- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- e2-10522-868/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05644-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- L. B., R. B., A. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams L. B., R. B. ir A. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės L. B. 92,89 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės R. B. 92,89 Eur žalos atlyginimą ir iš atsakovo A. L. 309,62 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2018 m. spalio 29 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9128608), pagal kurį buvo apdraustas butas, priklausantis draudėjai J. G. (toliau – draudėja), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 14 d. buvo gautas draudėjos pranešimas dėl apdraustojo turto apgadinimo. Pranešime nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 7 d. pastebėta, jog (duomenys neskelbtini), Vilnius apdraustasis turtas buvo užlietas iš viršaus, L. B., R. B. ir A. L. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas apžiūros aktas ir užfiksuoti sugadinimai. Nustatyta, kad turto sugadinimo priežastis: vandens pratekėjimas pro nesandarų dušo padėklą vonioje, bute esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nurodė, kad atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens, kadangi atsakovai geranoriškai žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsakovė L. B. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.
Atsakovas A. L. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Šalims apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys visiškai tenkintinas.
Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš apžiūros akto nustatyta, kad butas užlietas iš virš esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, buto. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai yra atsakovai. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertas – vertintojas nustatė, kad vandens pratekėjimas pro nesandarų dušo padėklą vonioje, esančioje bute (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Kompensuodamas užliejimo metu padarytą žalą AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjai 495,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu/grąžinę minėtą išmoką (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).
Taigi, apibendrinant išdėstytą, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), taip pat yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybes, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančio buto, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patvirtina ieškovo į bylą pateikti rašytiniai ir kiti įrodymai dėl žalos administravimo, jų tarpe aplieto buto savininko paaiškinimai dėl draudiminio įvykio ir buto nuotraukos. Todėl remiantis nustatytų aplinkybių visetu bei vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika yra labiau tikėtina, jog užliejimo židinys buvo (duomenys neskelbtini)9, Vilnius, bute, o atsakomybė dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo tenka atsakovams.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad, kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų, įvykis įvyko dėl atsakovų kaltės, kurie yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai. Šis faktas yra nustatytas 2018 m. gruodžio 14 d. apžiūros akte. Atsižvelgiant į tai, ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovus. Kadangi nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino ieškovas, išmokėdamas 495,40 Eur draudimo išmoką, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingus asmenis atsakovus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės L. B. priteistinas 92,89 Eur žalos atlyginimas, iš atsakovės R. B. priteistinas 92,89 Eur žalos atlyginimas ir iš atsakovo A. L. priteistinas 309,62 Eur žalos atlyginimas (CPK 6.1015 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą (iš atsakovės L. B. – 92,89 Eur, iš atsakovės R. B. – 92,89 Eur ir iš atsakovo A. L. – 309,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismo vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos (15 Eur) yra pagrįstos ir protingos, todėl tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos 15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovės L. B. – 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės R. B. – 5 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo A. L. – 5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Compensa Vienna Insurance Group, ADB, į. k. 304080146, iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)92,89 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 89 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui Compensa Vienna Insurance Group, ADB, į. k. 304080146, iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)92,89 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 89 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui Compensa Vienna Insurance Group, ADB, į. k. 304080146, iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)309,62 Eur (tris šimtus devynis eurus ir 62 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.