Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V. Žilinskui, UAB „Anykštos redakcija“ atstovui adv. V. Barauskui, trečiajam asmeniui A. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ir atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-754/2007 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB „Anykštos redakcija“ ir trečiajam asmeniui A. L. bei atsakovams B. T. ir D. T. dėl pripažinimo, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina garbę ir orumą, žinių paneigimo bei teisės į privatų gyvenimą, teisės į atvaizdą gynimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. S. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ 2005 12 13 laikraštyje „Anykšta“ Nr. 143/7542, 2005 12 15 – Nr. 144/7544 ir 2005 12 17 – Nr. 145/7544 apie ją paskleistos žinios: „Ta ragana nori užgrobti viską“, „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“, „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ ir „Iškrypėlė“ neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumą; prašė įpareigoti atsakovą UAB „Anykštos redakcija“ per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraštyje „Anykšta“, adekvačia žinių paskelbimo forma išspausdinti atitinkamo turinio tekstą – „PANEIGIMAS“, prašė priteisti dėl publikacijų patirtą turtinę žalą sumoje 178,52 Lt, priteisti neturtinės žalos atlyginimą už jos garbę ir orumą žeminančių ir neatitinkančių tikrovės žinių paskleidimą sumoje 10 000 Lt ir priteisti 5000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas 500 Lt. Publikacijų teiginių: „Ta ragana prieš brolį naudoja juodą magiją“, „Jau ir taip Renė visas žemes užgrobusi“, „Mano sesutė samdė žmones, kad Vilių primuštų“ , nebeprašė paneigti, nes šių teiginių paneigimo klausimas jau išspręstas jos ir atsakovų B. ir D. T. taikos sutartyje. Nurodė, kad dėl atsakovo apie ją paskleistų tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių žinių pablogėjo jos sveikata, buvo gėda prieš kaimynus, nejauku, bijojo eiti į miestą, turėjo kreiptis į gydytojus ir pirkti vaistus, nes jautė galvos skausmus, pradėjo kamuoti depresija. Kreipėsi į psichologą, žmonės pradėjo jos vengti, niekas nenori su ja kalbėti, kaimynė savo vaikų pas ją nebeleidžia padėti darbus nudirbti, nieko nebegali pasiprašyti, kaimynai nebenori bendrauti, todėl patyrė išgyvenimus, sukrėtimą. Jai padaryta didelė moralinė žala, ji yra psichologiškai traumuota, pažeminta, nes žinios paskleistos dideliu tiražu.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. gegužės 21 d. sprendimu patvirtino R. S. ir B. T. bei D. T. taikos sutartį, civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Civilinę bylą ieškinio dalyje dėl reikalavimo „Ta ragana nori užgrobti viską“ pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą nutraukė; pripažino, kad pažeista R. S. teisė į atvaizdą ir priteisė iš UAB „Anykštos“ redakcija R. S. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinio netenkino. Teismas priteisė iš UAB „Anykštos redakcija“ R. S. 16,67 Lt advokato darbo apmokėjimui turėtų bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą – 10 Lt žyminio mokesčio ir 2, 93 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, iš R. S. UAB „Anykštos redakcija“ – 1368,80 Lt advokato darbo apmokėjimui turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas motyvavo, kad ieškovė buvo nufotografuota jai aiškiai neišreiškus sutikimo būti fotografuojama bei išreiškus nesutikimą, kad jos nuotrauka būtų publikuojama laikraštyje „Anykšta“. Negalima būtų vertinti, kad dar prieš pradedant straipsnių publikacijas ieškovė jau būtų tapusi laikinuoju viešuoju asmeniu, fotografuotinu be jos sutikimo, tačiau nenustatyta, kad ieškovės nuotraukos publikacija būtų padariusi ieškovei žymios žalos. Bylą ieškinio dalyje dėl žodžių „Ta ragana nori užgrobti viską“ pripažinimo neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu jos garbę ir orumą teismas nutraukė, nes dėl šių žodžių neatitikimo tikrovės ir žeminimo jos garbę ir orumą, jų paneigimo ieškovė į atsakovą nesikreipė įstatymo nustatyta išankstinio sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Teismas padarė išvadą, kad Anykščių krašto visuomenė turėjo teisėtą interesą žinoti apie ieškinyje nurodytose publikacijose paviešintą nuomonę apie asmenų privatų gyvenimą, nes ieškovės ir V. T. konflikto aplinkybės buvo tiriamos Anykščių policijos komisariate bei dėl V. T. mirties aplinkybių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje. Visa tai sukėlė didelį rezonansą Anykščių krašto bendruomenės gyvenime, todėl su šių įvykių aplinkybėmis susiję asmenys tam tikram laikui tapo prilyginti viešiems asmenims. Nurodė, kad laikraštyje „Anykšta“ 2005 12 13 Nr. 143/7542, 2005 12 15 – Nr. 144/7544 ir 2005 12 17 – Nr. 145/7544 publikuotuose straipsniuose „Anykščių ligoninėje – žmogus iš „Osvencimo“ bei „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ citatos „Ta ragana nori užgrobti viską“, „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“, „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ bei „Iškrypėlė“ atspindėjo B. T., D. T. ir J. B. nuomonę apie ieškovę.

Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, 500 Lt neturtinės žalos ieškovei priteisimo pakeisti ir priteisti 2500 Lt neturtinės žalos ir 178,52 Lt turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl teiginio „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ bei „Iškrypėlė“ ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas.

1. Skelbti žinias apie šeimyninį konfliktą nebuvo jokio pagrindo, nes ieškovė nėra viešas asmuo. Informacija spaudiniuose pateikta siekiant pažeminti ieškovę, bet ne tenkinti visuomenės teisėtą interesą žinoti atitinkamus privataus gyvenimo faktus. Be to, teismas neatsižvelgė ar visuomenės interesas yra labai svarbus ir pagrįstas.

2. Žmogaus teisė į privatų gyvenimą apima ir teisę į atvaizdą. Teismas neteisingai taikė ir vertino CK 2.22 str., CK 6.250 str. 2 d. ir neturtinės žalos dydį, kadangi ieškovės nuotrauka buvo fotografuojama ieškovei nesupratus, kad ji yra fotografuojama, ieškovė su tuo nesutiko pranešdama telefonu trečiajam asmeniui ir kategoriškai drausdama jos nuotrauką spausdinti laikraštyje. Atsakovas tyčia nuotrauką įdėjo į laikraštį.

3. Straipsnių ciklą atsakovas pradėjo neturėdamas rašytinio V. T. leidimo rašyti apie jo sveikatos būklę, fotografuoti ir jo nuotrauką talpinti į spaudinį, nebuvo gautas toks leidimas ir iš artimųjų, todėl skelbti atsakovas tai negalėjo.

4. Dėl teiginio „Ta ragana nori užgrobti viską“. Teismas pažeidė ieškovės teisę į gynybą ieškovės pasirinktu būdu, nes ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą tik dėl šios žinios pripažinimo ją žeminančia ir neatitinkančia tikrovės, nepareikšdama prašymo jos paneigti.

5. Teismas teiginį „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ priskiria bendraatsakoviui B. T., kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes B. T. šio teiginio nėra išsakęs. Šis teiginys turėtų būti priskirtas J. B., tačiau jis neatitinka J. B. išsakyto teiginio, kadangi atsakovas šį teiginį citavo, iškraipydamas sakino konstrukciją ir suteikė jam ne J. B. pasakytus žodžius, kurių ji nesakė.

6. Dėl teiginio „Iškrypėlė“. Šis teiginys nėra išsakytas nei vienam pokalbyje su žurnalistu –trečiuoju asmeniu, nė vieno dalyvio, tokio teiginio nėra ir atsakovo, pirmos instancijos teismui pateiktame magnetiniame pokalbio įraše trečiojo asmens – žurnalisto su J. B. Atsakovas privalėjo šį teiginį patikrinti, ar jis atitinka tikrovę, nėra šališkas, ir tik tada skelbti leidinyje.

7. Trečiojo asmens pakvietimo tikslas buvo sužinoti apie jos brolio tolimesnį likimą, bet ne duoti interviu.

8. Atsakovas ir tretysis asmuo, skelbdamas straipsnių ciklą apie ieškovę, prioritetą skyrė Konstitucijos 25 str. „teisė skleisti informaciją“, o ne Konstitucijos 21 str. 1 d., ginančiai žmogaus orumą, nesivadovavo Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. ir LR leidėjų etikos kodekso 12, 16, 38, 46 str.

9. Dėl šių atsakovo paskelbtų žinių ir ieškovės pažeistos teisės į atvaizdą sutriko ieškovės sveikata ir psichologinė būsena, patyrė nervinius pergyvenimus, atsinaujino ieškovės liga, dėl kurios trejus metus neturėjo jokių problemų, tai patvirtina byloje esanti ligos istorija.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Anykštos redakcija“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas pripažino, kad atsakovas UAB „Anykštos redakcija“ pažeidė ieškovės R. S. teisę į atvaizdą ir priteisė iš atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ 500 Lt neturinės žalos atlyginimo, pakeisti, R. S. ieškinį toje dalyje atmesti. Prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti. Prašo atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ naudai iš ieškovės R. S. iš viso priteisti 1416 Lt išlaidų už advokato paslaugas, ieškovės R. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti ir priteisti valstybei 2,93 Lt pašto išlaidų iš ieškovės R. S. Tvirtina, kad ieškovė buvo fotografuojama ir ieškovės nuotrauka buvo spausdinama jai sutinkant. Matydama, kad ieškovę ruošiamasi fotografuoti, ji nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais jokio nepasitenkinimo, nesutikimo būti fotografuojama neišreiškė. Ieškovė neabejotinai žinojo, kad tretysis asmuo A. L. yra būtent „Anykšta“ žurnalistas, t. y., kad jis ima interviu ir kad fotografuoja ieškovę būtent laikraščiui „Anykšta“, kurį pati ieškovė pasikvietė. Teismas neatkreipė dėmesio ir niekaip neįvertino ieškovės pozicijos prieštaringumo, nes ieškovė teigė nesupratusi, jog yra fotografuojama ir kad išreiškė nesutikimą, kad jos nuotrauka būtų spausdinama laikraštyje. Ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestas net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų buvusi fotografuojama be jos sutikimo, kadangi ieškovė laikytina trumpalaikiu viešuoju asmeniu. Ieškovė davė interviu nacionalinių televizijų laidoms, buvo rodoma žinių laidose. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė buvo tapusi trumpalaikiu viešuoju asmeniu, tačiau kitoje vietoje padarė priešingą išvadą, kad tokiu asmeniu ieškovė nebuvo tapusi. Atsakovas CK 2.22 str. 2 d. reikalavimo nepažeidė, kadangi laikraštyje „Anykšta“ išspausdinta kokybiška, adekvati ieškovės išvaizdai nuotrauka.

Tretysis asmuo A. L. su atsakovo UAB „Anykštos redakcija“ apeliaciniu skundu sutiko, kadangi apeliacinis skundas išsamus, pagrįstas ir tenkintinas. Jo manymu ieškovės R. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodo, jog buvo teisėtas tikslas skelbti informaciją, siekiant informuoti visuomenę ir patenkinti jos teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti asmens privataus gyvenimo faktus. Ieškovė savo sutikimą fotografuotis išreiškė konkliudentiniais veiksmais, matydama ir suvokdama, kad yra fotografuojama, be to ieškovė buvo tapusi trumpalaikiu viešuoju asmeniu. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad straipsniu ciklas atsirado apeliantės R. S. bei kitų jos artimų giminių iniciatyva. Teismas teiginį, kurį patvirtino sakiusi ir pati J. B., „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ priskyrė apeliantės dukrai J. B. , tik sprendime jo neišskyrė iš kitų asmenų teiginių. Atsakovas neprivalėjo prieš pranešdamas žinią visuomenei patikrinti, ar ši atitinka tikrovę ir įrodyti tai teisme, kadangi teismas sprendime konstatavo, jog tai buvo ne žinia, bet nuomonė.

Atsakovas UAB „Anykštos redakcija“ su ieškovės R. S. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog neaiškūs ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai. Motyvai, kodėl atsakovo nuomone, nebuvo pažeista ieškovės teisė į atvaizdą ir atitinkamai, kodėl nebuvo padaryta neturtinė žala, išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde. Nurodo, kad aplinkybės, susijusios su V. T. sutikimu ar nesutikimu fotografuotis ar skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė neprašė pripažinti teiginio „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ žeminančiu jos garbę ir orumą ir neatitinkančiu tikrovės, nei vien tik neatitinkančiu tikrovės, todėl reikalavimas įpareigoti išspausdinti šio teiginio paneigimą pagrįstai buvo atmestas. J. B. tik išreiškė savo nuomonę, esą jos motina – ieškovė žiniasklaidą ir policiją pasitelkė savo tikslams pasiekti.

Teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Apeliaciniais skundais ginčijama sprendimo dalis dėl ieškovės R. S. teisės į atvaizdą, dėl straipsniuose pareikštų teiginių: „Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ ir „Iškrypėlė“.

Dėl teisės į atvaizdą

Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, teisė į atvaizdą tapo savarankiška specifine fizinių asmenų civiline teise (Civilinio kodekso 2.22 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad asmens atvaizdas (nuotrauka, jos dalis ar kitoks atvaizdas) gali būti atgaminamas, parduodamas, demonstruojamas, spausdinamas ar kitaip platinamas tik turint to asmens sutikimą. Be to, įtvirtinta nuostata, kad asmenį fotografuoti galima taip pat tik su jo sutikimu. Įstatymuose įtvirtinta bendra taisyklė, kad iš esmės tik pats asmuo arba, jam mirus, jo artimieji turi teisę spręsti, kam, kada ir kokiomis sąlygomis suteikti teisę panaudoti atvaizdą.

Šioje byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovė sutiko būti fotografuojama tuo tikslu, kad jos fotonuotrauka būtų išspausdinta publikuojamame straipsnyje „Anykščių ligoninėje – žmogus iš „Osvencimo“. Tas faktas, kad ieškovė nuotraukoje atrodo pakankamai natūraliai, neturi esminės reikšmės. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tą faktą, kokios žinios apie ją pateiktos straipsnyje, kurio sudėtinė dalis yra pateikta fotografija. Straipsnyje apie ieškovę ir jos gimines žinios nėra ieškovei palankios, todėl ir atvaizdo išspausdinimas be jos aiškiai išreikšto sutikimo pažeidžia jos teisę į atvaizdą, ir ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas tą žalą įvertino 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, įvertina tai, kad ieškovė pati inicijavo straipsnio spausdinimą, nes kreipėsi į žurnalistą, kaip pati nurodo, norėdama sužinoti apie brolio likimą, tačiau turėdama suprasti, kad tai, ką aiškinsis ir parašys žurnalistas, palies jos privatų gyvenimą, nes žurnalistas išklausė ją, nurodydamas, kad išklausys ir kitus jai artimus asmenis ir paruoš straipsnį. Po nuotrauka įrašyti jos pačios žodžiai apie jos ir brolio santykius. Todėl teismas negalėjo jai padarytos neturtinės žalos vertinti daugiau nei 500 Lt. Vien straipsnio pavadinimas su ieškovės nuotrauka galėjo sukelti dvasinį išgyvenimą, sukrėtimą, nes kalbama straipsnyje ir apie tai, kad R. S. įtakojo V. T. bėdas. Nustatyta, kad tarp giminaičių kilo konfliktas, paaiškėjus V. T. pasiligojimo ir mirties aplinkybėms. Esant konfliktinei situacijai išskirti vieną epizodą ir jį įvertinti kaip esminį teisės pažeidimą yra gana sudėtinga. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika; bylos Nr. 3K-3-337/2006).

Dėl teiginio„Žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“:

Šis teiginys yra laikraštyje „Anykšta“ straipsnio „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ skyrelyje „Dėl puodo praskėlė galvą“, kuriame ieškovės dukra J. B. pasakoja apie motinos – ieškovės R. S. – elgesį, nurodydama faktus apie tai, kad ji kreipėsi į policiją dėl vagystės ir surašė smulkius daiktus, teigdama, kad žiniasklaida ir policija yra motinos ginklas savanaudiškiems tikslams pasiekti. Tai aiški J. B. nuomonė, kuri paremta jos nurodytais faktais, kurių ieškovė neginčija. Pirmosios instancijos teismas nurodyto teiginio nepripažino žinia, žeminančia ieškovės garbę ir orumą, nes teiginį įvertino kaip kitų asmenų autoriui išsakytą nuomonę. Nuomonė yra asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimai, vertybių vertinimai. Kadangi nuomonė subjektyvi, tai jai negali būti taikomas tiesos kriterijus. Tačiau nuo atsakomybės atsakovą atleido dėl to, kad nurodytas žinios šaltinis. Ši išvada neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Nes ieškinys atmestinas dėl to, kad teiginys „žiniasklaida ir policija yra jos motinos ginklas saviems savanaudiškiems tikslams pasiekti“ yra nuomonė, pagrįsta faktais, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją, o dėl brolio V. T. kreipėsi į žiniasklaidą, todėl pagal šiuos faktus ir pateikta tokia nuomonė. Dėl to, kad pareikšta nuomonė, negalima jos pripažinti žinia, neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovės garbę ir orumą.

Dėl teiginio„iškrypėlė“

Šis teiginys yra išspausdintas kaip ieškovės dukters J. B. teiginys straipsnyje „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ skyrelyje „Indų servizą slėpė šiene“. Šį teiginį ji parėmė faktu, kad J. B. turėjo šunį bokserį, kurio šėrimui naudotus indus motina R. S. sudėjo į spintelę prie kitų indų. Tą faktą įvertino kaip nesuvokiamus veiksmus, iškrypimą. Nurodytų faktų ieškovė neginčija, tik ginčija tuos faktus vertinančiojo nuomonę. Todėl teiginys „iškrypėlė“, nors ir ne tiesiogiai pasakytas J. B., o paties straipsnio autoriaus, nes J. B. ieškovės R. S. nurodytus veiksmus įvardino „iškrypimu“ negali būti pripažinta žinia, neatitinkančia tikrovės ir žeminančia ieškovės garbę ir orumą, kaip nurodo ieškovė, o yra nuomonė, pareikšta ne visai etiškai, nes nors ir turi menkinančią reikšmę, bet „iškrypėlė“ yra didesnės menkinančios reikšmės, nei vienu konkrečiu faktu paremtas moralinis įvertinimas „iškrypimas‘.

Dėl nurodyto ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai negali būti pagrindu keisti Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 dienos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovo UAB „Anykštos redakcija“, (įm. kodas 154129124), po 13 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.