Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aštuonių klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neišvykti ilgiau nei septynioms paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. birželio mėnesio viduryje tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. birželio 15 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš K. K. neteisėtai įgijo K. K. AB „DnB“ banko elektroninę mokėjimo priemonę Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė su savimi ne trumpiau kaip iki 2015 m. birželio 15 d.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. J. 2015 m. birželio 15 d. nuo 10:48:59 val. iki 10:50:00 val. neteisėtai panaudodamas nukentėjusiojo K. K. AB „DnB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus bankomate ATM 80846, esančiame Šeškinės g. 32, Vilniuje, išgrynino 500 Eur ir 100 Eur tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. K. priklausantį turtą, t. y. viso 600 Eur.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos Nordea bank atsiųstos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip 2015 m. birželio 15 d. Šeškinės g. 22, Vilniuje, nuo K. K. banko sąskaitos buvo nuimti 600 Eur. Atidarius nuotraukas jose matosi 25 metų amžiaus vyras, kuris ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, dėvi juodos spalvos striukę bei užsidėjęs akinius nuo saulės šviesios spalvos rėmeliu. K. K. nuotraukose esantį vyrą atpažino kaip A. J.. (b. l. 23-24)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nėra duomenų, jog A. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar išreikšta silpnaprotyste, jam praeityje diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį neturi esminės įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (b. l. 103)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Pats A. J. teisme nurodė, jog jis be leidimo paėmė K. K. išduotą banko mokėjimo kortelę, kuria pasinaudojęs bankomate per du kartus nuėmė 600 Eur (500 Eur ir 100 Eur). Faktą, jog A. J. neteisėtai įgijo ir laikė K. K. AB „DnB“ banko mokėjimo kortelę, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad jis pastebėjo, jog dingo jo banko mokėjimo kortelė, nuo sąskaitos 2015 m. birželio 15 d. pasinaudojus šia kortele buvo nuimti 600 Eur, A. J. savo mokėjimo kortelės 2015 m. birželio mėnesį nebuvo davęs. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojų O. L. bei S. S. parodymai. Liudytojos O. L. parodymai patvirtina, jog K. K. 2015 m. birželio 15 d. pasigedo savo banko mokėjimo kortelės, klausė, ar liudytoja neėmė kortelės, vėliau liudytoja iš savo motinos sužinojo, kad A. J. šiai prisipažino, jog paėmė K. K. banko mokėjimo kortelę. Liudytoja S. S. teigė, jog O. L. jai pasakojo, kad A. J. iš K. K. pagrobė mokėjimo kortelę, jis žinojo mokėjimo kortelės PIN kodą ir nuėmė nuo sąskaitos 600 Eur. Liudytojai O. L. pasakojo, jog jai skambino motina ir sakė, kad A. J. prisipažino, kad tai jis pagrobė mokėjimo kortelę ir nusiėmė pinigus. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti aptartais parodymais, jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus patvirtina. Čia pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo keliama versija, kad K. K. pats davė A. J. banko mokėjimo kortelę, paprašė nuimti pinigų, A. J. tokį prašymą įvykdė, paimtus pinigus perdavė K. K. (šia versiją kėlė pats kaltinamasis bei liudytoja R. D.). Vis tik tokia versija prieštarauja paties kaltinamojo parodymams duotiems teisme, taip pat nukentėjusiojo K. K., liudytojų O. L. ir S. S. parodymams. Čia teismas pažymi, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad K. K. gali apkalbėti A. J., kadangi jis nei savo pareiškime, nei pirmosiose apklausose nenurodė, jog nusikalstamas veikas galėjo padaryti A. J.. Apie tai, kad kortelę pagrobė ir pinigus nuo sąskaitos nuėmė A. J., nukentėjusysis nurodė tik po to, kai apžiūrint iš bankomato pateiktas nuotraukas juose nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad K. K. gali turėti pagrindą apkalbėti kaltinamąjį dėl savanaudiškų paskatų, kadangi akivaizdu, jog A. J. jokių didesnių teisėtų pajamų neturi ir iš jo būtų sudėtinga gauti pinigų, t. y. juo pasinaudoti nėra jokios prasmės. Kaip jau minėta, A. J. pripažino, jog suvedė bankomate PIN kodą ir nuo K. K. sąskaitos nuėmė 600 Eur. Iš K. K. banko sąskaitos išrašo matyti, jog iš bankomato, esančio Šeškinės 32, Vilniuje, per du kartus buvo nuimti 600 Eur (vieną kartą buvo nuimta 100 Eur, o kitą kartą buvo nuimta 500 Eur). A. J. pripažino, kad nuotraukose iš bankomato, kuriuose yra užfiksuotas asmuo nuėmęs pinigus nuo K. K. sąskaitos, yra užfiksuotas būtent jis. Faktą, kad minėtuose nuotraukose yra užfiksuotas A. J. patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuoti K. K. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis nuotraukose užfiksuotą asmenį atpažino kaip A. J., O. L. motinos draugą. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad A. J. neteisėtai pasinaudojo svetima, t. y. K. K. išduota banko mokėjimo kortele, banko sistemai save pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą. Akivaizdu, jog A. J. turėjo visas galimybes žinoti K. K. banko mokėjimo kortelės PIN kodą, kadangi K. K. jau anksčiau kaltinamajam buvo atkleidęs šiuos duomenis, be to, nukentėjusysis banko kortelės PIN kodą laikė kartu su savo dokumentais laikė savo miegamajame ant komodos.

Teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, jo nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai.

Teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju A. J. ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikalstamas veikas, todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino teisme, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Skirdamas A. J. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų nuosavybei kategorijai, o dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų finansų sistemai kategorijai, šie nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. A. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas neteistu (ankstesnis teistumas buvo išnykęs), jis yra daug kartų baustas administracine tvarka (baustas už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis leidžia manyti, jog kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas), nedirba, jis penkis kartus yra tirtas ir gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (paskutinį kartą nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2002 m. vasario 27 d., diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu). Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog A. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų dydžiai yra nustatytini ženkliai mažesni nei atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai.

A. J. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad A. J. skirtina bausmė už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu bendrintina su bausme skirtina už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausmę paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka A. J. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą A. J. atidedant. Kaip jau buvo minėta, A. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas neteistu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymą, minėtu nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau šios bausmės vykdymas buvo atidėtas. Teismas konstatuoja, jog A. J. už visas nusikalstamas veikas nuteisus vienu nuosprendžiu, paskirtos bausmės vykdymas jam vis tiek galėtų ir turėtų būti atidėtas. Teismas įvertina ir tai, kad nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir neigė padaręs nusikaltimus, tačiau teisme savo kaltę vis tik pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. J. šiuo atveju labiau atitiktų tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek visuomenės interesus.

Teismas konstatuoja, jog A. J. bausmės vykdymas turi būti atidėtas trejiems metams, t. y. maksimaliam įstatyme numatytam terminui, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų nukentėjusiojo interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu A. J. nevykdys teismo nustatytų įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimas teisės aktų nustatyta tvarka jam galės būti panaikintas.

Nukentėjusysis K. K. baudžiamojoje byloje pareiškė 600 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatuoja, jog nekyla jokių abejonių, kad A. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta civiliniame ieškinyje prašoma atlyginti turtinė žala, t. y. buvo įgyti nukentėjusiajam priklausantys 600 Eur. Kaltinamasis sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, dėl jo jokių ginčų nekilo. Taigi nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkinamas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. J. paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4 dalimis, A. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, galutinę bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką, t. y. A. J. laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gruodžio 3 d. 00.50 val. iki 2014 m. gruodžio 3 d. 15.20 val. (vieną parą) išbūtą laiką

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. K. civilinį ieškinį tenkinti. Iš A. J. K. K. priteisti 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.