Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-174-1008/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1-174-1008/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Nukentėjusysis
G. P.
Kaltinamasis
V. M., A. M.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajai G. P., kaltinamiesiems V. M. ir A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 9 d. teistas Švedijoje už lytinius nusikaltimus kaip bendrininkas arba kurstytojas 3 mėnesiams laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, 2020 m. kovo 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02147-20 dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutrauktas; 2020 m. gruodžio 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02147-20 atnaujintas,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. ir V. M. veikdami kartu ir panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent 2020 m. liepos 3 d. apie 21 val. 13 min. (duomenys neskelbtini), A. M. užrakinęs buto duris ir, sakydamas tiesiogines pareigas vykdančiai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei (toliau – vyr. patrulei) G. P. „dabar mes tave užrakinsime savo bute ir nepaleisime” bei sugriebęs kaire ranka už policijos pareigūnės G. P. tarnybinio šaunamojo ginklo dėklo, o V. M. uždėjusi savo dešinę ranką ant spec. priemonės – elektros impulsinio prietaiso „Taser“ dėklo, tampė Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulę G. P.; V. M. keturis kartus ranka užsimojo jai trenkti, bet pareigūnė smūgio išvengė panaudodama gynybos veiksmus, tačiau vieną smūgį dešine ranka V. M. sudavė pareigūnei į dešinės rankos dilbį, tokiais veiksmais Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulei G. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. M. ir A. M. veikdami kartu pasikėsino įvykdyti atvirą vagystę, o būtent 2020 m. liepos 3 d. apie 21 val. 14 min. (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje V. M. paėmė ant spintelės buvusį padėtą alkotesterį „Alcotest 6810” Nr. ARZJ-0198”, o jos ranką suėmus Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulei G. P., alkotesterį perdavė A. M., o A. M. perėmė iš V. M. rankų ant spintelės buvusį padėtą alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0198”, ir po to, kai V. M. ranką suėmė Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulė G. P., šį alkotesterį paslėpė kitame kambaryje lovoje po antklode, taip pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, alkotesterį „Alcotest 6810” Nr. ARZJ-0198”, kurio vertė 21,20 Eur, bet savo nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Be to, V. M. smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. sausio 14 d., 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.87 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su savo vyru A. M., sudavė kočėlu vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į kaktą, taip padarydama kaktos žaizdą ir sukeldama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. M., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2020 m. liepos 3 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), broliai gėrė butelį, dėl kažko susiginčijo ir susistumdė, dėl to žmona paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai niekam girtumo nenustatinėjo, todėl jokio alkotesterio savo bute jis nematė ir jo neėmė. Pamatęs, kad žmona pradėjo stumdytis su atvykusia pareigūne, pareigūnę atstūmė nuo žmonos. Minčių atimti iš pareigūnės ginklą neturėjo. Į jo butą atvykus dar dviem pareigūnams, buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Buto durų nerakino, nes jos iš vidaus užsirakina be raktų. Dėl V. M. jam kočėlu suduoto smūgio, paaiškino, kad 2020 m. sausio 14 d. vakare konflikto metu jam V. M. vieną kartą smogė kočėlo į kaktą ir ją praskėlė, daugiau jokių smūgių žmona jam nesudavė. Nurodė, jog serga epilepsija ir prieš dvi dienas jį buvo ištikęs priepuolis, dėl to jis iškrito iš lovos ir susitrenkė nugarą ir kitas kūno vietas, priepuolio metu jį labai krato ir dėl to įvairiose kūno vietose galėjo atsirasti patinimai.

V. M., apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kalta neprisipažino ir parodė, jog tą vakarą buvo išgėrusi vaistų „Xenax“ ir vartojusi alkoholio, dėl to jautėsi apsvaigusi ir neviską atsimena. Kokiu tikslu kvietė policiją, nežino. Kai atvyko policijos pareigūnai, G. (P.) stovėjo prie durų, jai ji pasirodė ne kaip pareigūnė, o kaip svetima moteris, dėl to ją stūmė, vijo lauk, sakė eiti lauk. Dėl susistumdymo su G. P. ji buvo surakinta antrankiais ir sulaikyta. Grumtynių susistumdymo metu galėjo paliesti elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Dėl pasikėsinimo pavogti alkotesterį paaiškinti nieko negali, nes neatsimena, kad būtų jį slėpusi po antklode. Kai pareigūnas siūlė pasitikrinti girtumą, matė, kad pareigūnas turėjo alkotesterį prie savęs ir jį nusiėmė, bet dėžės nematė. Dėl atnaujinto ikiteisminio tyrimo paaiškino, kad konflikto su sutuoktiniu metu, sugriebė kočėlą ir juo jam sudavė. Vieną sykį sudavė į galvą ir dar per petį. Kadangi viskas vyko labai greitai, tikslaus suduotų smūgių skaičiaus neatsimena. Nurodė, jog sutuoktinį prieš tai buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, kurio metu jis atsitrenkė į spintelę. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Su sutuoktiniu susitaikė ir jis jai atleido.

V. M. ir A. M. kaltė padarius BK 286 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios G. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog 2020 m. liepos 3 d. vakare gavo iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir kartu su kolega nuvyko į įvykio vietą. Aiškinantis įvykio aplinkybes, du sūnūs – Š. ir M. teigė, kad juodu konfliktavo tarpusavyje ir galimai susigrūmė, susimušė. Įvykio vietoje Š. nustatinėjo girtumą. S. M. norėjo prisistatyti, bet tėvų įtakojamas bandė vengti, nes tėvai (V. M. ir A. M.) jį nuteikinėjo, sakė neprisistatyti, nenusistatyti girtumo, neduoti tapatybės kortelės ir pan. Dėl to įvyko konfliktas. Asmenys, buvo agresyviai buvo nusiteikę, dėl to juos ramino. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. M. ir V. M. savo sūnų S. M. uždarė kitame kambaryje ir ištraukė rankeną. Tada pradėjo agresyvėti ir konfliktuoti Š., todėl kolega jį išvedė. Kaltinamieji jau buvo nurimę, elgėsi normaliai, adekvačiai, tačiau kolegai išėjus, jai norint nužinoti jų duomenis, šie pradėjo agresyvėti, nes pamatė, kad nebėra kolegos. Priėjo prie durų, jas užrakino ir pasakė, kad ji su kolega nebesusitiks ir nebepasimatys. Pribėgusi prie durų, jas atsirakino ir laukė, kol grįš kolega. Kaltinamiesiems sakė, kad jie nutrauktų savo neteisėtus veiksmus ir apsiramintų. Bendraudama su kaltinamaisiais bandė kalbėti normaliai, stengėsi juos nuraminti, bet jie visiškai nereagavo. Vyras priėjo arčiau ir pradėjo ją stumdyti. Moteris, matyt, kažką ne taip suprato, ir pradėjo šaukti: „Ko tu čia lendi prie mano vyro“. Pradėjo labai agresyviai pulti. Bandė juos nustumti, sakydama, kad apsiramintų. Grumtynių metu vyras priėjęs čiupo už ginklo, o moteris už „Taser“ priemonės. Diržas, ant kurio buvo ginklas ir „Taser“ priemonė buvo apjuostas per juosmenį, kaltinamieji pradėjo jį tąsyti ir tampyti. Susistumdymo metu viena ranka stengėsi laikyti diržą, kita ranka atstumti kaltinamuosius. Atstūmus A. M., kuris buvo arčiau jos, juo pasinaudojo kaip priedanga, kai V. M. užsimojo smūgiuoti kumščiu. Panaudojus taktinius veiksmus, V. M. smūgių išvengė. Kai konflikto metu Š. pradėjo agresyvėti, iškvietė kitą ekipažą. Atvykę kito ekipažo pareigūnai į butą įėjo kartu su kolega, kuris išvedė Š.. Kai prieš konfliktą su kaltinamaisiais susistumdė, jiems šaukė, kad šie susivoktų, kad elgiasi netinkamai. Tada moteris, suprasdama, kad nieko negali padaryti, puolė prie alkotesterio, palikto ant spintelės, ant koridoriaus komodos. Paėmė alkotesterį ir pasakė, kad jo nebegrąžins. Iš paskos atėjo vyras, paėmė alkotesterį ir jį nunešė į kitą kambarį. Tuo momentu priėjo prie V. M. ir liepė grąžinti inventorių. Į raginimą grąžinti alkotesterį V. M. atsakė necenzūriniais žodžiais. Kai V. M. ir A. M. buvo išvesti, alkotesterį rado paslėptą kambaryje ant lovos po antklode. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po įvykio negalėjo dirbti buitinių darbų, žaizda, atsiradusi grumtynių su A. M. ir V. M. metu, kraujavo. Žaizdai gydyti naudojo medikamentus. Dėl patirto šoko kruvinas rankas pamatė tik įsėdusi į tarnybinį automobilį.

liudytojo Š. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog vykdydamas tarnybines pareigas, gavo pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Atvažiavus į įvykio vietą, pastebėjo keturis asmenis. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatė, kad susimušė du broliai, kurių vienas nukentėjo. Visi bute buvę asmenys buvo girti ir agresyvūs, dėl to vieną, agresyviausią (Š.) išsivedė iš buto į automobilį. Kai grįžo į butą, pamatė, kad vyksta konfliktas su kolege G. P., kuri nurodė sulaikyti moterį – V. M.. Kai atvažiavo kitas ekipažas, sulaikė ir vyrą – A. M.. Nuvedęs sulaikomą asmenį – Š., į automobilį, parbėgo į butą ir pamatė, kad moteris – V. M., atsukta į sieną, o kolegė G. P. bando jai užlaužti rankas. Pribėgęs prie kolegės G. P., padėjo V. M. surakinti antrankiais. Kai parbėgo į butą, tik atidaręs duris, pamatė, kad vyksta grumtynės. Bute viena likusi G. P. jam pasakė, kad iš jos norėjo atimti ginklą, dėl to ji ir norėjo sulaikyti V. M.;

2020 m. liepos 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių rajono PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį, kuriame nurodyta, kad ( 2t. b. l. 1–6);

2020 m. gruodžio 8 d. Telšių AVPK Mažeikių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybiniu pranešimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (t. 2, b. l. 7–9);

2020 m. liepos 3 d. bendra įvykio informacija ROIK Nr. 0120000352151, kur nurodyta, kad 2020 m. liepos 3 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), atvykus į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje tarp dviejų brolių, vyr. patruliui Š. A. sulaikius ir nuvedus įtariamąjį į tarnybinį automobilį, bute likę neblaivūs įtariamojo tėvai: V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri girtumą nusistatyti atsisakė, ir A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,80 prom., girtumas, puolė vyr. patrulę G. P., kurią stumdė, aktyviais veiksmais, griebdami už tarnybinio ginklo ir elektros impulsinio prietaiso Taser, esančių ant pareigūnės ekipuotės diržo, bandė atimti tarnybinį ginklą bei elektros impulsinį prietaisą Taser. Taip pat bandė suduoti G. P. smūgius, kurių ji išvengė gynybos judesiais. Visi asmenys sulaikyti, Įvykio vietoje filmuota kamera Nr. B0F1EC619764. Įtariamieji V. M. ir A. M. sulaikyti (t. 2, b. 24–33);

2020 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra daugiaaukštis, penkių aukštų, trijų laiptinių. Nuo įvažiavimo ant namo sienos pritvirtinta lentelė su skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Priėjus prie namo pirmos laiptinės, matomos laiptinės durys, kurios yra metalinės su kodiniu užraktu. Pro duris patenkama į namo bendro naudojimo koridorių. Betoniniais laiptais palipama į namo antrą aukštą. Po kaire puse, nuo palipimo matomos šarvuotos buto durys. Ant durų pritvirtintas skaisčius „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus duris, ant jų jokių apgadinimų nerasta. Pro duris patenkama į buto vidų, ant grindinio patiestas kilimas. Buto koridoriaus gale matoma prie sienos pastatyta komoda su keturiais patraukomais stalčiais. Ant komodos viršaus laikomi parfumerijos reikmenys, pakabintas veidrodis. Iš buto koridoriaus patenkama į virtuvės patalpas. Nuo įėjimo po dešine puse prie sienos stovi virtuvinis stalas, ant kurio padėtas elektrinis virdulys, plastikiniai buteliai, padėta valgymo lėkštė, kurioje maisto produktai. Ant stalo padėtas 1 l talpos degtinės butelis, ant kurio užklijuota etiketė su užrašu „STUMBRAS“. Šalia butelio padėta stiklinė, kurioje matomas skystis, turintis specifinį degtinės kvapo aromatą. Apžiūrėjus virtuvės patalpas, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Sugrįžus prie virtuvės įėjimo, po kaire puse matomos medinės durys, kurios rakinamos įleidžiamu užraktu. Užrakte nėra atidarymo rankenos. Atidarius duris patenkama į miegamojo kambarį. Kambaryje daiktai laikomi tvarkingai. Apžiūrėjus buto patalpas daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (t. 2, b. l. 34–36);

2020 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti daugiaaukščio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, buto koridoriuje esančios komodos, virtuvės įėjimo, virtuvės kambario ir ten ant stalo laikomų daiktų, taip pat miegamojo kambario durų, miegamojo kambario patalpų vaizdai (t. 2, b. l. 37–45);

2020 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2020 m. liepos 3 d. vaizdo įrašo iš Telšių AVPK Mažeikių rajono PK RS vyr. patrulio Š. A. „Body“ kameros apžiūra, nurodant, kad vaizdo įrašas suskirstytas į tris dalis, įrašas tęstinis. Vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 07 min. Įraše matoma, kad lipama daugiabučio namo laiptais (laiptinė) matomos buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), buto duris atidaro A. M., pareigūnai paklausė, kas buvo, A. M. atsako, kad buvo šeimyninis konfliktas. Matoma, kad įeinama į butą, prie vonios kambario V. Š. pasakė, kad jis sukonfliktavo su broliu, kad nuplovė kraują ir viskas, ir toliau gyvena. Vonios kambaryje matoma V. M. ir S. M., kuris rankšluosčiu šluostosi veidą. Abu vaikinai sako, kad čia nieko nėra, paklausus, kodėl susimušė, V. Š. atsakė, kad „alkoholis daro savo“. Paklausus S. M., ar jam į žandą kliuvo, jis atsakė, kad jis pats ėjo, paslydo ir trenkėsi į kampą. Paprašius V. M. papasakoti, kas čia buvo, ji purto galvą ir sako, kad nieko nematė, tuo tarpu pareigūnė G. P. pateikia alkotesterį V. Š., nusistatyti girtumą, iš pradžių jis atsisako pūsti į alkoholio matuoklį, bet pareigūnei paaiškinus, kad taip reikia, jis girtumą nusistato. Girdisi V. M. balsas, sakant „kad nieko nebuvo, broliai susiginčijo ir viskas, taip turi būti“. Toliau pokalbis vyksta dėl V. Š. nustatyto girtumo, domisi kiek „įpūtė“. Tuo metu pasigirsta skambutis į duris, duris atidaro pareigūnė G. P., pasigirsta kito pareigūno P. M. balsas, paklausia ar nieko nereikia, į vidų neina, grįžta pareigūnė G. P.. Pareigūnas Š. A. paprašo vienas nuo kito atsitraukti brolius t. y. V. Š. ir S. M.. Toliau aiškinasi įvykio aplinkybes, klausia ar visi keturi kartu „baliavojo“, pildo dokumentus. S. M. atsisako nusistatyti girtumą, teigdamas, kad jis yra ne viešoje vietoje. V. M. palaiko S. M. irgi sako „nepūsk, nepūsk“, pareigūnas dar kartą pasiteirauja ar jis tikrai atsisako pūsti, Tada S. M. persigalvoja ir sako „galiu pūst“, bet V. M. sako, kad jis nepūstų ir pati atsisako pasitikrinti girtumą. Pareigūnai dar kartą klausia ar S. M. nusistatys girtumą, bet tiek V. M., tiek V. Š. ir A. M. sako jam nepūsti, S. M. nusistatyti girtumą atsisako, pareigūnas praneša S. M., kad teks vykti į policijos komisariatą ir S. M. nusistato girtumą, V. M. ir A. M. sako jam nepūsti. Pareigūnė paprašo S. M. pateikti savo dokumentą, bet A. M. sako, kad nerodytų jai jokio dokumento, lai užsirašo ir važiuoja namo, pareigūnė į jo komentarą atsako, kad nepateikus dokumentu reiks važiuoti į policijos komisariatą, V. M. sako, kad nieks niekur nesiveš. V. Š. pasako, kad „paskambinsim savo policijai tada, kas čia jūs (necenzūrinis žodis) per direktoriai tokie esat (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas Š. A. keletą kartu pakartoja „nusiraminkit, nusiraminkit“, V. Š. barasi, tuo tarpu A. M. su V. M. uždaro kambaryje S. M.. Pareigūnas prašo atidaryti kambario duris, A. M., eidamas į virtuvę, atsako „tuojau pat“, pareigūnas klausia, koks „tėvo“ vardas ir pasako, kad jo neliestų. A. M. pareigūnas dar kartelį pakartoja, kad atidarytų kambario duris, kad tai yra teisėtas policijos reikalavimas, kad už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą, važiuos į policijos komisariatą, pasigirsta V. Š. balsas: „tu neturi teisės jo liesti“, V. M. sako, kad „jis yra onkologine liga serga“. Pareigūnas V. Š. sako, kad eitų į lauką pasišnekėti, V. M. sako „ne“, pareigūnas kelis kartus pakartoja „Jūs manęs nelieskit“ (tai sako ne V. Š.). Pareigūnas su V. Š. išeina iš buto. Iš ėjus į laiptinę girdisi vyriškas balsas sakantis: „bus pareiškimas, mes tuos buobas neišleisim“ (vaizdo įrašo laikas 21 val. 13 min.) Pareigūnas V. Š. uždaro į tarnybinį automobilį, į tam skirtą laikino sulaikymo kamerą, prieš uždarant jam praneša, kad jis yra laikinai sulaikomas už galimai padarytą nusikalstamą veiką. Uždaręs V. Š. pareigūnas bėgte bėga atgal į butą, laiptinėje girdisi triukšmas, buto durys atidarytos, matosi, kad koridoriuje stovi A. M., S. M. ir A. M. bei G. P., prieš įeinant į butą girdimas pareigūnas balsas, kuri sako „ar jūs girdite kas jums yra pasakyta“. Pareigūnė G. P. atstumia V. M. ranką. Pareigūnas Š. A., įbėgęs į butą, pribėga prie jų, patraukia S. M., sako atsitraukti nuo pareigūnės. S. M. sako, kad kaip tik bando juos atitraukti. V. M. sako: „ana yra seksuali (keiksmažodis)“ ir matoma, kad pareigūnė ją nuo savęs atstumia ir suima už dešinės rankos ir sako, kad reikia vežti, atvyksta kiti du pareigūnai ir V. M. sulaikoma, G. P. pasako, kad V. M. jai trenkė. G. P. pasako, kad ir vyrą reikia sulaikyti, Š. A. 21 val. 16 min. iš buto išveda V. M., tuo tarpu atvyksta greitoji medicinos pagalba. Vedama prie policijos automobilio V. M. sako, kad parašys pareiškimą, klausia pareigūno ar jis nori matyti, kad ji parašys pareiškimą, kad ta merga lindo prie jos vyro, gąsdina policijos pareigūnus narkomanais, sakydama „su narkomanais aš jums padarysiu, aš taip išskųsiu jus (keiksmažodis)“. Toliau V. M. kalba, kad policijos pareigūnė kabinosi ant kaklo jos vyrui, dėl to ji ir „pakilo“, kad ji yra labai pavydi merga. Toliau sako „(necenzūrinis žodis) aš jus suėsiu visus žinokit“. Paklausus, koks sūnaus vardas V. M. atsako kelis kartus „šūdas“. Į mašiną V. M. nesisėdo, toliau keikėsi, sakė, kad R. suėdė suės ir juos ir toliau keikiasi, vadina necenzūriniais žodžiais. V. M. pasodinama į kitą policijos automobilį, atvedamas A. M. ir jis pasodinamas šalia. Vaizdo įrašas baigiasi 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 20 min. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas iš Telšių AVPK Mažeikių rajono PK RS vyr. patrulės G. P. „Body“ kameros filmuotas 2020 m. liepos 3 d. vaizdo įrašas, nurodant, kad vaizdo įrašas suskirstytas į devynias dalis. Vaizdo įrašas prasideda 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 14 min. vaizdo įraše matoma V. M., ją laiko už nugaros S. M., pareigūnė sako „juokaujat gal“, kažkuris iš vyrų pasako „eik į kambarį, viskas“, „baikit“. Pareigūnė stumia nuo savęs S. M. ir V. M.. Pareigūnė sako „atiduodat alkotesterį“, „ar jūs girdit kas jums pasakyta“. Į butą įeina pareigūnas Š. A., klausia kas čia yra sako asmenims pasitraukti nuo pareigūnės (vaizdo kamera juda, sukinėjasi), į butą įeina kiti du pareigūnai (D. C. ir P. M.). Pareigūnė G. P. pasako, kad V. M. reikia išvežti, pasako, kad trenkė. V. M. yra sulaikoma. Sulaikomas ir A. M., S. M. sako „nesivaržyk tėti, kam taip bereikalingai, nelaužkit jam rankos, jis yra su liga“, pareigūnai paklausia, kaip jis tėvo nesuvaldė, jis atsako, kad bandžiau, bet neišeina. Pareigūnė G. P. sako, kad ją stumdė į krūtinę, kad sakė, kad jos neišleis. Taip pat klausia, kur jie padėjo alkotesterį (klausia S. M., kuris atsako, kad nežino, kad ką tik išėjo iš kambario). A. M. išvedamas iš buto. Pareigūnė S. M. paprašo pabūti kambaryje, ji pati vaikšto po butą, ieško alkotesterio, atvyksta greitosios pagalbos darbuotojai, kurie paklausė kas atsitiko, pareigūnė pasako, kad viena pasiliko bute ir visi trys ant jos, pasako, kad atvažiavo čia dėl smurto, „pasilikau viena, kažkur paslėpė alkotesterį, nežinau kur, tas vyras su moterimi“. Kambaryje pareigūnė pakelia lovos užklotą ir randa alkotesterį, ji pasiima pasikviečia S. M., pildo dokumentus (duoda pasirašyti). S. M. atsisako medikų pagalbos. Pareigūnė užsirašo S. M. duomenis, ji stovi prieš veidrodį, matosi, kad kelis kartus pažiūri į savo rankas. 21 val. 20 min. pareigūnė išeina iš buto lauk. Toliau vaizdo įrašas tęsiasi 21 val. 26 min. matoma, kad atvykstama į Mažeikių rajono policijos komisariatą, parvedami į policijos komisariatą, jie patalpinami į laikino sulaikymo kameras. Vaizdo įrašo pabaigos laikas 22 val. 02 min. (t. 2, b. l. 90–93);

2020 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 962/2020(04), kurioje nurodyta, kad G. P. padaryti sužalojimai: abiejų plaštakų pirštų odos nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 103);

2020 m. liepos 3 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810“, patikrinimo rezultatu Nr. 14143, kuriame užfiksuotas V. Š. nustatytas 1,55 prom. girtumas (t. 2, b. l. 94);

2020 m. liepos 3 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810“, patikrinimo rezultatu Nr. 14144, kuriame užfiksuotas S. M. nustatytas 3,32 prom. girtumas (t. 2, b. l. 94);

2020 m. liepos 3 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810“, patikrinimo rezultatu Nr. 14145, kuriame užfiksuotas A. M. nustatytas 1,80 prom. girtumas (t. 2, b. l. 94);

2020 m. lapkričio 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota spec. priemonės alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0198, kuris yra Telšių AVPK Mažeikių rajono PK tarnybinėse patalpose (ginklinėje) apžiūra, nurodant, kad alkotesteris įdėtas į juodos spalvos plastikinę dėžutę su užrašu „Drager“ (gamyklinis užrašas, ant šios dėžutės yra padaryti užrašai (negamykliniai) „2019-02-06“, „patrulių“, „ARZJ-0198“. užklijuotas lapelis su užrašu „REAGAVIMUI (PATRULIAMS) Veiklai NEIMTI“. Atidarius dėžutę, jos viduje yra alkotesteris Drager ARZJ-0198 Nr. ARZJ-0198 su priedais, t. y. printeris, pūtimo vienkartiniai antgaliai ir juostelė spausdinimui. Alkotesteris veikiantis, yra sertifikatas Nr. 1378337 (išduotas 2020 m. lapkričio 4 d., kuris galioja iki 2021 m. gegužės 4d.) (t. 2, b. l. 104–105).

Motyvuojamoji dalis

V. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2020 m. sausio 14 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000025478, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 14 d. 19 val. 50 min., pranešėjas S. M. pranešė, kad pranešėjui paskambino tėvas, kad jis iškviestų policiją ir GMP, nes įvyko konfliktas tarp tėvų, moteris lazda trenkė vyrui į galvą (t. 1, b. l. 14–18);

2020 m. sausio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pareigūnams atvykus (duomenys neskelbtini), pranešėjas S. M., paaiškino, kad jam paskambino tėvas A. M. ir pranešė, kad žmona V. M. medine lazda trenkė į veidą, kraujuoja iš kaktos, prašė grįžti į namus. Eidamas namo informavo pagalbos centrą (t. 1, b. l. 19–21);

2020 m. sausio 14 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810“, patikrinimo rezultatu Nr. 11282, kuriame užfiksuotas A. M. nustatytas 1,71 prom. girtumas (t. 1, b. l. 22);

2020 m. sausio 14 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 6810“, patikrinimo rezultatu Nr. 11283, kuriame užfiksuotas V. M. nustatytas 1,87 prom. girtumas (t. 1, b. l. 22);

2020 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodant, kad <...> Prieškambaryje dešinėje pusėje matoma spinta, joje sudėti rūbai, avalynė, priešais matoma komoda, ant jos sudėti įvairūs kvepalai ir kiti namų apyvokos daiktai. Einant prieškambariu, minėtos komodos link, pastebima ant grindinio esančius raudonos spalvos, galimai kraujo lašus. Priėjus prie komodos, dešinėje pusėje matomas praėjimas į kitą buto kambarį, į ji užėjus, priešais įėjimą pastebime daug mažų raudonos spalvos, galimai kraujo lašelių, prie įėjimo matosi padėtas plastikinis geltonos spalvos maišelis, ant jo taip pat matosi raudonos spalvos galimai kraujo dėmės <...> (t. 1, b. l. 23);

2020 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr., kurioje užfiksuoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio šiaurinėje pusėje esančios pirmos laiptinės durų, laiptinės, (duomenys neskelbtini) buto durų, buto prieškambario ir jame esančių daiktų, buto prieškambaryje ant parketlenčių grindinio rastų raudonos spalvos, galimo kraujo dėmių, buto kambaryje rasto plastikinio geltonos spalvos maišo, ant kurio matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmių, vaizdai (t. 1, b. l. 26–32);

2020 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. M. apžiūra, nurodant, kad apžiūrimas asmuo yra A. M., kuris apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto patalpose. Apžiūros metu asmuo stovi veidu atsisukęs į pareigūnus, apžiūrint jį pastebima, kad jis yra apie 1,70 m ūgio, kresno kūno sudėjimo, vilki juodos spalvos batelius, tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, šviesiai mėlynos spalvos sportinį treningą, ant kurio, ties pakrūtinio sritimi matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Apžiūrint asmens kūną, pastebimas kaktos srityje, virš kairios akies esantis, apie 3 cm pločio patinimas, o patinusioje vietoje matoma kraujuojanti žaizda. Kraujas nuo žaizdos nuvarvėjęs iki kairės akies antakio, taip pat kraujo dėmės matomos ant asmens nosies. Daugiau apžiūrint asmenį tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 34–35);

2020 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti įvykio vietoje apžiūrėto A. M., stovinčio atsisukus veidu į kameras, bei apžiūros metu pastebėtos kraujuojančios žaizdos vaizdai (t. 1, b. l. 36–37);

2020 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G192/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. M. padarytas sužalojimas: kaktos žaizda. Pateiktuose med. dokumentuose nėra aprašytas žaizdos pobūdis, todėl nėra galimybės atsakyti, kuo padarytas sužalojimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiojo rankai, todėl nėra atmetama tikimybė, kad sužalojimą galėjo pasidaryti pats sau. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 52).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už atvirą turto pagrobimą. Vagystė laikoma atvira, kai turto savininkas ar turto valdytojas ar pašaliniai asmenys mato kaltininko nusikalstamus veiksmus ir kaltininkas suvokia, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį. Tuo atveju, kai kiti asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. galvoja, kad veikia slaptai, arba, kai asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai, vagystė laikoma slapta. Taigi veikos kvalifikavimui kaip atvirajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia atvirai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009, 2K-245-696/2015).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką yra pripažįstamas tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014 ir kt.). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).

BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. M. 2020 m. sausio 14 d., 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.87 promilių neblaivumas), kilus žodiniam konfliktui su savo vyru A. M., sudavė jam kočėlu vieną smūgį į kaktą, taip padarydama kaktos žaizdą ir sukeldama nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad nei 2020 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokole, nei šio protokolo priede – foto lentelėje Nr. 1, taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 192/2020(04) jokie kiti sužalojimai A. M. kūne, išskyrus kraujuojančią žaizdą kaktoje, neužfiksuoti, tiek nukentėjusiajam A. M., tiek kaltinamajai V. M. išsamiai ir nuosekliai paaiškinus, jog patinimai kitose A. M. kūno vietose galėjo atsirasti jam prieš dvi dienas epilepsijos priepuolio metu patyrus stiprius traukulius ir atsitrenkus į kambaryje buvusią spintelę bei nukritus ant grindų, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog V. M. „sudavė kočėlu nukentėjusiajam A. M. ne mažiau tris smūgius į galvą, nugarą, dešinę ir kairę rankas“.

Byloje surinktų įrodymų visetas taip pat leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. M. ir V. M. 2020 m. liepos 3 d. apie 21 val. 13 min. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu ir panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. A. M. užrakinęs buto duris ir, sakydamas tiesiogines pareigas vykdančiai Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulei G. P. „dabar mes tave užrakinsime savo bute ir nepaleisime” bei sugriebęs kaire ranka už policijos pareigūnės G. P. tarnybinio šaunamojo ginklo dėklo, o V. M. uždėjusi savo dešinę ranką ant spec. priemonės elektros impulsinio prietaiso „Taser“ dėklo, tampė Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulę G. P.; V. M. keturis kartus ranka užsimojo jai trenkti, bet pareigūnė smūgio išvengė panaudodama gynybos veiksmus, tačiau vieną smūgį dešine ranka V. M. sudavė pareigūnei į dešinės rankos dilbį, tokiais veiksmais Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulei G. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. M. ir A. M. veikdami kartu pasikėsino įvykdyti atvirą vagystę, o būtent 2020 m. liepos 3 d. apie 21 val. 14 min. (duomenys neskelbtini) buto koridoriuje V. M. paėmė ant spintelės buvusį padėtą alkotesterį „Alcotest 6810” Nr. ARZJ-0198”, o jos ranką suėmus Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulei G. P., alkotesterį perdavė A. M., o A. M. perėmė iš V. M. rankų ant spintelės buvusį padėtą alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0198”, ir po to, kai V. M. ranką suėmė Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulė G. P., šį alkotesterį paslėpė kitame kambaryje lovoje po antklode, taip pasikėsino atvirai pagrobti svetimą, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtą, alkotesterį „Alcotest 6810” Nr. ARZJ-0198”, kurio vertė 21,20 Eur, bet savo nusikalstamų veiksmų nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Bylos aplinkybės yra aiškios, A. M. ir V. M. kaltė padarius minėtas nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia, nors kaltinamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdami, kad jokio alkotesterio nematė ir jo neketino atvirai pagrobti, o A. M. durų užrakinęs nebuvo ir neketino neišleisti pareigūnės iš savo buto, ginklo iš pareigūnės imti taip pat neketino, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios G. P. išsamiais, konkrečiais ir nuosekliais parodymais, kuriuos be kito patvirtina ir „Body“ kamerose užfiksuoti vaizdo įrašai, kurie neabejotinai liudija, kad įvykio vietoje pareigūnai turėjo alkotesterį ir juo nustatinėjo girtumą įvykio vietoje buvusiems asmenims: V. Š. ir S. M.; be to, „Body“ kamerose užfiksuoti vaizdo įrašai neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios G. P. nurodytą aplinkybę, jog įvykio vietoje ji ieškojo alkotesterio ir jį rado kambaryje po antklode; nei A. M., nei V. M. teisiamojo posėdžio metu niekaip negalėjo paaiškinti, kaip alkotesteris atsirado jų buto kambaryje esančioje lovoje po antklode, todėl kaltinamųjų teiginius, jog jie alkotesterio nematė ir jo neėmė, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2020_0703_210732_001 ir 2020_0703_211427_001 vaizdo įrašuose yra aiškiai užfiksuota, jog G. P., likus bute vienai su V. M., A. M. ir S. M., teko grumtis su V. M. ir A. M., atstumti nuo savęs V. M. ranką bei panaudoti gynybos veiksmus, siekiant išvengti V. M. smūgių; į butą įėjus pareigūnams vaizdo įraše girdimas nukentėjusiosios G. P. pasakymas, jog V. M. (įraše „ta“) jai trenkė.

Vertinant nukentėjusiosios G. P. parodymus kartu su „Body“ kamera užfiksuotu vaizdo įrašu 2020_0703_210732_001, kuriame užfiksuota, jog iš buto išeinantis policijos pareigūnas Š. A. uždaro buto duris, o parbėgęs į butą, jas randa atidarytas, teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad A. M. buvo užrakinęs buto duris, kurias G. P. pati pribėgusi atsirakino ir laukė grįžtančio kolegos – Š. A..

G. P. „Body“ kamera užfiksuotą vaizdo įrašą vertinant kartu su nukentėjusiosios parodymais, teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad grumtynių metu A. M. kaire ranka buvo sugriebęs už policijos pareigūnės G. P. tarnybinio šaunamojo ginklo, o V. M. uždėjusi dešinę ranką ant spec. priemonės – elektros impulsinio prietaiso „Taser“, dėklo ir abu kartu tampė Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus patrulę G. P.; pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu V. M. taip pat nurodė, kad grumtynių metu galėjo paliesti spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser, o A. M. patvirtino, jog stūmė pareigūnę nuo savo sutuoktinės V. M.. Taigi A. M. ir V. M. panaudodami fizinį smurtą pasipriešino tarnybines pareigas vykdančiai policijos pareigūnai G. P. ir savo veiksmais sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Netikėti ar abejoti nukentėjusiosios G. P. parodymais, jog grumtynių metu ji buvo tampoma V. M. ir A. M., o V. M. keturis kartus užsimojo jai trenkti, o ji smūgių išvengė panaudodama gynybos veiksmus, tačiau vieną smūgį dešine ranka V. M. jai sudavė į dešinės rankos dilbį ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusios nurodytas aplinkybės iš esmės patvirtina „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, liudytojo parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. M. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje bei 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, taip pat teismui jokių abejonių dėl A. M. kaltės padarius BK 286 straipsnyje bei 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl jie baustini už padarytus nusikaltimus.

Dėl bausmės skyrimo V. M.

Teismas, skirdamas bausmę V. M., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (dvi baigtos veika, viena nebaigta dėl nuo kaltinamosios valios nepriklausančių aplinkybių), kaltininkės asmenybę – neteista, 2020 m. kovo 6 d. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, nutrauktas; 2020 m. gruodžio 29 d. Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atnaujintas (t. 3, b. l. 7–8), administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 21), pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2020 m. birželio 4 d. (3 t., b. l. 24), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 25).

V. M. atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į tai, kad V. M. būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės praėjus vos keturiems mėnesiams vėl nusikalto, sprendžia, kad už padarytas nusikalstamas veikas jai skirtina griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės terminą nustatant artimą BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodytam šios bausmės termino minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalį už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes. Atsižvelgus į BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 286 straipsnyje reglamentuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą – padaryti nesunkūs nusikaltimai, paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina pridedant mažiausią šios bausmės rūšies dydį, t. y. po 3 mėnesius.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 14 d. 20 val. iki 2020 m. sausio 15 d. 14 val. 28 min., ir nuo 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 15 min. iki 2020 m. liepos 5 d. 20 val. 16 min., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikytina, kad V. M. yra atlikusi tris laisvės atėmimo bausmės dienas (t. 1, b. l. 96–97, t. 3, b. l. 52–53, 54).

Įvertinus V. M. požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, norą ir motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas (BK 54, 55, 67 ir 75 straipsniai).

Vadovaujantis BK 71 straipsniu V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

2020 m. liepos 5 d. nutarimu V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl bausmės skyrimo A. M.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (viena baigta veika, viena nebaigta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių), kaltininko asmenybę – Lietuvos Respublikoje neteistas, 2019 m. rugpjūčio 8 d. teistas Švedijos Karalystėje (t. 2, b. l. 128–129), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 131–133), (duomenys neskelbtini) psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (t. 2, b. l. 138), nedirba (t. 2, b. l. 139), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 141), nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (t. 3, b. l. xx), (duomenys neskelbtini).

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes bei jas įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į tai, kad A. M. nedirba, turi sveikatos sutrikimų ir dėl to, teismo vertinimu, nebūtų pajėgus realiai atlikti nei vienos iš BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 286 straipsnyje nurodytos alternatyvios bausmės, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą, todėl būtent tokios rūšies bausmė jam skirtina už padarytas nusikalstamas veikas, šios bausmės terminą nustatant artimą BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodytam šios bausmės termino minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalį už BK 286 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės. Atsižvelgus į BK 286 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą – nesunkus nusikaltimas, paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina pridedant mažiausią šios bausmės rūšies dydį, t. y. 3 mėnesius.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu bei BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 15 min. iki 2020 m. liepos 5 d. 20 val. 16 min., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikytina, kad A. M. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas (t. 2, b. l. 167–168, 169).

Įvertinus A. M. požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, norą ir motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą, taip jo sveikatos būklę, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas pareigas (BK 54, 55, 67 ir 75 straipsniai).

2020 m. liepos 5 d. nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. P. prašo iš A. M. ir V. M. jai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad dėl itin agresyvaus A. M. ir V. M. elgesio, įžeidinėjimų necenzūriniais žodžiais, kurie buvo išsakyti jai žiūrint į akis ir keikiantis, sukėlė jai, kaip policijos pareigūnei, didelį pasipiktinimą ir labai įžeidė. Be to, grumtynių metu jai buvo sužalotos abiejų rankų plaštakos, sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, stresas, dvasinis sukrėtimas, nes buvo viena užrakinta bute, taip pat ji dėl abiejų rankų pirštų sužalojimų patyrė nepatogumus dirbdama buitinius darbus.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios įvardyti patirti neigiami išgyvenimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina ne tik į padaryto nusikaltimo pasekmes, bet ir į tai, kad A. M. ir V. M. nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiosios G. P. atsiprašė, tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme kategoriškai neigė savo kaltę.

Vis dėlto, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, kuriomis nukentėjusioji grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kaltinamųjų sutikimą atlyginti mažesnio dydžio neturtinę žalą, nukentėjusiosios G. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas priteisiant iš A. M. ir V. M. nukentėjusiajai G. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios V. M. priteisti 57,53 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam A. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 63–64, 67). Taip pat Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. M. ir A. M. priteisti 18,80 Eur už nukentėjusiajai G. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

2020 m. vasario 28 d. pinigų pervedimo kvitas liudija, kad 57,53 Eur žala PSDF biudžetui yra atlyginta (t. 1, b. l. 68), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 57,53 Eur dydžio žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji G. P. dėl kaltinamųjų A. M. ir V. M. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 18,80 Eur (2 t., b. l. 78), todėl kaltinamuosius V. M. ir A. M. pripažinus kaltu Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, iš kaltinamųjų priteistina 18,80 Eur už nukentėjusiajai G. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu iš „Body“ kamerų (vokas prisegtas prie trečio bylos tomo galinio viršelio), paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta:pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,pagal BK 286 straipsnį ir nuteisti ją 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 14 d. 20 val. iki 2020 m. sausio 15 d. 14 val. 28 min., ir nuo 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 15 min. iki 2020 m. liepos 5 d. 20 val. 16 min., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad V. M. yra atlikusi tris laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą

2020 m. liepos 5 d. nutarimu V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. M. pripažinti kaltu:pagal BK 286 straipsnį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. M. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 3 d. 21 val. 15 min. iki 2020 m. liepos 5 d. 20 val. 12 min., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad A. M. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

2020 m. liepos 5 d. nutarimu A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patenkinti iš dalies G. P. civilinį ieškinį ir iš V. M. ir A. M. priteisti solidariai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti visiškai Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš V. M. ir A. M. 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajai G. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Procesą pagal 2020 m. vasario 13 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį Nr. 26431 dėl 57,53 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu iš „Body“ kamerų palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Daiva Maneikienė