Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-333-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
AN2-333-594/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00536-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Albinas Antanaitis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-333-594/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00536-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 19 d. nutarimo V. M. (toliau – V. M.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. vasario 4 d. nutarimu V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 150 eurų bauda, už tai, kad jis, 2019 m. spalio mėn. 24 d., 8 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2019 m. liepos 30 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. birželio 19 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino, panaikino Institucijos 2020 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę bei neteisėtą neveikimą, t. y. nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo V. M. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde teigiama, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl apylinkės teismo nutarimas nutraukti administracinę teiseną yra visiškai nepagrįstas. V. M. pranešimu dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo informuotas, kad per tris darbo dienas turi pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo bei jo aplinkybių bei nurodyti asmenį, vairavusį automobilį, tačiau per nustatytą laikotarpį, kuris baigėsi 2019 m. spalio 23 d., konkretaus asmens nenurodė.

3.2. Institucijos teigimu V. M. nurodoma aplinkybė, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra naudojamas, stovi išardytas, vertintina tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, nes minėtas automobilis yra išregistruotas automatiškai 2017 m. sausio 10 d., tačiau administraciniai nusižengimai su juo buvo daromi ir 2018 metais, kas tik patvirtina aplinkybę, jog automobilis ir po išregistravimo buvo toliau naudojamas. Nors teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad nepateikta duomenų, jog automobilis „Opel Astra“ ir toliau yra naudojamas, su juo daromi pažeidimai, tačiau šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus procese ir papildomai neužsiklausė Institucijos apie tai ar su minima transporto priemone daromi nusižengimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje sudėtis, o būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėtas neveikimas bei kaltė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti V. M. administracinio nusižengimo bylos teiseną ir konstatuodamas, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bei įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad V. M. vadovaujamai įmonei priklausančiu automobiliu buvo padarytas koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko V. M., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga nurodyti minėtos transporto priemonės naudotoją.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kyla transporto priemonės savininkui už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui, kuris per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones išdavimo datą ir išdavusią instituciją), kuris naudojosi administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone.

9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, V. M. 2020 m. vasario 4 d. Institucijos nutarimu buvo nubaustas 150 eurų bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pareikalavus policijos pareigūnui nurodyti asmenį, kuris 2019 m. liepos 30 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Astra“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėto asmens nenurodė ir taip pažeidė saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį bei padarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau, pateiktoje bylos medžiagoje, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 30 d. 18 val. buvo padarytas koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nei administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nei priimtame Institucijos nutarime dėl nuobaudos V. M. paskyrimo, taip pat ir Kauno apskrities VPK pranešimuose „Dėl užfiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo“ nėra nurodyta koks konkrečiai Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) b. l. 1-5, 8-10). Nors pateiktame apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad V. M. nenurodė kas vairavo automobilį „Opel Astra“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas), tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad minėtas automobilis sustojo ar stovėjo draudžiamoje vietoje ar pažeidė važiavimo kiemuose ir gyvenamosiose vietose tvarką. Priešingai, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nėra jokių kelio ženklų ar kitų ženklinimų, nėra ir jokio pravažiavimo, matyti tik privatus namo kiemas, įvažiavimas į kiemą, už kurio nėra jokio kelio (b. l. 15-19). Byloje taip pat nėra pateikta ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis „Opel Astra“ 2019 m. liepos 30 d. išvis judėjo ar dalyvavo eisme. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad automobiliu „Opel Astra“ buvo padarytas koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl nesant Kelių eismo taisyklių pažeidimo, V. M., kaip juridinio asmens vadovui, nekyla pareiga, numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, t. y. nurodyti asmens, kuris 2019 m. liepos 30 d. apie 18 val. naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančiu automobiliu, duomenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtas neveikimas.

10. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, gavęs pranešimą iš Kauno apskrities VPK su reikalavimu nurodyti asmenį, kuris 2019 m. liepos 30 d. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Astra“, 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu informavo, kad minėta transporto priemonė, priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota, išardyta ir stovi prie nuosavo namo, todėl su ja joks Kelių eismo taisyklių pažeidimas negalėjo būti padarytas (b. l. 7). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pranešimas „Dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo“ buvo įteiktas V. M. 2019 m. spalio 18 d., todėl įstatyme nustatytas duomenų pateikimo terminas baigėsi 2019 m. spalio 23 d., juridinio asmens vadovas reikalavimų neįvykdė, tačiau pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad tokių pranešimų Kauno apskrities VPK UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė net tris (2019 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 11 d.). Tuo tarpu V. M. jau gavęs patį pirmą pranešimą, t. y. 2019 m. rugpjūčio 2 d., į jį sureagavo ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė paaiškinimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ir jo išregistravimo (b. l. 7), todėl vien tai, jog dėl tų pačių aplinkybių į vėliau siųstus pranešimus naujų duomenų V. M. nepateikė, nesudaro pagrindo spręsti, jog jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą, kadangi, dėl to paties neva padaryto administracinio nusižengimo, jis jau 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo pateikęs atitinkamą paaiškinimą, todėl nagrinėjamu atveju Institucija turėjo pareigą įrodyti pažeidimo faktą, o ne pakartotinai siųsti atitinkamus pranešimus. Byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad transporto priemonė „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruota 2017 m. sausio 10 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 37). Duomenų, paneigiančių V. M. nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonė 2019 m. liepos 30 d. 18 val. buvo nenaudojama ir nedalyvavo eisme, byloje nėra. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. M. veiksmuose nebuvo tyčios nenurodyti asmens, kuris naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu.

11. Nors Institucija apeliaciniame skunde pabrėžia, kad po transporto priemonės „Opel Astra“ išregistravimo ji ir toliau buvo naudojama, nes su ja ir 2018 metais buvo daromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau su tokiais Institucijos argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai skundžiamame nutarime pažymėjo apylinkės teismas, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėta transporto priemonė, po jos automatinio išregistravimo, ir toliau dalyvauja eisme bei su ja yra daromi pažeidimai. Šios aplinkybės nepatvirtina ir su apeliaciniu skundu Institucijos pateiktas išrašas iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 53). Nors iš minėto išrašo duomenų matyti, kad V. M. 2018-2019 metais yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad minėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti naudojantis būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Tokių duomenų nėra ir administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Administracinių nusižengimų registro išraše (b. l. 38-41). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei su aptariama transporto priemone būtų buvę daromi kokie nors Kelių eismo taisyklių pažeidimai po jos išregistravimo, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog su šia transporto priemone 2019 m. liepos 30 d. apie 18 val. buvo padarytas koks nors KET pažeidimas ir todėl Institucija turėjo teisę reikalauti pateikti atitinkamus duomenis.

12. Aptartų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo plotmėje, darytina išvada, kad nenustačius, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone 2019 m. liepos 30 d. buvo padarytas koks nors Kelių eismo taisyklių pažeidimas, V. M., kaip juridinio asmens vadovas ir negalėjo pateikti duomenis apie asmenį, kuris neva 2019 m. liepos 30 d. 18 val. padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl nesant V. M. neteisėto neveikimo ir tyčios, nėra pagrindo traukti jį atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

13. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis