- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- e2-10454-587/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05740-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- AB „Kauno energija“, E. K.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B., nedalyvaujant trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovui ir trečiajam asmeniui E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims AB „Kauno energija“, E. K. dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 97,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10,37 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-04-23 transporto priemonė Renault Kengoo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 110, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais ir buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės Renault Kangoo abu dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-04-06 iki 2012-06-05 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinis ir galinis dešinės pusės dekoratyviniai rato gaubtai, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis dešinės pusės ratlankis ir reikalinga ratų geometrijos patikra. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei Renault Kangoo atsirado 170,18 Eur žala. Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Ieškovas 2013-01-21 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti 97,30 Eur, tačiau ši minėtos sumos nesumokėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.266 str. pagrindu, nes yra savininkė ir valdytoja; transporto priemonei minėtame kelyje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, ieškovo draudėjai atsirado žala; žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą ir CK 6.271 str. pagrindu, nes nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelio, atsakovė elgėsi neteisėtai; transporto priemonei įvažiavus į kelyje buvusią duobę, ieškovo draudėjai atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausantį kelią nevykdymo rezultatas. Remiantis CK 6.261 str., iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovui 10,37 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-05) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos bei 5 % dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir jos atstovė R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo išmokėtą draudimo išmoką padengia iki tol gautos įmokos, todėl ieškovo nuostoliai šioje byloje yra iš esmės mažesni negu reikalaujama. Reikalauti tariamos žalos draudimo bendrovė negalėtų, kadangi tokiu būdu ji taptų jau nebe verslo rizikos subjektu, nes jokios rizikos nebelieka ir tai tampa pelno gavimu, o ne rizika už prisiimto draudimo objekto galimai kylantį pavojų. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Mano, kad duobės buvimo faktas savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad ji atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio byloje nėra. Nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Net jei ieškovo nurodytoje eismo įvykio vietoje ir atsirado važiuojamosios kelio dalies dangos nelygumų, mano, jog vadovaujantis CK 6.253 str. 1 d. nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko pavasario metu, kuomet kelio danga papildomai ardoma dėl oro sąlygų, jų atsiradimas turėtų būti prilygintas nenugalimai jėgai ir atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Mano, kad žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio E. K. kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės, todėl atsakovė nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleista ir dėl paties vairuotojo neatidumo. Pažymėjo, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu, kuomet automobilių srautas nėra didelis, o (duomenys neskelbtini) yra pakankamai plati. Be to, automobilis į tariamą duobę įvažiavo jau to, kai šeši automobiliai stovėjo prie tos pačios duobės, kas dar kartą pagrindžia, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. Nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti palūkanas, kadangi žala yra kildinama iš viešosios teisės normos. LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, tačiau šio įstatymo normos nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl mano, kad tokios palūkanos šiuo atveju neturėtų būti priteisiamos. Pažymėjo, kad dėl skiriamo nepakankamo lėšų kiekio Kauno miesto savivaldybė neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai.
Trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį atsakovės atžvilgiu. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui AB „Kauno energija“ nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėtina trečiajam asmeniui E. K. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš elektroninės bylos dokumentų nustatyta, kad 2012-04-23 apie 16.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 110, trečiojo asmens E. K. vairuojamas automobilis Renault Kangoo 1.5 DCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis AB „Kauno energija“, įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl ko (kaip nurodyta 2012-04-23 ieškovo surašytame transporto priemonės apžiūros akte) buvo apgadinti šio automobilio transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinė dešinės pusės padanga, galinė dešinės pusės padanga, priekinis ir galinis dešinės pusės dekoratyviniai rato gaubtai, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) galinis dešinės pusės ratlankis ir reikalinga ratų geometrijos patikra. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad duobė, kurios matomi tik kraštai visa apsemta vandeniu. Automobilį vairavęs asmuo eismo įvykį užfiksavusiems Kauno AVPK pareigūnams nurodė, jog lyjant važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės trečiąja eismo juosta 40 km/h greičiu, kai pajuto stiprų ratų smūgį – įvažiavo į duobę, apsemtą vandeniu. 2015-04-24 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistas nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatė, jog automobilio vairuotojo E. K. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, o dėl automobilio apgadinimų pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyrių. AB „Kauno energija“ automobilis Renault Kangoo 1.5 DCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-04-06 – 2015-06-05 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (liudijimas LD Nr. 96612768). Iš UAB „Helijo ratai“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad transporto priemonei atsirado 170,18 Eur (587,61 Lt) žala. Ieškovas apskaičiavo bei išmokėjo 587,61 Lt draudimo išmoką AB „Kauno energija“, ir 2013-01-21 pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos 335,97 Lt (išskaičius nusidėvėjimą) sumokėjimo.
Kaip matyti, byloje kilo ginčas dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti žalą, kuri buvo patirta į Kaune, (duomenys neskelbtini) buvusią duobę įvažiavus trečiojo asmens AB „Kauno energija“ automobiliui ir kurią žalą patyrusiam asmeniui AB „Kauno energija“ atlygino minėto automobilio tuometinis draudikas – ieškovas AB „Lietuvos draudimas“. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 178 str.).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o asmens turtui padaryta žala (nuostoliai), nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginti visiškai (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str.). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės – nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.266 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, jog žala atsirado dėl duobės Kauno miesto gatvėje, o vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, o civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str.). Analogiškos civilinės atsakomybės sąlygos būtinos ir statinių savininko (valdytojo) atsakomybei kilti, be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (CK 6.266 str., LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2009, Nr. 3K-3-222/2011, Nr. 3K-7-57/2014; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014). Kaip matyti šiuo atveju, turtinė žala kildinama iš atsakovės neveikimo – nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, o savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų, taigi, nepažymėtos duobės (išdaužos) buvimas miesto gatvėje vertintinas kaip atsakovės neteisėtas neveikimas (CK 6.246 str. 1 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6, 12, 42 punktai).
Atsakovės argumentai, jog dėl nepakankamo lėšų kiekio Kauno miesto savivaldybė neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai, atmestini, kadangi neturint galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, jos turi būti atitinkamai pažymimos, ko šiuo atveju nebuvo. Atsakovei skiriamų lėšų paskirstymas yra atsakovės teisė ir pareiga, tačiau tai nėra priežastis atleisti atsakovę nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamo savo funkcijų atlikimo, juolab, kad atsakovė taip pat gali drausti savo atsakomybę (CK 6.254 str., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32p.). Nors atsakovė teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio vairuotojo kaltės, jo nerūpestingumo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių automobilį Renault Kangoo 1.5 DCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio E. K. didelį neatidumą, neteisėtus veiksmus ar veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, prisidėję prie jo kilimo bei žalos padidėjimo, o byloje esantys rašytiniai įrodymai tai paneigia, kadangi minėtą eismo įvykį tyrę Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai E. K. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, pats E. K. nurodo važiavęs 40 km/h greičiu ir duobės nepastebėjęs (tuo metu stipriai lijo lietus). Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko miesto gatvėje, todėl, nesant kelio nuorodų dėl kelio remonto ar kitokių apribojimų, negalima reikalauti, kad vairuotojas koncentruotų dėmesį išskirtinai tik į gatvės dangos būklę, tuo labiau, kad eisme dalyvauja ir kitos transporto priemonės bei pėstieji. Taigi, atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir nepasirinko saugaus greičio, kad išvengtų eismo įvykio bei automobilio apgadinimo, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Atsakovės argumentai, kad nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų atmestini, kadangi policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio medžiaga pagrindžia, jog atsakovė pažeidė pareigą prižiūrėti ir remontuoti (duomenys neskelbtini) Kaune ties 110 Nr. pažymėtu pastatu esantį kelią. Atsakovės argumentai dėl galimų transporto priemonės apgadinimų prieš įvažiavimą į duobę taip pat atmestini, kadangi atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, daro išvadą, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, jog jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ar remonto darbai buvo mažesnės kainos, atsakovė nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 178 str.).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) Kaune bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta E. K. vairuota AB „Kauno energija“ priklausanti transporto priemonė Renault Kangoo 1.5 DCI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu ir tenkintinas – ieškovui iš atsakovės priteistinas 97,30 Eur turtinės žalos atlyginimas (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.266 str., 6.271 str., 6.1015 str., CPK 177, 178, 185 str.).
Ieškinį tenkinus visiškai, remiantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovui priteistinos 0,05 % – 10,37 Eur palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-05) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas (procesines palūkanas) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Ieškovas prašo priteisti 5 % dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šis prašymas tenkintinas, nes įstatymai numato jam tokią teisę, todėl prašomos palūkanos iš atsakovės priteistinos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1, 2 d., 6.210 str. 1 d., CPK 177, 185 str.).
Visiškai tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminis mokestis ir 57,92 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 72,92 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 3,36 Eur (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 97,30 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 30 ct) turtinę žalą, 10,37 Eur (dešimt eurų 37 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,92 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, valstybei 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.