Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ prašymą atnaujinti procesą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Daliktos statyba“ bankroto byloje dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, civilinėje byloje Nr. A2-2732-390/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B1042-230/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B1042-230/2011.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo UAB „SVP namai“ prašymą atnaujinti procesą atsakovui BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje dėl pareiškėjo UAB „SVP namai“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo klausimas.

Pareiškėjas UAB „SVP namai“ patikslino savo finansinį reikalavimą dėl 4 036 435,66 Lt dydžio sumos ir prašė jį patvirtinti atsakovo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymas atnaujinti procesą yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis yra pradedama proceso atnaujinimo procedūra. Šiam procesiniam dokumentui be bendrųjų procesiniams dokumentams taikomų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111 straipsnyje, taikomi ir specialūs reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnyje. Vienas iš bendro pobūdžio reikalavimų, susijęs su teisės į prašymo atnaujinti procesą tinkamu įgyvendinimu, yra aplinkybė, kad prašymą teismui turi pasirašyti ir paduoti pats pareiškėjas. Tuo atveju, jeigu prašymą teikia ne pareiškėjas, o jo įgaliotas vesti bylą asmuo, teismui turi būti pateikti tokius įgalinimus patvirtinantys dokumentai. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu jie prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (CPK 365 str. 1 d.). Tuo atveju, kai proceso atnaujinimo procedūrą inicijuoja juridinis asmuo, šio asmens vardu bylą teisme veda vienasmenis valdymo organas, o įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 str. 1 d.). Juridinis asmuo taip pat gali įgalioti atstovauti jam advokatą, advokato padėjėją (pirmosios instancijos teisme) ar darbuotoją, turintį aukštąjį universitetinį išsilavinimą (CPK 56 str. 3 d.). Jeigu pareiškėjas yra restruktūrizuojama įmonė, be CPK nuostatų taikomos ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) normos. Įmonės restruktūrizavimas - tai visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonei įgijus restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą, jos valdymo organai nepraranda įgaliojimų, o jie tik apribojami. Pagal ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalį įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės steigimo ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi ĮRĮ ir teismo nutartyje nustatytų apribojimų, valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai. Įmonės restruktūrizavimo administratorius tik prižiūri įmonės valdymo organų bei jų narių veiklą, susijusią su restruktūrizavimo plano vykdymu (ĮRĮ 9 str. 2 d., 22 str. 1 d. 2 p.). ĮRĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu valdymo organai be teismo leidimo negali atlikti veiksmų, susijusių su įmonės pardavimu ar jos turto neatlygintinu perleidimu kitiems asmenims, taip pat negali užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymo. Be to, administratorius taip pat gali kreiptis į teismą dėl valdymo organų nušalinimo, tačiau negali jų pakeisti (ĮRĮ 22 str. 2 d. 6 p.). Tačiau įmonės restruktūrizavimo administratorius neturi valdymo organų nariams suteiktų įgaliojimų ir negali vykdyti jiems priskirtų funkcijų. Jis tik turi pareigą prižiūrėti, ar restruktūrizuojamos įmonės valdymo organai laikosi restruktūrizavimo plano. Taigi, teismas neturi teisės reikalauti, kad restruktūrizuojamos įmonės vardu bylą teisme vestų ne tik įmonės vienasmenis valdymo organas, bet ir restruktūrizavimo administratorius. Todėl teismo išvada, kad teismui paduodamą procesinį dokumentą – prašymą atnaujinti procesą nepagrįstai pasirašė tik įmonės vadovas, o ne restruktūrizavimo administratorius, nepagrįsta. Įmonės teisinio statuso (tapimas restruktūrizuojama) įgijimas šiuo atveju nelemia tokio pasikeitimo, kuris sudarytų pagrindą manyti, kad įmonės vardu bylas teisme neteko teisės vesti jos vadovas ir yra būtinas administratoriaus dalyvavimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovui UAB „SVP namai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis apeliacine tvarka nebuvo skųsta ir įsiteisėjo praėjus 7 dienoms po procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims (ĮRĮ 7 str. 13 d., CPK 335 str. 1 d.). UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui įmonės administratoriumi buvo paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. UAB „SVP namai“ Kauno apygardos teisme 2011 m. birželio 14 d. padavė prašymą atnaujinti procesą BUAB „Daliktos statyba“ civilinėje byloje Nr. B2-1042-230/2011. Šį prašymą pasirašė įmonės vadovas K. K., t. y. asmuo, kuris gali vesti bylą atsakovo vardu teisme (b. l. 4, CPK 55 str. 1 d.). Teismas, nenustatęs prašymo trūkumų, pagrįstai šį prašymą priėmė. Tai, kad apie atsakovo teisinį statusą (restruktūrizuojama įmonė) teismas sužinojo 2011 m. rugsėjo 8 d. įvykusio teismo posėdžio metu, nesudarė pagrindo teismui manyti, kad prašymas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens ir 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šį prašymą palikti nenagrinėtą. Atsakovo – restruktūrizuojamos įmonės vardu bylas teisme veda jo vadovas, taigi, jis turi teisę savarankiškai įmonės vardu įgyvendinti teisę į proceso atnaujinimą. Juo labiau, kad tokiu procesiniu prašymu siekiama pagerinti įmonės turtinę padėtį - atnaujinti procesą BUAB „Daliktos statyba“ civilinėje byloje Nr. B2-1042-230/2011 ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepatvirtintas RUAB „SVP namai“ 4 036 435,66 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas bei patvirtinti šį reikalavimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizuojamos įmonės valdymo organų įgaliojimus, ir, padaręs nepagrįstą išvadą, kad prašymas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, neteisėtai šį prašymą paliko nenagrinėtą. Teismo procesinis sprendimas neatitinka ir proceso operatyvumo principo. Nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui ir pirmosios instancijos teismui perduotina iš esmės nagrinėti prašymo pagrįstumo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti.

Perduoti Kauno apygardos teismui iš esmės nagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B1042-230/2011.