- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- I-4778-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04119-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 3 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gegužės 9–13 d. kreipėsi trimis identiškais raštais į Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktorių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir į Kalėjimų departamentą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija užklausimą persiuntė nagrinėti Vilniaus pataisos namams, tačiau Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas A. L., atsakydamas į du identiškus paklausimus dėl lygtinio paleidimo kriterijų, pateikė du visiškai skirtingus atsakymus. Paaiškino, kad dėl A. L. veiksmų ir kompetencijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri skundą persiuntė Kalėjimų departamentui ir įpareigojo šį išnagrinėti skunde nurodytas aplinkybes, tačiau Kalėjimų departamentas 2014 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 2S-4163 visiškai nepasisakė dėl skunde keliamų klausimų bei pažymėjo, kad galiojantis teismo sprendimas nebus vykdomas. Pareiškėjo nuomone, jo skundas nebuvo išnagrinėtas, taigi tokiu būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. įtvirtina teisė pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipiantis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimą padarė asmenys, einantys oficialias pareigas, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Be to, anot pareiškėjo, buvo pažeista jo teisė gyventi teisinėje valstybėje, pažeistas teisinio tikrumo principas, žala padaryta ir asmens teisei jaustis saugiu ir lygiateisiu piliečiu. Pabrėžė, jog valstybės institucijai veikus ne taip, kaip įstatymas įpareigoja veikti, nukentėjusiam asmeniui privalo būti atlyginta žala.
Pareiškėjo teigimu, neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d. nustato, kad pakankamu pagrindu konstatuoti neturtinę žalą yra nepatogumų asmeniui sudarymas, taigi jau vien pats faktas, kad jis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, yra pakankamu pagrindu, kad būtų konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Be to, pasak pareiškėjo, oficialus raštas, jog teismo sprendimas nebus vykdomas, sukėlė jam psichologinį šoką, pažeminimą, beteisiškumo, bejėgiškumo jausmus, sukėlė depresiją ir šie negatyvūs išgyvenimai nebuvo vienkartiniai ar trumpalaikiai. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie Kalėjimų departamento veiksmai daro žalą ne tik jam, bet ir pačiai teisinei sistemai, griauna pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir pačia valstybe, pažeidžia konstitucinę teisę gyventi teisinėje valstybėje.