- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1195/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NV Media“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vento Media“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NV Media“ ir trečiojo asmens UAB „Vento Media“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-167-881/2013 buvo netenkinti prašymai dėl baudos panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškovui ir trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtų baudų pagrįstumo. Teismuose nagrinėjamos civilinės bylos dėl pinigų sumų priteisimo iš atsakovo ieškovui bei trečiajam asmeniui (ieškovo ieškinys užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis), tačiau ieškovas bei tretysis asmuo tuo pat metu siekia ir bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad atsakovas yra mokus (atsakovo turto vertė – 8 027 809 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 659 965,63 Lt) ir nenustatyta kitų pagrindų iškelti atsakovui bankroto bylą, 2013 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Medipresa“ iškelti bankroto bylą. Šia nutartimi taip pat ieškovui ir trečiajam asmeniui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis: ieškovui UAB „NV Media“ - 5 000 Lt baudą, 80 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 20 procentų – atsakovui UAB „Medipresa“, o trečiajam asmeniui UAB „Vento media“ - 2 000 Lt baudą, 80 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 20 procentų – atsakovui UAB „Medipresa“.
Baudos skirtos atsižvelgus į tai, kad ieškovas ir tretysis asmuo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreipėsi tuo metu, kai Kauno miesto apylinkės teisme ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl priteisimo skolų, kuriomis ieškovas ir tretysis asmuo grindė pareiškimą iškelti atsakovui bankroto bylą. Taip ieškovas ir tretysis asmuo siekė padaryti spaudimą atsakovui kituose teismuose nagrinėjamose bylose, o ieškovas, prašydamas areštuoti visą atsakovo turtą, nors jo reikalavimas jau buvo užtikrintas Kauno miesto apylinkės teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dar ir siekė nepagrįstai suvaržyti atsakovo ūkinę komercinę veiklą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „NV Media“ ir tretysis asmuo UAB „Vento Media“ prašė panaikinti paskirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NV Media“ ir trečiojo asmens UAB „Vento Media“ pašymus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtą baudą.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „NV Media“ prašymą teismas atmetė pripažinęs, kad ieškovo elgesys šioje byloje buvo procesiškai nesąžiningas ir nukreiptas į tai, kad padarytų spaudimą atsakovui Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, o viso atsakovo turto areštu dar ir neproporcingai suvaržytų atsakovo ūkinę komercinę veiklą. Ieškovo elgesys, kai nesulaukęs sprendimo byloje dėl atsakovo turto areštu užtikrinto reikalavimo, kuriuo grindžiamas ir prašymas iškelti atsakovui bankroto bylą, kreipėsi į teismą ir dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovas byloje dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo turtui, be to, palaikė reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo netgi tada, kai byloje dėl skolos priteisimo atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo, paaiškindamas, kad ieškovo reikalaujamų sumų neapmoka ne dėl nemokumo, o todėl, kad pagal 2011 m. kovo 2 d. žurnalų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/03/02 neturi pareigos atsiskaityti už žurnalus tol, kol jie yra mažmeninėje prekyboje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas apmokėjo dalį ieškovo reikalaujamų sumų, taip pat aplinkybė, kad ieškovas apie tai informavo teismą, nepaneigia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.
Ieškovo argumentas, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovas gynė viešąjį interesą, o prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekė užtikrinti visų įmonės kreditorių teisių apsaugą, nepagrįstas, kadangi teisės aktai nesuteikia ieškovui teisės ginti viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Trečiojo asmens UAB „Vento Media“ prašymą teismas taip pat atmetė konstatavęs, kad UAB „Vento Media“ veikė pagal tą patį modelį - pateikė prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus tuo metu, kai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl tos pačios skolos, kuria buvo grindžiamas trečiojo asmens pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškovo ir trečiojo asmens buveinė yra tuo pačiu adresu, jų prašymai dėl baudos panaikinimo formos ir turinio prasme yra iš esmės vienodi, todėl ieškovas ir tretysis asmuo galimai derino savo veiksmus.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Ieškovas UAB „NV Media“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-167- 881/2013 ieškovui UAB „NV Media“ paskirtą baudą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Motyvuojamoji dalis
1. Ieškovo UAB „NV Media“ prašymą panaikinti baudą teismas išnagrinėjo atmestinai, nenurodydamas naujų motyvų be dar 2013 m. sausio 15 d. nutartyje nurodytų argumentų.
2. Tai, kad ieškovo aktyviai gynė savo pažeistas teises, išnaudojo visas teisėtas pažeistų teisių gynybos priemones, nelaikytina ieškovo nesąžiningumu. Teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose ir teisės įgyvendinimas gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-224/2005).
3. Iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo nėra žinoma, kurios šalies reikalavimai ar atsikirtimai bus pripažinti pagrįstais. Nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą yra apskųsta ir kol neįsiteisės nebus galima spręsti, ar ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ar reiškė pagrįstą ieškinį dėl skolininko nemokumo.
4. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos 2 būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas. Nėra pagrindo konstatuoti šių sąlygų buvimą.
Ieškovas po kreipimosi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo susipažino su atsakovo finansine atskaitomybe už 2011 metus, iš kurios matyti, kad įmonė nemoki (turtas - 9.845.776 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 10.033.951 Lt). Ieškovas neturėjo galimybės nustatyti, ar mokėtinos sumos yra pradelsti atsakovo įsipareigojimai, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas nemokus.
Teismui, sprendžiančiam klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie pradelstus įsipareigojimus (argumentai ir įrodymai, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra didesni, išdėstyti atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui kelti bankroto bylą).
5. Teismas nepagrįstai ieškovą pripažino nesąžiningu. Ieškovas iš anksto pranešė atsakovui UAB „Medipresa“ apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nurodė, kad atsakovas, norėdamas išsklaidyti ieškovo abejones dėl įmonės mokumo, turėtų pateikti mokumą patvirtinančius finansinius dokumentus, tačiau atsakovas jų nepateikė. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas taip pat nebuvo nesąžiningas. Šias priemones taikyti ar ne yra teismo prerogatyva. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo skirtos tik konkretaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o ne visų atsakovo kreditorių teisių apsaugai.
6. Ieškovas sąžiningai informavo teismą, kai atsakovas padengė įsiskolinimą.
Tretysis asmuo UAB „Vento media“ taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Vento media“ paskirtą baudą. Prašymą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir ieškovas. Papildomai nurodo, kad aplinkybės, jog ieškovas ir tretysis asmuo registruoti tuo pačiu adresu, kad prašymai dėl baudos panaikinimo formos ir turinio prasme iš esmės vienodi, neįrodo, kad tretysis asmuo būtų piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Dėl UAB „NV Media“ atskirojo skundo
Pagal Lietuvos teismų ir informacinės sistemos LITEKO duomenis ieškovas 2012 pabaigoje prieš atsakovą inicijavo dvi civilines bylas dėl atsiskaitymo pagal žurnalų pirkimo-pardavimo sutartį.
2012 m. spalio 11 d. inicijuota civilinė byla Nr. 2-17777-285/2012 dėl atsiskaitymo pagal PVM sąskaitas-faktūras NVM-188, NVM-195, NVM-199, NVM-201, NVM-205, NVM-209, NVM-210 ir NVM-217 pagal 2011 m. kovo 2 d. žurnalų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/03/02. Kauno miesto apylinkės teismas šioje byloje 2013 m. vasario 4 d. (Civilinė byla Nr. 2-1496-85/2013) preliminarų sprendimą pakeitė - atsakovui atsiskaičius su ieškovu ieškinys atmestas, tačiau sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
2012 m. gruodžio 14 d. inicijuota civilinė byla Nr. 2-21187-568/2012 dėl delspinigių už mokėjimus pagal tas pačias sąskaitas-faktūras pagal tą pačią žurnalų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011/03/02 priteisimo (gavus atsakovo prieštaravimus paskirtas bylos narinėjimas žodinio proceso tvarka). 2012 m. gruodžio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, tačiau gavus atsakovo prieštaravimus byla (bylos Nr. 2-7686-713/2013) paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2012 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo atsakovui data – 2012 m. rugsėjo 27 d., t.y. dar iki pirmojo ieškinio pateikimo).
Akivaizdu, kad ieškovas iš pradžių siekė inicijuoti atsakovui bankroto bylą ir tik po to kreipėsi į teismą su individualiais ieškiniais dėl įsiskolinimo bei delspiniginių priteisimo. Ieškovas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismui pateikė atsakovo 2011 m. balansą. Todėl kaip neatitinkantys bylos faktinių aplinkybių atmestini ieškovo argumentai, kad ieškovas po kreipimosi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo susipažino su atsakovo finansine atskaitomybe už 2011 metus, iš kurios sprendė, kad atsakovas nemokus. Pareiškime dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovas nurodo, kad jam nėra žinoma, kokia per vienerius metus mokėtinų sumų dalis yra pradelsta, o atsakovas, ieškovui paprašius išsklaidyti šias abejones, nepateikė ieškovui duomenų. Todėl ieškovas sprendžia, kad atsakovas yra nemokus ir kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
Pažymėtina, kad bankroto proceso tikslas – pašalinti iš rinkos nemokius jos dalyvius ir maksimaliai patenkinti jų kreditorių interesus. Bankroto procesas turi viešąjį interesą, juo ginami visų bankrutuojančio subjekto kreditorių interesai. Įstatymai (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) suteikia teisę kiekvienam kreditoriui, pagrįstai manančiam, kad jo skolininkas gali būti nemokus, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Tačiau šia teise neturi būti naudojamasi tikslu padaryti skolininkui spaudimą ir taip pasiekti, kad su konkrečiu skolininku būtų atsiskaityta. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilęs ginčas dėl atsiskaitymų tvarkos, ieškovas neturėjo duomenų, kad atsakovas neatsiskaitytų su kreditoriais (neįrodyta, kad ieškovui kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo metu būtų žinoma, kad atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, kurių reikalavimų neginčija), todėl prielaidą, kad atsakovas gali būti nemokus, ieškovas grindė vien ta aplinkybe, kad atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos viršija į balansą įrašyto turto vertę ir atsakovas neatsiskaito su ieškovo (esant ginčui dėl atsiskaitymo tvarkos). Nėra ginčo, kad ieškovui nebuvo žinoma atsakovo pradelstų įsipareigojimų apimtis, kuri ir yra lemiamam kriterijus, nustatant atsakovo mokumą/nemokumą. Nėra ginčo, kad pagal atsakovo 2011 m. balansą, kuris ieškovui buvo žinomas, atsakovo turtas 2011 m. ženkliai padidėjo. Vien šių aplinkybių visuma dar savaime nesudaro pakankamo pagrindo abejoti atsakovo mokumu, tačiau, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo galėtų būti pripažintas tiek sąžiningu, tiek nesąžiningu elgesiu, priklausomai nuo visų kitų faktinių aplinkybių visumos. Vertinant ieškovo elgesį šioje byloje pažymėtina, kad pasirinkęs procesinę galimybę inicijuoti atsakovui bankroto bylą, t.y. abejodamas ieškovo mokumu ir galimybe atsiskaityti su ieškovu, ieškovas dar nesulaukęs kol teismas įvertins atsakovo mokumą ir nuspręs dėl bankroto bylos atsakovui kėlimo, inicijavo dar dvi civilines bylas prieš atsakovą dėl įsiskolinimo bei delspinigių priteisimo. Tokie ieškovo veiksmai rodo, kad pats ieškovas abejojo, ar bus konstatuotas pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (neabejodamas atsakovo nemokumu, būtų laukęs savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo atsakovo bankroto byloje). Ieškovo elgesys, kai pateikęs prašymą iškelti atsakovui bankroto bylą, nesulaukęs šios bylos baigties, ieškovas teikė teismui ir individualius ieškinius, kaip tik ir rodo, kad ieškovas galimai nesitikėjo, kad jo reikalavimai bus patenkinti bankroto proceso eigoje ir siekė savo reikalavimų patenkinimo visomis alternatyviai galimomis procesinėmis priemonėmis tuo pat metu. Toks elgesys yra procesiškai neekonomiškas ir nesąžiningas atsakovo atžvilgiu.
Savo teisėmis ieškovas privalo naudotis jomis nepiktnaudžiaudamas (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d. CPK 7 str. 2 d.)., t.y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai. Pažymėtina, kad bankroto proceso inicijavimas (net ir nesibaigęs bankroto bylos iškėlimu), kenkia juridinio asmens reputacijai, gali sukelti potencialių verslo partnerių nepasitikėjimą, todėl kreditoriaus teise kreiptis dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi naudotis sąžiningai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas tuo pat metu kreipdamasis į teismus tiek dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (neturėdamas pakankamai duomenų abejoti atsakovo mokumu), tiek individualiais ieškiniai dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo (tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsiskaitymo tvarkos), elgėsi procesiškai neekonomiškai, ginčo su atsakovu dėl atsiskaitymo tvarkos nesprendė labiausiai procesiškai ekonomišku keliu.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2012) jau pasisakyta, kad bankroto bylos inicijavimas yra kraštutinis kreditoriaus teisių gynimo būdas (lot. ultima ratio), itin varžantis skolininko interesus ir sukeliantis jam daug nepatogumų, todėl juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai įprastinės skolos išieškojimo priemonės jau buvo neveiksmingos (pvz., antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus) arba protingas ir apdairus asmuo, laikantis save kreditoriumi, iš anksto turi rimtą pagrindą manyti, kad įprastinės skolos išieškojimo priemonės bus neveiksmingos, nes skolininkas yra nemokus. Be to, bankroto bylą inicijuojantis asmuo turi būti sąžiningai ir pagrįstai įsitikinęs, jog skolininkas neatsiskaito su juo ne todėl, kad ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę, o todėl, kad negali atsiskaityti (yra nemokus). Tokio save kreditoriumi laikančio asmens sąžiningą įsitikinimą jo reikalavimo teisės egzistavimu gali paneigti tiek teismuose vykstantys procesai dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, tiek kitos šalies (skolininko) pateikiami rimti argumentai, keliantys abejonių reikalavimo pagrįstumu. Kai asmuo, laikantis save kreditoriumi, inicijuoja kito asmens bankroto procedūrą panaudodamas ją kaip ginčijamos skolos išieškojimo priemonę arba neturėdamas rimto pagrindo abejoti skolininko mokumu, jis piktnaudžiauja bankroto bylos inicijavimo teise.
Minėti argumentai ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą pripažino piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu, jiems pritardamas, teismas nekartoja.
Dėl UAB „Vento Media“ atskirojo skundo
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis tretysis asmuo UAB „Vento Media“ 2012 m. lapkričio 9 d. inicijavo civilinę bylą dėl skolos iš atsakovo priteisimo (Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-19557-235/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-432-235/2013). Prašymą įtraukti į ieškovo inicijuotą bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo tretysis asmuo UAB „Vento Media“ Vilniaus apygardos teismui pateikė 2012 m. lapkričio 20 d., t.y. tuo metu, kai Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teisme 2012 m. lapkričio 12 d. preliminariu sprendimu buvo patenkintas jo ieškinys, tačiau sprendimui dar neįsiteisėjus.
Skirtingai nuo ieškovo, tretysis asmuo UAB „Vento media“ savo teises gynė pareikšdamas teisme individualų ieškinį ir tik po jo patenkinimo pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Taigi trečiojo asmens taip pat nesąžiningi procesiniai veiksmai sukėlė mažesnius neigiamus padarinius atsakovui (tai atsispindi baudos dydžio diferencijavime), tačiau sąžiningais jų pripažinti taip pat nėra pagrindo. Tretysis asmuo pareiškė prašymą įtraukti į bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo 2012 m. lapkričio 20 d., t.y. tuomet, kai dar nebuvo išsprendęs individualaus ginčo su atsakovu. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens ir ieškovo procesinių dokumentų formos ir turinio tapatumas rodo, kad šie proceso dalyviai veikia suderinę savo veiksmus.
Trečiojo asmens UAB „Vento media“ atskirasis skundas, kaip jau minėta, buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovo atskirasis skundas, todėl trečiojo asmens atskirasis skundas atmetamas analogiškais motyvais ir jų teismas nekartoja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.