- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-2340-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14749-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- B. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimų, teisinės registracijos ir administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės B. S. ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo V. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: ūkinius pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., uždraudžiant atsakovui V. S. areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jam teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. S. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę B. S. galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 130 000 Eur arba pateikti banko garantiją, užtikrinančią nurodytų nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsakovo V. S. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
4. Teismas motyvuose nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, realiai prognozuojama, kad nuostoliai atsakovui gali atsirasti, bei nenurodė bei nepateikė apskritai jokių duomenų, kad dėl ieškovės finansinės padėties gali būti apsunkintas nuostolių atlyginimas. Atsakovas kartu su prašymu pateikė 2016-07-20 ūkininko paraiškos paskolai nepatvirtintą kopiją, pagal kurią iš banko „Swedbank“, AB prašoma 150 000 Eur paskolos suma, tačiau vien tik ši pateikta kopija teismui neduoda pagrindo spręsti apie galimą realių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o taip pat ir nuostolių išieškojimo apsunkinimą. Jokių duomenų, kad ši paraiška jau būtų pateikta bankui nėra. Kaip paskolos užtikrinimo priemones atsakovas nurodo tik kilnojamąjį turtą (technika, įranga), t. y. nepareiškė noro bankui įkeisti areštuoto žemės sklypo. Teismas vertino, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad bankas vien dėl to, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjui nesuteiks paskolos, juolab, kad pareiškėjas dėl to patirs 130 000 Eur nuostolių. Pažymėjo, kad atsakovui tik apribota disponavimo žemės sklypu teisė, paliekant jam teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo. Atkreipė dėmesį, jog net ir nepritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, įstatymas suteikia (šiuo atveju atsakovui) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, įsiteisėjus sprendimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovas V. S. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti ieškovę B. S. galimų nuostolių atsiradimo dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 130 000 Eur arba pateikti banko garantiją, užtikrinančią nurodytą nuostolių atlyginimą.
1.1. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai areštavo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nors pretenzijų į žemės sklypą ieškovė atsisakė dar 2000 metais. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo turinio, ieškovė negali pretenduoti į visą nurodyto žemės sklypo plotą. Nurodytas žemės sklypas yra ūkininko ūkio sudedamoji dalis. Šiuo metu atsakovas yra pateikęs bankui ,,Swedbank“ AB paraišką ūkininko ūkiui 150 000 Eur sumai gauti. Areštavus žemės sklypą nebus suteikta paskola ir atsakovas patirs 130 000 Eur nuostolių. Teismo motyvas, kad kaip paskolos užtikrinimo priemonę atsakovas nurodo tik kilnojamąjį turtą, nepateigia V. S. teisės reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės. Paskola turi būti dengiama iš Europinių fondų, todėl jos nepaskyrimas ir atsakovo negalėjimas naudotis traktoriumi sudarys atsakovui nuostolių.
Atsiliepimas
6. Ieškovė B. S., atstovaujama advokatės R. G., atsiliepimu prašo atsakovo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas teisingai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kaip šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia (suvaržo), gali realiai suvaržyti – pažeisti jo teises. Atsakovo argumentai dėl paskolos negavimo ir galimo nuostolių atsiradimo dėl atsakovo turtui pritaikyto arešto yra absoliučiai formalūs ir deklaratyvūs. Atsakovas nenurodo nei vienos aplinkybės, kaip jo teisės yra pažeidžiamos, kaip dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam atsiras 130 000 Eur nuostolių ar dėl kokių priežasčių jis negaus paskolos. Iš atsakovo teiginių nėra aišku kodėl žemės sklypo areštas įtakoja paskolos gavimą ar nuostolių atsiradimą. Akivaizdu, kad pritaikyto nekilnojamojo turto areštas niekaip nesąlygoja atsakovo nurodomų 130 000 Eur nuostolių atsiradimo bei nepažeidžia atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo patirtų ar ateityje galimų realių nuostolių atsiradimą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tarp jų įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėjo ar ketina gauti pajamų iš areštuoto turto. Jokios realios galimybės atsirasti nuostoliams dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo nėra, o atsakovas tiesiog, be jokio pagrindo, pageidauja, kad būtų patenkintas jo prašymas dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas visiškai nepagrįstai klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
8. Laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais nepatogumais ar teisių suvaržymais asmeniui, kurio turtui jos yra taikomos, tačiau tais atvejais, kai byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pareikštiems reikalavimams suvaržo šalies teises, sukelia, ar realiai gali sukelti, nuostolių atsiradimą, įstatymas numato galimybę prašyti pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.) ar taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.). Šiuo atveju atsakovė savo teisių įgyvendinimui pasirinko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
9. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
10. Nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, apibrėžiami kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vertinant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 str.). Nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimų, teisinės registracijos ir administracinių aktų panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi ieškovės B. S. ieškinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo V. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą: ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., uždraudžiant atsakovui V. S. areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant jam teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo.
12. Atsakovas teikė teismui prašymą – įpareigoti ieškovę B. S. galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui įnešti į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 130 000 Eur arba pateikti banko garantiją, užtikrinančią nurodytų nuostolių atlyginimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuostolių atsiradimą iš esmės sieja su arešto taikymu žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis žemės sklypas yra ūkininko ūkio sudedamoji dalis ir jis teikė bankui paraišką ūkininko ūkiui 150 000 Eur paskolai gauti. Paskola reikalingas traktoriui pirkti, kad galėtų eksploatuoti jam priklausančią ūkininko žemę ir mišką. Taigi, kaip matyti, atsakovas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą sieja iš esmės su žemės sklypui taikytu areštu.
13. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2S-2339-601/2016, teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria taikytas areštas žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini), ir ieškovės B. S. prašymą areštuoti atsakovui V. S. priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė. Kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad areštas žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaikintas ir atsakovas turi valdymo, naudojimo bei disponavimo juo teisę pilna apimtimi.
14. Kaip minėta, nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuostolių atlyginimo užtikrinimą sieja išimtinai su žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštu, o Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi areštą nurodytam žemės sklypui yra panaikinęs, – konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą.
15. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V. S. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.