tik po (duomenys neskelbtini) valandos. Tai reiškia, kad vaiko įstatyminė atstovė buvo informuota apie vaiko praleistas pamokas tą pačią dieną praėjus apie 3 valandoms po eismo įvykio. Nepilnametis R. K. savavališkai be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas eismo įvykio metu, todėl ugdymo įstaigai ((duomenys neskelbtini) gimnazija) gali kilti civilinė atsakomybė už R. K. veiksmus padarant eismo įvykį tik tuo atveju, jeigu bus įrodyta, kad R. K. neatvykus į pamoką, ugdymo įstaiga turėjo pareigą bei objektyvią galimybę iškart, nedelsiant, faktiškai ugdymo proceso metu pranešti vaiko įstatyminiams atstovams apie tai, kad R. K. praleidinėja pamokas. Priešingu atveju, neįrodžius, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija privalėjo ir galėjo iškart po praleistos pamokos pranešti vaiko įstatyminiams atstovams apie tai, kad jų vaikas praleido viena/dvi pamokas, skyriaus manymu, ugdymo įstaigai neturi kilti civilinė atsakomybė už moksleivio neteisėtus veiksmus. Pasisakydama dėl R. K. ir V. V. nesutikimo, kad dėl avarijos automobiliams buvo padaryta 34622,24 Eur žala, pabrėžė, jog teisiniame reglamentavime numatyta, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Žalos dydis – fakto klausimas, todėl tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Jeigu, atsakovų R. K. ir V. V. manymu, ieškovo prašomas 34622,24 Eur žalos atlyginimo dydis yra neproporcingai didelis, atsakovai turi pateikti įrodymus, patvirtinančius jų nesutikimo su prašoma suma pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo metu išklausyti liudytojos J. R., J. K. ir P. B. parodymai.

Liudytoja J. R. davė parodymus, jog ji yra fizinio lavinimo mokytoja, kuri vedė pamokas R. K. Patvirtino, kad mokiniai turėjo spinteles. Paaiškino, kad kiekvienas vaikas elgiasi, kaip jam patogu: vieni nešasi rūbus, kiti laiko spintelėje. Apie praleistas pamokas dienyne dažniausiais žymima po pamokos arba ilgųjų pertraukų metu. Nepamena, kada buvo atliekami žymėjimai (duomenys neskelbtini). Apie šio įrašo atlikimą jos mokykloje neklausė. Toks žymėjimas tvarką atitinka. Žymėjimus tėvai gali matyti iš karto po jų padarymo.

Liudytojas J. K. davė parodymus, kad jis 2023 - 2024 metais buvo informacinių technologijų mokytojas ir klasės auklėtojas. R. K. lapkričio – gruodžio mėnesį pateko į mokinių grupę, kurią reikia stebėti. Klasė buvo išformuota dėl blogo elgesio. R. per pamokas užduotis atlikdavo. Jo lankomumas nebuvo nei geresnis, nei blogesnis nei kitų. Apie (duomenys neskelbtini) pasišalinimą neinformavo tėvų, nes anksčiau paskambino motina ir pasakė apie eismo įvykį, paklausė kodėl R. buvo išleistas iš mokyklos. Dienyne buvo pažymėta „n“ raidė, ji matoma iš karto, jei tėvai turi įsigiję programėlę. Mokykloje buvo vartai, kurie leido fiksuoti judėjimą. Techniškai sekti judėjimą buvo galima, bet auklėtojai informuojami nebuvo. Judėjimo iš mokyklos nėra galimybės uždaryti, nes joje mokosi pilnamečiai, skirtingai nei progimnazijose. Tiksliai nepamena, bet jam turbūt skambino avarijos dieną. Tada ir sužinojo, klausinėjo mokinių, bet klasiokai nieko nežinojo. Po įvykio kelias dienas R. nebuvo pamokose. Apie situaciją direktorius gal ir klausė. Tai ir pasakė, kad motina paskambino anksčiau. Direktorius sakė, kad gali kviesti į teismą. Įvykis vyko trečiadienį, mokykloje jis buvo iki 14 valandos. Jis lankomumą žymėdavo iš karto, bet pagal taisykles tai galima daryti iki pamokos pabaigos. Pavyzdžiui per kūno kultūros pamokas nėra galimybės naudoti kompiuterio.

Liudytojas P. B. davė parodymus, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ir istorijos mokytoju. R. pažįsta, nes 9 klasėje kuravo, kaip pažeidusį mokinio pareigas. Buvo įvykis, kai dėl R. elgesio pamokoje mokytojas prašė pagalbos, nes mokinys pasišalino iš pamokos neleidus mokytojui ir koridoriuje tvarkė verslo reikalus. Po eismo įvykio buvo svarstymas, kviečiami tėvai. Apie mokinio neatvykimą žymima dienyne, įrašant „N“, o klasės auklėtojai apie tai informuoja. Įrašai daromi tą pačią dieną. Yra funkcija leidžiant iš dienyno gauti informaciją, jei turi programėlę. Buvo naudojamos kortelės, kad patekti/išeiti iš mokyklos. Tai kažkur buvo fiksuojama. Apie išėjusius vaikus pranešimų negaudavo. Nepamena, ar (duomenys neskelbtini) bendravo su mama, nepamena, ar (duomenys neskelbtini) metais informavo tėvus telefonu. Tam tikrais atvejais tai galėjo būti. Pirmiausia informuoti turi mokytojai, po to auklėtojai, po to socialiniai darbuotojai, paskiausiai administracija. Nepamena bendravimo su R. mama. Jis yra sakęs, kad su tėvu bendravo 2024 metais. Nedalyvavimo pamokoje žymėjimo tikslas yra elektroninio dienyno pildymas bei tėvų informavimas apie mokinio neatvykimą į pamoką, nes tėvai turi užtikrinti vaiko dalyvavimą pamokose. Be „N“ rašomi ir kiti žymėjimai ir tai turi stebėti tėvai. Plius tiesioginis bendravimas. Gimnazijoje mokosi 15 - 19 metų mokiniai. Pilnamečiai mokiniai patys atsakingi už lankymo tvarką. Apie tai, kad R. prekiauja automobiliais, nežinojo. O 2024 metais jis galėjo padėti mokytojai ir padėjo. Mokykloje nėra naudojama programa „Pirk automobilį“. Vėliausiai mokytojai pažymėti „N“ kitus įrašus turi padaryti tą pačią dieną. Lankomumo, vėlavimo žymėjimas daromas pamokos metu. Yra keli aprašai, viename iki 19 valandos. Elektroninis dienynas ne visada veikia sklandžiai. Sporto salėje yra nešiojami kompiuteriai, bet pamokos metu sporto salėje sudėtinga padaryti įrašus. Žymėjimai daromi ne tik elektroniniame dienyne. Fizinio lavinimo pamokose yra padidėjusi rizika, todėl mokytojai turi ir popierinį dienyną, iš kurio duomenis vėliau perkelia į elektroninį dienyną. Nepamena, ar buvo elektroninio dienyno sutrikimai (duomenys neskelbtini). Nesirenka, kurį tėvų informuoti, nes abu atsakingi už vaiką, o 2024 metais telefonu kalbėjo su tuo iš tėvų, kuriam vaikas prisiskambino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovo pateiktoje Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) eismo įvykio informacijoje ROIK 07-23-9611514 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valandą įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytoju įvykio metu buvo R. K., susidūrė su stovinčia transporto priemone (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sugadintas turtas – atitvara ((duomenys neskelbtini), kiemo tvora). Ties transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis yra įrašas apie apgadinimus (sugadinimus), kur nurodyta: priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Ties transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenimis yra įrašas apie apgadinimus (sugadinimus): priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas. Įvykio kaltininku nurodytas R. K. Pateikta informacija, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valdęs asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemonę nesuvaldęs automobilio atsitrenkę į kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), taip ją apgadindamas, nuo smūgio (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir į kiemo tvorą. Atsakovo T. K. pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-01-16 nutarimas ir atsakovo R. K. paaiškinimai patvirtina, kad kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo buvo atsakovas R. K.

Ieškovo pateikta Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) eismo įvykio informacija ROIK 07-23-9611514, atsakovo T. K. pateikta informacija iš Valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų bazės, sudaryta 2023-12-21, patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2022-08-25, įvykio metu nuosavybės teise priklausė uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Swedbank lizingas“, valdytojas – G. R.; transporto priemonės, (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data – 2023-05-31, jos savininku įvykio metu buvo akcinė bendrovė (toliau - AB) SEB bankas, valdytoju – D. Ž.

Ieškovo pateiktais VĮ „Regitra“ 2024-03-06 duomenimis (duomenys neskelbtini) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku buvo nurodytas R. G. Atsakovo T. K. pateikta informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, sudaryta 2023-12-18 patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2023-11-05 buvo registruotas R. K.

Ieškovo sudarytas pranešimas apie eismo įvykį – pretenzija dėl padarytos žalos, kuriam suteiktas Nr. 3731243-1262972, patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą apie automobiliui (duomenys neskelbtini) įvykio metu padarytą žalą. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovo - vertintojo transporto priemonės techninės apžiūros akte/prašyme žalos byloje N. 3731243-1262972 fiksuoti transporto priemonės sugadinimai, nurodytos keičiamos dalys, remontuojamos dalys. Sugadinimai taip pat fiksuoti nuotraukose. AB „Lietuvos draudimas“ 2023-12-22 žalos sąmatoje Nr. 710265, parengtoje naudojant Audatex sistemą, žalos byloje Nr. 3731243-1262972 nustatyta, kad šios transporto priemonės remonto kaina 18094,94 Eur, kuri sumažinta 251,98 Eur suma už dalių būklės pagerinimą, po išskaitymo nustatyta 17842,96 Eur remonto kaina. Ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ šios sutarties pagrindu turėjo teisę ir pareigą administruoti žalos bylą ir išmokėti nukentėjusiam asmeniui ar jo nurodytam asmeniui draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ 2024-01-15 sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2024-01-04 UAB „Swedbank lizingas“ buvo sumokėta 17842,96 Eur draudimo išmoka. Ieškovo 2024-03-05 duomenų bazės išrašas patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ buvo išmokėta 17842,96 Eur išmoka pagal žalos bylą Nr. 3731243-1262972.

Ieškovo sudarytas pranešimas apie eismo įvykį – pretenzija dėl padarytos žalos, kuriam suteiktas Nr. 24-00076, patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas informavo ieškovą apie automobiliui (duomenys neskelbtini) įvykio metu padarytą žalą. Akcinės draudimo bendrovės (toliau –ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (duomenys neskelbtini) transporto priemonės apžiūros-defektų akte Nr. 20231207/3, sudarytame žalos byloje Nr. 24-00076, fiksuotos keičiamos dalys, remontuojamos dalys ir papildomi darbai. Sugadinimai fiksuoti nuotraukose. UAB „Motus auto“, naudojant Audatex sistemą, 2024-01-04 sudarytoje remonto sąmatoje Nr. 20231207/3 nustatė, kad šios transporto priemonės remonto kaina – 13867,17 Eur be PVM, o su PVM – 16779,28 Eur. UAB „Motus auto“ 2024-01-12 PVM sąskaita – faktūra KIF Nr. 0009104 ir 2024-01-12 prašymas patvirtina, kad šios transporto priemonės remonto kaina – 13887,17 Eur, su PVM – 16779,28 Eur ir ši suma turi būti sumokėta transporto priemonės remontą atlikusiam asmeniui UAB „Motus auto“. Ieškovo 2024-01-23 žalos skaičiavimo išvada patvirtina, kad nustatytas žalos dydis sudaro 16779,28 Eur. Ieškovo ir Compensa Tu S.A 2011-01-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. 14 patvirtina, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ šios sutarties pagrindu turėjo teisę ir pareigą administruoti žalos bylą ir išmokėti nukentėjusiam asmeniui, ar jo nurodytam asmeniui draudimo išmoką. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2024-01-29 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Motus auto“ buvo išmokėta 16779,28 Eur draudimo išmoka. Ieškovo 2024-03-05 duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo išmokėta 16779,28 Eur išmoka pagal žalos bylą Nr. 24-00076.

Atsakovo T. K. pateikti 2023-12-21 asmens duomenys patvirtina, kad R. K. yra atsakovų T. K. ir V. V. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ieškovo 2024-03-06 pretenzija Nr. S-4354-24-(4.11.) patvirtina, jog šiuo dokumentu atsakovas R. K. buvo informuotas, kad už (duomenys neskelbtini) įvykio metu padarytą žalą, vairuojant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nepadraustą transporto priemonę, buvo išmokėtos draudimo išmokos, kurių bendra suma – 34622,24 Eur ir paragintas šią sumą sumokėti per 30 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos (2024-04-05). Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytu terminu pretenzijoje nurodyta suma, ar jos dalis ieškovui būtų sumokėta.

Ieškovo 2024-04-09 pretenzijos Nr. S-6174-24-(4.11.) ir Nr. S-6175-24-(4.11.) patvirtina, kad šiomis pretenzijomis atsakovo R. K. įstatyminiai atstovai – atsakovai T. K. ir V. V. buvo informuoti, jog jų sūnaus (duomenys neskelbtini) sukelto eismo įvykio, vairuojant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nepadraustą transporto priemonę, padaryta žala sudaro 34622,24 Eur sumą. Ši suma buvo išmokėta nukentėjusiems asmenims. Prašoma atlyginti žalą per 30 dienų nuo pretenzijos sudarymo dienos (2024-05-09). Ieškovės 2024-05-16 pretenzija Nr. S-8387-24-(4.11.) patvirtina, jog šiuo dokumentu atsakovo R. K. įstatyminei atstovei atsakovei V. V. pakartotinai buvo pateikta informacija apie žalą, jos dydį ir nustatytas terminas atlyginti žalą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad žalos sumą, ar jos dalį atsakovas R. K., ar jo įstatyminiai atstovai ieškovui būtų atlyginę.

Atsakovo T. K. pateikti atsakovės V. V. 2023-12-19 ir 2023-12-21 prašymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus 2023-12-21 leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, patvirtina, kad atsakovo R. K. atstovei V. V. 2023-12-21 buvo leista atsiimti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Eurogera“.

Atsakovo T. K. pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-01-16 nutarimas, patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvyko eismo įvykis, buvo gauta (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) valandą. BIRT ataskaitų žiūryklės, sudarytos 2024-01-16, duomenys patvirtina, kad pranešėjo skambučio pradžia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valandą, pajėgų išsiuntimo laikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valandą, atvykimo į įvykio vietą laikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valandą. M. G. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas patvirtina, kad R. K. (duomenys neskelbtini), maždaug (duomenys neskelbtini) valandą pasiūlė šį asmenį pavėžėti namo ir jie nuo mokyklos nuėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini), kurį ėmė vairuoti R. K. K. K. (duomenys neskelbtini) paaiškinimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) valandą R. K. pasisiūlė jį pavėžėti.

Atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimai ir atsakovės V. V. pateikti elektroninio dienyno duomenys, trečiojo asmens pateikta ataskaita pagal mokinį nuo (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vyko fizinio lavinimo pamoka, kurioje atsakovas R. K. nedalyvavo, iš pamokos pasišalęs savavališkai; taip pat tai, kad klasėje yra 29 mokiniai; įrašas apie R. K. nedalyvavimą pamokoje padarytas (duomenys neskelbtini), 13:06:47 (arba 12:06:47 atsižvelgiant į tai, kad dienyne pamokos pradžios laikas yra nurodytas ir 10:50) valandą.

Atsakovės V. V. pateiktas (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025-01-22 raštas Nr. 14-6, atsakovo T. K. pateiktas (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025-02-07 raštas Nr. 14-14, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direkcinės tarybos 2023-12-19 protokolas Nr. 30/23, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus 2023-12-20 įsakymas Nr. M-903, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas R. K. savavališkai praleisdavo ir praleidžia pamokas, jo praleistos pamokos ne visais atvejais yra pateisinamos, R. K. vėluoja į pamokas, jam buvo skirtos drausminės nuobaudos.

Atsakovų V. V. ir T. K. paaiškinimai ir atsakovės V. V. pateikti 2025-01-03 pažyma, 2019-12-10 - 2020-02-05, 2020-11-15 elektroninis susirašinėjimas, 2019-12-10, 2020-01-10 „Taikos sutartis Ne procesinė“ su taisymais, 2020-11-15 prašymas patvirtinti taikos sutartį, 2022-09-09 - 2022-09-20 elektroninis susirašinėjimas, atsakovo T. K. pateiktas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras 2025-02-28 raštas, 2019-11-27 – 2020-02-05 elektroninis susirašinėjimas, patvirtina, kad atsakovo R. K. įstatyminiai atstovai nuo (duomenys neskelbtini) metų negebėjo susitarti dėl to, kaip jie vykdys tėvų pareigas auklėti, ugdyti, rūpintis savo sūnumi. Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos SPIS išrašas ir išvada patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) V. V. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, o (duomenys neskelbtini) V. V. šeimoje buvo nustatytai galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimo atvejai.

Atsakovės V. V. pateikti R. K. sąskaitų išrašai, patvirtina, kad AB Swedbank sąskaitoje nuo 2023-12-08 iki 2024-12-24 debeto ir kredito apyvarta sudarė 304,93 Eur, kad AB SEB banko sąskaitoje nuo 2023-12-08 iki 2024-12-06 įplaukos sudarė 9966,83 Eur, o išlaidos – 9966,81 Eur, nuo 2024-12-06 iki 2025-02-05 išlaidos sudarė 1000,22 Eur, įplaukos – 1009,37 Eur. Šios atsakovės pateiktas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus raštas patvirtina, kad 2025-02-03 duomenimis apie R. K. įdarbinimą duomenų nebuvo, o VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2025-01-30 nebuvo įregistruotos R. K. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Atsakovo T. K. pateiktas išrašas iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. 336776434 patvirtina, kad R. K. nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025-02-28 raštas patvirtina, kad 2025-02-26 duomenimis R. K. nebuvo įregistravęs individualios veiklos.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonės, neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). TPVCAPDĮ 23 straipsnyje nustatyta draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka sumokėta šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas kompensavo draudimo bendrovėms jų nukentėjusiems asmenis išmokėtas draudimo išmokas, todėl, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės vairuotoją arba tos transporto priemonės savininką, kuris nevykdė įstatymo reikalavimo apdrausti šią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, leido naudotis ar naudojosi neapdrausta transporto priemone. Atitinkamai transporto priemonės savininkui, neįvykdžiusiam nurodytos prievolės tenka pareiga ieškovui atlyginti tokią žalą.

TPVCAPDĮ nedetalizuoja transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Transporto priemonės savininko ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai, todėl taikomos deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis) nustatančios taisyklės - transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti ieškovas.

Aukščiau nurodyti įrodymai ir atsakovo R. K. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas R. K., neturėdamas teisės vairuoti, (duomenys neskelbtini) valdė jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nedrausta transporto priemonė negali dalyvauti eisme, yra pagrindas išvadai, kad atsakovo R. K. veiksmai, net nevertinant to, kad R. K. transporto priemonę vairavo ir neturėdamas teisės vairuoti, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams, t. y. neteisėti (CK 6.246 straipsnis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. K. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonei (duomenys neskelbtini), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiems asmenims žala buvo atlyginta, išmokėjus draudimo išmokas, kurias draudimo bendrovėms, administravusioms žalos bylas, atlygino ieškovas (6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo R. K. veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su transporto priemonėms padaryta žala, nes, tuo atveju, jeigu atsakovas savavališkai nebūtų pasišalinęs iš pamokų, neturėdamas teisės vairuoti nebūtų vairavęs transporto priemonės, žala nebūtų kilusi (CK 6.247 straipsnis).

Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ar jo įstatyminiai atstovai ieškovui būtų atlyginę nuostolius (jų dalį), nurodytus atsakovams deklaruotų gyvenamųjų vietų adresais išsiųstose pretenzijose. Kadangi yra įrodytos visos atsakovo R. K. civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, pareikštas atsakovui R. K. yra pagristas ir tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. K. (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametis. Byloje esantys atsakovo R. K. sąskaitų išrašai patvirtina, kad po įvykio atsakovas R. K. pajamų turėjo, tačiau jos nebuvo panaudotos žalos atlyginimui. Kiti aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. K. yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinys, nėra su jokiais asmenimis susijęs darbo teisiniais santykiais, jo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, todėl atsakovo įstatyminiams atstovams – atsakovams T. K. ir V. V., kyla subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Atsakovų T. K. ir V. V. paaiškinimai, į bylą teikti įrodymai patvirtina, jog šie asmenys siekia jiems tenkančią atsakomybę, vadovaudamiesi CK 6.276 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, perkelti trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) gimnazijai, kurioje įvykio metu turėjo būti, tačiau savavališkai pasišalinęs iš pamokų, nebuvo atsakovas R. K.

Žala gali būti padaroma netinkamo tėvų auklėjimo ir (arba) netinkamos mokymo institucijos priežiūros rezultate, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Atsakovų T. K. ir V. V. vertinimu jų kaltės dėl nepilnamečio padarytos žalos nėra, nes įvykio metu R. K. turėjo būti fizinio lavinimo pamokoje, nes fizinio lavinimo mokytoja ne pamokos pradžioje padarė žymas elektroniniame dienyne, nes ugdymo įstaiga apie savavališką sūnaus pasišalinimą iš pamokos tėvų neinformavo kitais galimai būdais. Atsakovas T. K., siekdamas išvengti atsakomybės taip pat kaltino kitus, byloje nedalyvaujančius asmenis, tuo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota jo nepilnamečiam sūnui, taip pat dėstė argumentus, kad V. V. trukdė jam dalyvauti sūnaus auklėjime, kad V. V., ugdymo įstaiga, kiti asmenys nepakankamai ar ne savalaikiai jam teikė informaciją apie sūnaus elgesį, įvykį. Atitinkamai V. V. taip pat kaltino atsakovą T. K. nepakankamu tėvo valdžios įgyvendinimu sūnui.

CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 25 punktas).

CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata - asmuo laikomas kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakingų asmenų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.276 straipsnio 1, 2 dalys). Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, privalo įrodyti atsakovai.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos, inter alia (be kita ko), kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į nustatytą tėvų valdžios turinį, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose (CK 3.159 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 26, 27 punktai).

Šalių paaiškinimai ir aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio atsakovo tėvų kaltė nagrinėjamu atveju pasireiškė tėvų valdžios nepanaudojimu auklėjant vaiką, nes tėvai eilę metų, negebėdami susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, savo valdžią nukreipė nė į vaiko aklėjimą, o į tarpusavio santykių sprendimą. Atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametį vaiką vairuoti transporto priemonę mokė tiek atsakovas T. K., tiek atsakovė V. V. Nepilnamečio R. K. tėvams nebuvo žinoma, ką jų vaikas veikia laisvalaikiu, tėvams nebuvo žinoma, kam nepilnametis asmuo panaudoja jam tėvų skiriamas pinigines lėšas, nes abu tėvai tvirtino, kad jiems nebuvo žinoma apie tai, kad jų nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metais užsiėmė automobilių perpardavimo verslu, kaip ir tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo vienintelis atsakovo R. K. įgytas automobilis. Atsakovės V. V. paaiškinimai, jos bei trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai, sudaro pagrindą ir išvadai, kad nepilnamečio tėvai toleravo R. K. pamokų praleidinėjimą, vėlavimą į pamokas. Taigi, nurodyta sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovų kaltė pasireiškė neveikimu, netinkama ir nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingu požiūriu į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ir neefektyvų panaudojimą, taip sudarant sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam atsakovo T. K. elgesiui.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas ieškiniu reikalavimų ugdymo įstaigai nereiškė. Šis asmuo byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, patenkinus atsakovų prašymą įtraukti į bylą (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Dėl nurodytos priežasties, šiame sprendime teismas pasisako ir dėl ugdymo įstaigos civilinės atsakomybės.

Byloje esantys įrodymai ir atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo neturėjo informacijos, jog atsakovas R. K. užsiima automobilių perpardavimo verslu, jog atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra įgijęs transporto priemonę, jog jo įstatyminiai atstovai yra išmokę nepilnametį valdyti automobilį, todėl (duomenys neskelbtini) gimnazija neturėjo pagrindo tikėtis to, kad (duomenys neskelbtini) metų mokinys, savavališkai pasišalinęs iš pamokos, pasikvietęs dar du nepilnamečius asmenis, neturėdamas ir negalėdamas turėti teisės valdyti automobilį, vairuos transporto priemonę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. K. savavališkai pasišalino iš fizinio lavinimo pamokos, kuriai būdinga tai, jog šios pamokos metu mokytojas privalo skirti dėmesį ir tam, kad būtų užtikrintas pamokoje dalyvaujančių mokinių saugumas. Atsakovės V. V. pateikta elektroninio dienyno ištrauka patvirtina, kad klasėje, kurioje mokėsi ir jos sūnus, buvo 29 mokiniai. Byloje nėra duomenų, kiek mokinių dalyvavo (duomenys neskelbtini) fizinio lavinimo pamokoje, tačiau, teismo vertinimu, šią pamoką vedantis mokytojas, vykdydamas savo pareigas, visų prima turėjo pravesti pamoką pamokoje dalyvaujantiems mokiniams saugioje aplinkoje ir tik tai užtikrinęs, informuoti savavališkai neatvykusių į pamoką mokinių tėvus apie netinkamą jų vaikų elgesį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovas R. K. dar (duomenys neskelbtini) valandą mokyklos teritorijoje pateikė pasiūlymą kitam mokiniui pasivažinėti automobiliu; fizinio lavinimo pamokos pradžia (duomenys neskelbtini) valandą; eismo įvykis įvyko iki (duomenys neskelbtini) valandos, nes šiuo metu jau buvo pranešta apie įvykusį eismo įvykį. Nurodyti duomenys reiškia, kad eismo įvykis įvyko mažiau nei 15 minučių bėgyje nuo pamokos pradžios momento, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės V. V. argumentus, kad ugdymo įstaigai atžymą apie neatvykimą į pamoką padarius anksčiau būtų užkirstas kelias neteisėtam jos sūnaus elgesiui ir dėl šio elgesio kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad mokyklos veiksmai, pasireiškę tuo, kad atžyma apie atsakovo R. K. savavališką neatvykimą į pamoką, buvo padaryta pasibaigus pamokai ar vėliau, priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovo T. K. padaryta žala, ar galimybe užkirsti kelią žalos atsiradimui. Nenustačius priežastinio ryšio buvimo, nėra pagrindo vertinimui, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijai kyla civilinė atsakomybė už atsakovo R. K. neteisėtais veiksmais padarytą žalą (CPK 185 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

Atsakovai nesutikimą su jiems pareikštais reikalavimais grindžia ir tuo, kad ieškovas nepagrįstai reiškia jiems reikalavimą atlyginti 34622,44 Eur dydžio žalą. Atsakovas T. K. išdėstė argumentus, kad nustatyti nuostoliai būtų mažesni apie 20 procentų tuo atveju, jeigu jis būtų dalyvavęs atliekant transporto priemonėms (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos vertinimą. Atsakovas R. K. ir atsakovė V. V. išdėstė argumentus, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina prašomos priteisti žalos dydžio, nes tai yra grindžiama ne ieškovės, o žalos bylų administravimą atlikusių draudimo įmonių sudarytais dokumentas. Atsakovai nesutikimą su reikalavimo dydžiu grindžia ir tuo, kad abiem automobiliams padaryta žala buvo įvertinta beveik vienoda verte.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų įrodymų, ieškovas žalos dydį, kuris buvo padarytas transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grindžia AB „Lietuvos draudimas“ vertintojo transporto priemonės techninės apžiūros aktu/prašymu, kuriame fiksuoti transporto priemonės sugadinimai, nurodytos keičiamos dalys, remontuojamos dalys, bei sąmata Nr. 710265, parengta naudojant Audatex sistemą. Šie įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės remonto kaina buvo nustatyta neskaičiuojant PVM mokesčio, paskaičiuota remonto kaina buvo sumažinta 251,98 Eur suma, po išskaitymo nustatyta remonto kaina 17842,96 Eur. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad transporto priemonės savininkei UAB „Swedbank lizingas“ buvo sumokėta 17842,96 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovas atlygino žalos bylą administravusiam asmeniui 2024-03-05 išmokėdamas 17842,96 Eur išmoką. Žalos dydis kuris buvo padarytas transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grindžiamas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės apžiūros-defektų aktu Nr. 20231207/3, kuriame fiksuotos keičiamos dalys, remontuojamos dalys ir papildomi darbai bei UAB „Motus auto“, naudojant Audatex sistemą, 2024-01-04 sudaryta remonto sąmata Nr. 20231207/3. Šie įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės remonto kaina – 13867,17 Eur, su PVM – 16779,28 Eur. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą atlikusiam asmeniui pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą buvo sumokėta 16779,28 Eur suma, kurią ieškovė atlygino draudimo bendrovei, 2024-03-05 išmokėjusi 16779,28 Eur išmoką. Ieškovė pateikė eilę nuotraukų, kuriose fiksuoti transporto priemonių sugadinimai, bei nuotraukas, kuriose fiksuoti automobiliai iš karto po eismo įvykio.

Atsakovai kvestionuodami ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, grindžiamą specialiųjų žinių turinčių asmenų parengtomis sąmatomis, savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Atsakovams, kurie nesutikdami su žalos dydžiu, grindžiamu byloje esančiomis sąmatomis, nebuvo pateikę specialiųjų žinių turinčių asmenų parengtų įrodymų, teismo posėdyje, kuris vyko 2025-04-16, buvo pasiūlyta apsispręsti dėl teismo ekspertizės žalos dydžiui nustatyti skyrimo, tačiau šiuo pasiūlymu atsakovai nepasinaudojo. Siekiu pagrįsti atsakovų argumentus dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio, atsakovai nepateikė ir kitų galimų įrodymų, kuriuos būtų parengę specialiųjų žinių turinys asmenys, nereiškė prašymų dėl specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad faktinė aplinkybė, jog R. K. sukelto eismo įvykio metu buvo sugadintas ne tik jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, bet padaryta žala dar dviem automobiliams, buvo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) tiek R. K., tiek jo motinai atsakovei V. V., kuri atvyko į eismo įvykio vietą, matė įvykio sukeltas pasekmes. Atsakovės V. V. paaiškinimai, jog ji rūpinosi tik atsakovui R. K. priklausančios transporto priemonės susigrąžinimu, po įvykio praėjus savaitei susisiekė su sugadintų automobilių valdytoju, ir sužinojo, kad transporto priemonės yra servisuose; atsakovo T. K. paaiškinimai, jog jis dėjo pastangas tam, kad nebūtų reiškiami reikalavimai dėl tvorai padarytos žalos atlyginimo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovai, neabejotinai žinodami apie įvykiu padarytą žalą transporto priemonėms, nedėjo pastangų tam, kad išsiaiškintų, kokio dydžio žala buvo padaryta ir neturėjo tikslo dalyvauti žalos nustatymo procese. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovų argumentai, kad jie nebuvo kviečiami nustatant žalos dydį, kad transporto priemonėms padarytos žalos dydis sąmatose įvertintas neteisingai, atmetami kaip deklaratyvūs.

Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalį žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (redakcija galiojanti nuo 2018-11-01 iki 2024-07-30) 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymą, ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, atsakingo draudiko – draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

Aptariamų taisyklių 15 punkte (redakcija galiojanti nuo 2018-11-01 iki 2024-07-30) nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

Minėta, kad ieškovas žalos dydį grindžia tiek transporto priemonių nuotraukomis, tiek specialiųjų žinių turinčių asmenų parengtais transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei sąmatomis, parengtomis naudojant programą, kuri skirta transporto priemonių remonto kaštams nustatyti. Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama, todėl pagrįstai žalos dydis buvo nustatytas, į remonto kainą įtraukiant PVM. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuojama. Šios transporto priemonės remonto sąmata patvirtina, kad į šios transporto priemonės remonto kainą nėra įtrauktas PVM. Nurodyta sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas, remdamasis draudimo bendrovių pateiktais duomenimis, teisingai nustatė transporto priemonėms padarytos žalos dydį, kurio atsakovai nenuginčijo ir nepaneigė. Byloje nėra išdėstyta argumentų, pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti nuostolių dydį, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.276 straipsniu, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo R. K. ir subsidiariai iš atsakovų T. K. ir V. V. 34622,24 Eur žalos atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Ieškovas tokį reikalavimą yra pareiškęs, todėl jis tenkinamas ir iš atsakovo R. K., subsidiarai ir iš atsakovų T. K. bei V. V. ieškovui priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistinos 34622,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.200 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų šalių, trečiojo asmens argumentų, pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų teismas plačiau nepasisako.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškinys yra apmokėtas 744 Eur žyminiu mokesčiu. Kitų įrodymų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas R. K. yra nepilnametis, bylinėjimosi išlaidos nėra žalos, padarytos deliktu, atlyginimo išlaidos, ieškovo patirtos 744 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų T. K. ir V. V.

Trečiasis asmuo 2025-11-07 pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti 2451 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Kartu su šiuo prašymu yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2025-11-04 PS25 Nr. 111, 2025-10-22 PS25 Nr. 109, 2025-08-26 PS25 Nr.96, 2025-06-03 PS25 Nr. 66, 2025-04-14 PS25 Nr. 41, 2025-02-12 PS25 Nr. 18. Kartu su šiuo prašymui teismui pateiktas 2025-01-01 – 2025-11-06 sąskaitos išrašas patvirtinantis, kad trečiasis asmuo už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjęs 1633,50 Eur sumą. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo apmokėtos sąskaitos 2025-11-04 PS25 Nr. 111 ir 2025-10-22 PS25 Nr. 109, todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas išvadai, kad trečiasis asmuo pagrindė patirtas bylinėjimosi išlaidas 1633,50 Eur sumai. Trečiasis asmuo į bylą įtrauktas atsakovų inciatyva, šio asmens ir atsakovų interesas byloje buvo priešingas, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, vertinant tai, kad atsakovas R. K. yra nepilnametis, bylinėjimosi išlaidos nėra žalos, padarytos deliktu, atlyginimo išlaidos, yra pagrindas iš atsakovų T. K. ir V. V. lygiomis dalimis priteisti ir trečiojo asmens patirtas 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu patirta 50,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, vertinant tai, kad atsakovas R. K. yra nepilnametis, bylinėjimosi išlaidos nėra žalos, padarytos deliktu, atlyginimo išlaidos, valstybei iš atsakovų T. K. ir V. V. lygiomis dalimis priteisiamos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iki atsakovo R. K. pilnametystės iš atsakovų T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 34622,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34622,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 744 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) gimnazija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1633,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis valstybei 50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė