- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1-785-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22090-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij, Danguolė Elena Mikalauskaitė
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. A. ir L. A. atstovui advokatui Vladislav Latušinskij,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jieznas, Prienų r. sav., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 40 parų areštas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:
jis, 2015 m. balandžio 18 d., apie 01.45 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, vairavo UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, taip pat važiuodamas Konstitucijos prospekto eismo pusės, skirtos važiuoti žiedinės sankryžos su T. Narbuto gatve kryptimi, antra eismo juosta pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, vairavo transporto priemonę būdamas pavargęs, taip pat nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, neatsižvelgė į tai, kad buvo šlapia kelio danga, be to, tamsiu paros metu yra apsunkintas kelio važiuojamosios dalies ribų matomumas, dėl ko ties Konstitucijos prospekto pastatu Nr. 23 jam užmigus ir trumpam laiko tarpui praradus vairuojamos transporto priemonės valdymo kontrolę, jis savalaikiais veiksmais prarado galimybę sustabdyti ar kitais veiksmais suvaldyti pasirinktu greičiu važiuojantį judesio stabilumo netekusį automobilį, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę, užvažiavęs ant šaligatvio atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį S. A.. Šio eismo įvykio metu pėsčiasis S. A. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių 2015 m. balandžio 18 d. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
A. B., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2015 m. balandžio 17 d. dirbo Vilniuje. Ten dirbo apie pusantros, 2 savaites, gyveno pas įmonės savininką, sode, po to išnuomotame būste Vilniuje. Lyg ir 16 dieną pakeitė prieš tai duotą automobilį VW Vento, davė WW Transporter ir 20 eurų. Tą dieną jie grįžo namo, nusiprausė, pavalgė, nutarė su Gintaru išvažiuoti į miestą pasivažinėti. Gerai Vilniaus nežinojo, todėl pasiklydo, kol galiausiai rado kelią link namų. Jautė nuovargį, nes dirbo daug. Grįždamas atsimena, kas buvo – sustojo prie šviesoforo, degė raudona šviesa, jis stovėjo antroje juostoje, pajudėjo, įsijungė antrą bėgį, pravažiavo sankryžą, pažiūrėjo į dešinės pusės veidrodėlį, išjungė sankabą, neatsimena, ar perjungė bėgį, užmigo ir padarė avariją. Kartu važiavęs draugas irgi nieko nematė. Išlipo, surinkinėjo automobilio detales, Gintaro paklausė, ar neturi rūkyti, po to prisiminė, kad automobilyje yra cigarečių, todėl nuėjo ir paėmė cigaretes ir telefoną. Iš automobilio išlipinėjo per keleivio pusės dureles, nes vairuotojo pusės neatsidarė. Kai paėmė cigaretes ir išlipinėjo iš automobilio, pamatė, kad yra susirinkę žmonės ir kad vienas žmogus, gal 20 metrų nuo automobilio, guli ant žemės. Jo paklausus, iš kur jis atsirado, jis (A. B.) atsakė, kad iš automobilio. Po to paklausė, iš kur tas žmogus, gulintis ant žemės, pasakė, kad gal iš automobilio iškrito, bet jis pasakė, kad negali būti. Atvyko pareigūnai, jis pasakė, kad padarė eismo įvykį. Žuvusiojo jis nepamatė. Taip pat parodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Nurodytą dieną apie pietus išgėrė trise 0,5 litro degtinės, po to, kai davė 20 eurų, jis nusipirko du butelius alaus, gėrė jį apie 20valandą, tiksliai neatsimena, vieną išgėrė automobilyje, kitą – namuose, valgydamas. Taip pat tą dieną, kai važiavo iš Vlado, buvo sustoję stotyje, nusipirko beliašą, sutiko žmogų, kuris rūkė žolę, jis irgi patraukė tos žolės, įtraukė kokius 4-5 dūmus. Alkoholis ir kanapės gal ir galėjo turėti įtakos, kad jis užmigo prie vairo. Taip pat nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka. Po įvykio skambino nukentėjusiųjų advokatui, bet jis pasakė, kad su juo nenori bendrauti, norėjo atlyginti laidotuvių išlaidas, tačiau jam niekas nieko nesakė. Nurodė, kad gailisi dėl to, kas atsitiko, pergyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje (tiksliai datos neprisimena), jis su G. M. pradėjo dirbti UAB „V.“. Į darbą juos priėmė bendrovės direktorius Vladas, kurio pavardės nežino, dirbo nelegaliai, oficialiai į darbą priimti nebuvo. Dirbdami šioje bendrovėje dirbo Vilniuje esančiame statybų objekte, atliko mūrijimo darbus, gyveno Vlado išnuomotame Šeškinės mikrorajone esančiame bute. Be to, Vladas jiems buvo davęs naudotis automobiliu „VW Vento“, kuriuo jie važinėjo dirbti į objektą. Automobilį vairuodavo Linas, kurio pavardės nežino. Tik Linas turėjo vairuotojo pažymėjimą, be to, su Vladu buvo pasirašęs sutartį, pagal kurią jis buvo atsakingas už mikroautobusą. 2015 m. balandžio 17 d., apie 14.30 val., darbo vietoje kartu su kitais dviem darbininkais išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Darbą baigė apie 18.30 val. Kadangi automobilyje „VW Vento“ buvo pasibaigusios dujos, Vladas parvažiuoti namo davė mikroautobusą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po darbo Lino vairuojamu mikroautobusu „VW Transporter“ nuvažiavo iki Vlado namų. Vladui jiems davus pinigus už darbą ir kurui įsipilti, jie važiavo į butą, esantį Šeškinės mikrorajone. Kadangi nei Linas, nei jis ir kartu važiavę G. M. su Raimundu Vilniaus miesto vietovių gerai nežinojo, jie atvažiavo į autobusų stoties rajoną. Ten jo prašymu kuriam laikui buvo sustoję, nes jis norėjo nusipirkti čebureką. Jis vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo nusipirkti čebureką. Ten sutiko iš matymo pažįstamą čigonų tautybės vyriškį, kurio vardo nežino. Pastarojo pasiūlymu jis parūkė „žolės“. Rūkydamas „įtraukė“ gal 6 kartus. Po to, jis grįžo į mikroautobusą ir jie apie 22.00 val. parvažiavo į Šeškinės mikrorajone esantį butą. Prieš tai parduotuvėje jie dar nusipirko alaus. Bute jie nusiprausė, pavalgė ir išgėrė alų. Jis išgėrė 0,5 l talpos alaus butelį. Tokios pačios talpos alaus butelį jis buvo išgėręs ir prieš tai, kai dar važiavo iš Vlado namų. Apie 23.30 val. jis su G. M. pasiūlė Linui ir Raimundui pasivažinėti po miestą. Pastariesiems atsisakius, jis su G. M. nusprendė į miestą važiuoti vieni. Mikroautobuso raktai bei jų visų dokumentai buvo sudėti ant viename iš kambarių esančio staliuko – komodos. Lino akivaizdoje pasiėmė mikroautobuso raktus. Prieš tai, ieškodamas raktų, jis dar garsiai visų klausė, kur yra raktai. Jo vairuojamu mikroautobusu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie su G. M., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, važinėjosi po miestą. Kokiomis gatvėmis buvo važinėjama, nurodyti negali. Vienu metu jie buvo pasiklydę, buvo išvažiavę į kažkokį greitkelį. Po kiek laiko jie išvažiavo į pažįstamą gatvę ir jis jau žinojo, kaip grįžti namo. Minėta gatve važiavo Šeškinės gatvės kryptimi. Važiavo savo eismo pusės antra eismo juosta, nes pirmoji buvo skirta visuomeniniam transportui. Privažiavus reguliuojamą sankryžą, kurioje jo judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, jis sustabdė vairuojamą mikroautobusą. Tuo metu netoliese kitų transporto priemonių nebuvo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti. Pravažiavęs sankryžą įjungė trečią pavarą ir rodydamas dešinio posūkio signalą ketino rikiuotis į pirmą eismo juostą, nes netrukus, kad važiuoti Šeškinės gatvės kryptimi, jam būtų reikėję sukti į dešinę. Prieš atlikdamas šį manevrą jis žiūrėjo į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas įsitikinti, kad persirikiuoti saugu. Negali nurodyti, kokiu greičiu važiavo. Tuo metu, kai pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, jam kažkas atsitiko, jis staiga užmigo. Negali paaiškinti, kodėl taip staigiai „atsijungė“. Galimai tokią būseną galėjo sukelti išgertas alkoholis, rūkyta „žolė“ ar nuovargis, nors prieš tai jautėsi žvaliai, neapsvaigęs ir nepavargęs. Staiga užsnūdęs jau nebematė, kur ir kaip važiuoja jo vairuojamas automobilis. Pamena, kad automobilis į kažką du kartus atsitrenkė. Girdėjo trenksmo garsus, tačiau nematė, į ką automobilis atsitrenkė. Kai pajuto, kad automobilis sustojo, jis dar buvo užsimerkęs ir tiesė rankas link vairuotojo durų, norėjo išlipti. Atsimerkęs pamatė išdužusius mikroautobuso stiklus, sulenktą statramstį ir sulankstytą vairą. Automobilio salone buvę daiktai buvo išsimėtę. Pasiteiravus G. M. sveikatos būklės, pastarasis atsakė, kad jam viskas gerai. Išlipę iš automobilio jie pamatė, kad mikroautobusas buvo nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies ribų, be to, stovėjo net jau už šaligatvio ribų ir priekine dalimi buvo pasisukęs link gatvės važiuojamosios dalies. Tuo metu įvykio vietoje be jų su G. M. žmonių nebuvo. Ties įvykio vieta matė apgadintą stulpą, todėl suprato, kad į stulpą buvo atsitrenkta mikroautobusu. Taip pat matė, kad ant važiuojamos dalies mėtosi mikroautobuso bamperis, detalių nuolaužos ir šukės. Su G. M. nuo važiuojamos dalies surinko detalių nuolaužas, jas ir šukes sustūmė į vieną vietą. Po to jis per keleivio duris įlipo į mikroautobuso saloną. Pasiėmė cigaretes ir mobilaus ryšio telefoną, kurio laikrodis rodė, kad buvo 01.31 val. Tik išlipdamas iš mikroautobuso pamatė, kad aikštelėje, apie 10 metrų atstumu nuo mikroautobuso dešiniojo šono guli žmogus. Netoli gulinčio žmogaus stovėjo grupelė vaikinų. Pasiteiravus vaikinų, kas čia atsitiko, vienas iš jų pasakė, kad: „jūs jį partrenkėt“. Tai jį labai nustebino. Vienas iš vaikinų pranešė apie įvykį, be to pasakė, kad gulintis žmogus jau miręs. Vaikinas gulėjo ant nugaros. Jis jį apvertė ant dešiniojo šono ir patikrino pulsą. Tuo metu pulsą dar užčiuopė. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau nurodė nematęs, kaip buvo partrenktas pėsčiasis. Jokių aplinkybių, susijusių su pėsčiojo partrenkimu, nurodyti negali. Įvykio metu juto kelis smūgius, t.y. kad mikroautobusas į kažką atsitrenkė, tačiau tuo metu buvo trumpam užmigęs ir nieko nematė. Negali paaiškinti, kodėl staiga užsnūdo. Buvo nuovargis po darbo dienos, tačiau jautėsi gerai, nebuvo mieguistas. Dėl įvykio kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi (t. 1, b. l. 131-133).
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 18 d., 02.12 val. (t. y. po eismo įvykio), patikrinus alkoholio koncentraciją A. B. biologinėje organizmo terpėje – iškvėptame ore, nustatyta, kad A. B. blaivus (0,00 promilių) (t. 1, b.l. 96).
Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1016/15(01) patvirtina, kad po eismo įvykio iš A. B. paimtoje biologinėje terpėje – šlapime buvo rasta morfino, difenhidramino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties; šlapime amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta; imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (t. 1, b.l. 99).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 621 nurodyta, kad atlikus 2015 m. balandžio 18 d., 03.20 val. į Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetą pristatyto A. B. medicininę apžiūrą (taip pat remiantis iš jo paimto šlapimo mėginio tyrimais), konstatuota, kad A. B. buvo vartojęs narkotines medžiagas (opijatus ir kanabinoidus), tačiau nėra apsvaigęs (t. 1, b. l. 100).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2015 m. balandžio 17 d. jos sūnus S. A. iš namų išėjo į darbą. Sūnus tą dieną dirbo antroje pamainoje, darbą baigė apie 23.00 val. Sūnus minėjo, kad po darbo eis susitikti su draugais į kažkokį barą. 2015 m. balandžio 18 d., apie 04.00 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnas, kuris informavo, kad jos sūnų partrenkė automobilis, dėl ko jis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę. Pareigūno prašymu atvykus į kelių policijos patalpas, pareigūnas patikslino, kad jos sūnus buvo partrenktas apie 01.45 val., Konstitucijos prospekte. Detalesnes įvykio aplinkybes sužinojo tik vėliau, iš žiniasklaidos. Kadangi jos sūnus neturėjo pinigų grįžti į namus „taksi“ automobiliu, mano, kad jis prieš pat įvykį pėsčiomis ėjo į namus. Policijos pareigūnui atidavus sūnaus kuprinę su daiktais, ji nuvažiavo į ligoninę, kurioje sūnus nuo patirtų sužalojimų po kiek laiko mirė (t. 1, b. l. 40-42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad 2015 m. balandžio 17 d. kartu su draugu A. B. dirbo statybos objekte, dirbdami alkoholio nevartojo. Apie 20.00 val. su automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. B., grįžo į Šeškinės gatvėje esantį nuomojamą butą, kuriame gyveno. Bute vartojo alkoholį. Jis išgėrė 1 butelį alaus ir apie 100 gramų degtinės, o Aleksandras – apie 100 – 150 gramų degtinės ir 1 skardinę alaus. Apie 23.00 val. kartu su Aleksandru, pastarojo vairuojamu automobiliu, išvažiavo pasivažinėti po Vilniaus miestą. Jis nematė, kad tuo metu Aleksandras būtų rūkęs „žolės“. Žinojo, kad Aleksandras neturi teisės vairuoti transporto priemonių, iš jo paties ši teisė atimta. Apie 01.30 val. A. B. vairuojamu automobiliu jie važiavo Konstitucijos prospektu link Šeškinės mikrorajono. Tuo metu jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Prospekte buvo sustoję prieš kažkokią šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Po to, už sankryžos, jie važiavo vidurine eismo juosta. Gatve važiavo vieni, kitų automobilių nebuvo. Pasiekus apie 60 km/h greitį, A. B. pradėjo rikiuotis į dešinę kraštinę eismo juostą. Jie su A. B. tuo metu nesikalbėjo, jis jo nestebėjo. Staiga jų automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į stulpą. Kaip tuo metu buvo partrenktas pėsčiasis, pasakyti negali, jis jo nepastebėjo. Sustojus automobiliui jie išlipo per keleivio duris. Netoliese buvę žmonės pradėjo rėkti, kad yra nukentėjęs žmogus. Jis pribėgo prie be sąmonės gulinčio pėsčiojo. Įvykio vietoje buvę žmonės pasakė, kad medikai jau iškviesti. Po to jis blaškėsi po įvykio vietą. Iš pokalbio su A. B. suprato, kad pastarasis, kaip ir jis, įvykio metu pėsčiojo nematė (t. 1. b. l. 63).
Papildomos apklausos metu G. M. parodė, kad jis, A. B. ir L. V. nuo 2015 m. balandžio 20 d. turėjo pradėti dirbti statybų įmonėje „V.“, įmonės vadovas jiems buvo davęs mikroautobusą „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad jie galėtų atsivežti savo daiktus. Mikroautobuso raktai ir dokumentai buvo duoti L. V., nes tik jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Grįžę į Šeškinės gatvėje esantį butą, jie gėrė alų ir degtinę. Kažkas pasiūlė važiuoti pasivažinėti po miestą. Kiek pamena, tuo metu L. V. jau buvo nuėjęs miegoti. Jam sutikus, jie su A. B. išvažiavo. Nesidomėjo, kokiomis aplinkybėmis A. B. gavo automobilio raktus. Mikroautobusą „VW Transporter“ visą laiką vairavo A. B., o jis sėdėjo greta vairuotojo vietos esančioje keleivio vietoje. Mieste važinėjosi iki A. B. nesuvaldė automobilio, kuris užvažiavo ant šaligatvio. Negali nurodyti su pėsčiojo partrenkimu susijusių aplinkybių. Pirmą kartą pėsčiąjį pamatė tuo metu, kai išlipo iš jau nuo atsitrenkimo į stulpą sustojusio automobilio. Tuo metu pėsčiasis gulėjo ant šaligatvio. Eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržu, todėl automobilio salone buvo nugriuvęs ant grindų (t. 1, b. l. 64-65).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad 2015 m. balandžio 18 d., apie 01.40 val., Vilniuje, jis su draugais išėjo iš Konstitucijos prospekte esančio baro „Narauti“. Stovėjo kieme prie minėto baro, apie 15-20 metrų atstumu nuo Konstitucijos prospekto važiuojamosios dalies. Norėjo išsikviesti „taksi“ automobilį ir važiuoti į namus. Stovėdami tarpusavyje kalbėjosi ir važiuojamosios dalies kryptimi nežiūrėjo. Staiga išgirdo nuo važiuojamosios dalies pusės sklindantį trenksmo garsą. Pažiūrėjęs link Konstitucijos prospekto važiuojamos dalies pamatė stovintį ant šaligatvio užvažiavusį baltos spalvos mikroautobusą „VW Transporter“, kuris priekine dalimi buvo atsitrenkęs į stulpą. Taip pat pamatė, kad ant šaligatvio, prie automobilio priekinės dalies guli žmogus. Suprato, kad mikroautobusas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų ir atsitrenkė į stulpą. Pamanė, kad gulintis žmogus važiavo šiuo automobiliu ir įvykio metu iškrito per priekinį stiklą. Matė, kad iš mikroautobuso vairuotojo ir keleivio vietų išlipo du vaikinai. Su draugais nuskubėjo prie mikroautobuso. Pamatęs, kad mikroautobuso priekinis stiklas tik suskilęs, jis suprato, kad gulintis žmogus tikrai negalėjo iškristi iš mikroautobuso per priekinį stiklą. Tuomet pagalvojo, kad gulintis žmogus greičiausiai bus mikroautobuso partrenktas pėsčiasis. Gulintis vaikinas buvo be sąmonės ir į nieką nereagavo. Kalbinamas jis nieko neatsakė, be to, atrodo, kad jam nepavyko užčiuopti jo pulso. Savo mobilaus ryšio telefonu pranešė apie įvykį ir iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Medikai labai greitai atvyko į įvykio vietą ir išgabeno sužalotą pėsčiąjį. Būdamas įvykio vietoje klausė mikroautobuso vairuotojo, kodėl jis nuvažiavo nuo kelio. Vairuotojas atsakė, kad jis užmigo. Daugiau su vairuotoju apie įvykio aplinkybes nesikalbėjo. Galimai dėl to, kad jis pats tuo metu buvo išgėręs, bendravimo su mikroautobuso vairuotoju metu nepastebėjo, kad pastarasis būtų neblaivus ar apsvaigęs (t. 1, b. l. 67,68).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 538/15(01), atlikus specialių žinių reikalaujantį nuo 2015 m. balandžio 18 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną (22.05 val.) mirusio S. A. kūno tyrimą, nustatyta, kad S. A. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio: poodinėmis kraujosruvomis kairio klubakaulio sparno srityje ir kairio sėdmens srityje; odos nubrozdinimais veido kairėje, kairio peties srityje, abiejuose riešuose, dešinės plaštakos 2 piršto srityje, kairėje plaštakoje ir dešinės čiurnos srityje; muštine žaizda kairio smilkinio srityje; kraujosruvomis minkštuose audiniuose krūtinės ląstos kairėje, kairio sėdmens srityje ir kairėje blauzdoje; kraujosruvomis abiejų inkstų riebalinėje kapsulėje; aklosios žarnos pasaito plyšimu su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abiejų pusrutulių pamatiniame paviršiuje; kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu abiejų galvos smegenų pusrutulių sferiniuose paviršiuose. Sužalojimai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir galimai – paviršiumi. Sužalojimai padaryti paros laikotarpyje iki mirties. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį, labiausiai tikėtina, kad S. A. sužalojimų jam padarymo metu buvo vertikalioje padėtyje, tikėtina, kairiąja kūno puse pasisukęs į jį traumavusį daiktą (t. 1, b.l. 32-38).
Apžiūrėjus eismo įvykio vietą bei transporto priemonę (VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) surašyti 2015 m. balandžio 18 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad 2015 m. balandžio 18 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Konstitucijos prospekto važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Kalvarijų gatvės pusės žiedinės sankryžos su T. Narbuto gatve kryptimi, kelio atkarpoje ties prospekto pastatu Nr. 23. Minėtą prospekto eismo pusę sudaro trys eismo juostos, pirmoji iš kurių skirta visuomeniniam transportui. Asfaltuota kelio danga apžiūros metu buvo šlapia. Šioje kelio atkarpoje įrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Leistinas maksimalus greitis – 50 km/h. Už kelio ribų, ties prospekto važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės žiedinės sankryžos su T. Narbuto g. kryptimi, t.y. nustatyta A. B. važiavimo kryptimi prieš įvykį) buvo įrengti apie 1,6 m pločio pėsčiųjų takas (šaligatvis) ir už jo esantis (žiūrint nuo kelio pusės) apie 2 m pločio dviračių takas. Už dviračių tako (žiūrint nuo kelio pusės) buvo automobilių stovėjimo aikštele, o už jos – minėtas prospekto pastatas Nr. 23. Gatvės apšvietimo žibintai buvo įrengti šaligatvio ribose, apie 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto.
Įvykio metu A. B. vairuotas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB „V.“, registr. adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“, liudijimo Nr. LT/AMA (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta) po įvykio stovėjo už važiuojamosios dalies ribų, apie 3,2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės). Automobilis stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, jo priekinė dalis (kuri buvo dviračių tako ribose) buvo nukreipta važiuojamosios dalies kryptimi, galinė (kuri, kaip ir didžioji automobilio kėbulo dalis, buvo automobilių stovėjimo aikštelės ribose) – buvo nukreipta link prospekto pastato Nr. 23 pusės. Siejant automobilio buvimo vietą su važiuojamąja dalimi, jos ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo apie 51 m atstumu nuo vietos, kur yra artimesnioji, žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės, lygiagrečiai keliui stovinčio pastato Nr. 23 siena (t.y. vieta, kur prasideda pastatas). Pastato Nr. 23 artimesniąją sieną (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės) laikant atskaitos tašku taip pat nustatyta, kad šaligatvyje, jo plote nuo šios vietos iki automobilio stovėjimo vietos, yra įrengti du gatvės apšvietimo stulpai, t.y. pirmas stulpas yra apie 15 m. atstumu nuo minėtos vietos (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės), o antrasis – apie 45 m atstumu. Automobilis stovėjo apie 6 m atstumu už antrojo stulpo (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės). Ant šaligatvio bortelio, tarpe tarp minėtų gatvės apšvietimo stulpų, apie 22,5 m ir apie 33 m atstumu nuo artimesnės pastato Nr. 23 sienos (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės) buvo rastos tikėtina kontaktų su automobiliu paliktos žymės. Toliau už minėtų bortelio apgadinimų vietų (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės) esantis antrasis gatvės apšvietimo stulpas buvo apgadintas, t.y. buvo aptikti nubrozdinimai, kurie lokalizavosi apie 1 m aukštyje, ant stulpo pusės nukreiptos link Kalvarijų g. pusės. Ant šaligatvio ir dviračių tako, o taip pat iš dalies ant važiuojamosios dalies (ties šaligatviu), tarpe tarp antrojo gatvės apšvietimo stulpo ir stovinčio automobilio, tarp kurių, kaip minėta, buvo apie 6 m atstumas, buvo pribarstyta apgadinto automobilio stiklo ir kitų jo dalių šukių. Automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 9,5 m atstumu už automobilio (žiūrint nuo Kalvarijų g. pusės) ir apie 12,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto buvo rasta tikėtina kraujo dėmių.
Eismo įvykio metu A. B. vairuotas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas. Didžiausi apgadinimai (kėbulo deformacijos) lokalizavosi automobilio kairiojo šono priekinėje dalyje, plote nuo priekinio kairės pusės kampo iki vairuotojų durų pabaigos, t.y. buvo nulaužtas priekinis kairės pusės ratas, nuplėštas priekinis kairės pusės sparnas, sulankstytas priekinis kairės pusės statramstis, sulankstytos vairuotojo durys. Tikėtina, kad pagrindinis kontaktas su stulpu įvyko būtent minėtomis automobilio dalimis. Taip pat buvo apgadinta ir automobilio priekinė dalis, t.y. nuplėštas priekinis bamperis ir radiatorių dengusios dalys, sulankstyta (deformuota) variklio dangčio priekinė dalis, sudaužyti priekiniai žibintai, sudaužytas priekinis stiklas (t. 1, b. l. 11-24).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis nustato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimo iki aštuonerių metų.
Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2015 m. balandžio 18 d., apie 01.45 val., A. B. vairavo UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas pavargęs, nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, neatsižvelgė į tai, kad buvo šlapia kelio danga, be to, tamsiu paros metu yra apsunkintas kelio važiuojamosios dalies ribų matomumas, todėl važiuodamas Konstitucijos prospekto eismo pusės, skirtos važiuoti žiedinės sankryžos su T. Narbuto gatve kryptimi, antra eismo juosta, ties Konstitucijos prospekto pastatu Nr. 23 jis užmigo ir trumpam laiko tarpui prarado vairuojamos transporto priemonės valdymo kontrolę, taip prarado galimybę sustabdyti ar kitais veiksmais suvaldyti pasirinktu greičiu važiuojantį judesio stabilumo netekusį automobilį, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir, užvažiavęs ant šaligatvio, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį S. A.. Eismo įvykio metu pėsčiasis S. A. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių 2015 m. balandžio 18 d. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nurodytais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat draudimą vairuoti transporto priemonę pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, be to, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.
Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymus patvirtina įvairiais aspektais ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų G. M., E. J. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 538/15(01), 2015 m. balandžio 18 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas bei Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei kiti bylos duomenys.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog A. B., vairuodamas transporto priemonę, užmigo, nustatyta iš esmės iš jo parodymų. Tačiau nesant duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, be to, įvertinus eismo įvykio aplinkybes – tai, kad įvykis įvyko važiuojant tiesiu keliu, nesant kitų transporto priemonių ar kliūčių, taip pat, kaip nurodė liudytoju apklaustas E. J., iš karto po įvykio jis klausė transporto priemonės vairuotojo, kas atsitiko, o jis atsakė, kad užmigo, spręstina, kad nurodyta aplinkybė, o būtent – kad A. B. užmigo – vertintina kaip nustatyta. Teismas taip pat pažymi, jog kaltinamasis parodė, kad eismo įvykio išvakarėse (t. y. 2015 m. balandžio 17 d.) vartojo alkoholį, taip pat, kaip nurodė, keletą kartų patraukė „žolės“. Tačiau byloje esantys įrodymai - Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1016/15(01) bei Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 621 – nepatvirtina, kad eismo įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo išvadai, kad jo veikoje galėtų būti BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
Taigi įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad nurodytu laiku bei vietoje A. B. pažeidė nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu S. A. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių 2015 m. balandžio 18 d. mirė, t. y. A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – neatsargus (nusikalstamas pasitikėjimas) nusikaltimas, kurio metu žuvo žmogus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. B. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, spręstina, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę vertinami ir A. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys: nedirbantis (iki suėmimo kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, turi mažametį vaiką, psichiatro ar narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 176-178). Taip pat nustatyta, kad A. B. teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė (t. 1, b. l. 155-156), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 168-174).
BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta A. B. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi dėl nurodytų aplinkybių, ypač to, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti paskirti paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį, ypač – į tai, kad jis teistas, be to, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kas leidžia daryti išvadą apie jo susiformavusias neigiamas nuostatas dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose nustatytų taisyklių reikalavimų. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nors nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, visgi padaryti atitinkami Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, o būtent – tai, kad asmuo vairavo automobilį, t. y. padidinto pavojaus šaltinį, neturėdamas tokios teisės, būdamas pavargęs, dėl ko prarado valdomos transporto priemonės kontrolę, vertintini kaip šiurkštūs, o nusikalstama veika sukeltos itin skaudžios ir sunkios, neatitaisomos pasekmės – žuvo jaunas žmogus. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, dėl minėtų argumentų teismas nemato galimybės taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi A. B. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Laisvės atėmimo bausmė atliktina atvirojoje kolonijoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 str. 1 d.).
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Nukentėjusiosios R. A. ir L. A. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 22-26), kuriuo prašo priteisti iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ R. A. naudai – 109,94 eurų turtinei žalai atlyginti ir 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o L. A. naudai – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti; iš kaltinamojo A. B. priteisti R. A. naudai – 26 000 eurų neturtinei žalai atlytinti ir 1 400 eurų advokato atstovavimo išlaidų, o L. A. naudai – 9 000 neturtinei žalai atlyginti ir 400 eurų advokato atstovavimo išlaidų.
Dėl turtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad neatlyginta turtinė žala susideda iš išlaidų dėl nuotraukos, maisto produktų, drabužių pirkimo, iš viso – 109,97 eurų (kitą patirtą turtinę žalą draudimo bendrovė kompensavo, taip pat iš patirtos žalos išskaičiuota Sodros išmokėta vienkartinė pašalpa).
Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad žuvusysis S. A. iki tragedijos gyveno su nukentėjusiomis, savo šeimos neturėjo, jo ir mamos – R. A. santykiai buvo grįsti abipusiu supratimu ir meile, nuolat bendravo, padėjo vienas kitam, kartu leido laiką, su juo, kaip su jaunėliu, siejo stiprus vidinis ryšys. L. A. su Saulium buvo labai artimi, nes jis vienintelis jos brolis, augo nuo pat gimimo kartu – gyveno viename kambaryje, ėjo į tą patį darželį, mokyklą, Laima visada žinojo, kad turi jaunesnį brolį, kuriuo reikia rūpintis, ir nors paskutinius ketverius metus ji gyvena užsienyje, jų bendravimas nelabai pasikeitė – dažnai susisiekdavo internetu, planavo, kada Saulius atvažiuos jos aplankyti. Nurodo, kad netekusios sūnaus ir brolio, nukentėjusiosios patyrė siaubingą psichologinę traumą, atsirado tuštuma, kurios užpildyti neįmanoma. Taip pat nurodoma, kad pašlijusią R. A. sveikatą ir psichologinę būseną bandė gydyti savomis jėgomis (be poliklinikos ar ligoninės pagalbos), kadangi giminėje yra keli medikai, ilgą laiką teko vartoti „Lexotonil“, vyko pokalbiai su psichologu. Po Sauliaus žūties L. A. buvo sunku – prasidėjo sveikatos problemos, kurios dar ilgai tęsėsi po Sauliaus laidotuvių, ji jautė didelę psichologinę įtampą, nes visa tai įvyko likus savaitei iki egzaminų universitete pradžios, jautėsi sukrėsta. Dėl to neturtinę žalą įvertino – R. A. 30 000 eurų, L. A. – 10 000 eurų. Eismo įvykio metu automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu kompanijoje UADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Pagal teisės aktus draudimo kompanijos atlygina neturtinę žalą iki 5 000 eurų, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą, todėl neturtinė žala priteistina tiek iš draudimo kompanijos, tiek iš kaltinamojo.
Civilinis atsakovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl civilinio ieškinio nurodė, kad pripažįsta pagrįstu turtinės žalos reikalavimą 86,99 eurų sumai, tačiau neturi pagrindo pripažinti reikalavimo dėl 22,95 eurų už maisto produktus, nes iš šias išlaidas pagrindžiančio kvito nematyti jo data, todėl neaišku, kada išlaidos buvo patirtos ir spręsti, kad jos buvo tiesiogiai susijusios su žuvusio asmens laidojimo išlaidomis. Dėl neturtinės žalos reikalavimo, nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 punktas riboja draudimo atveju dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, išmokėtinos neturtinės žalos sumą 5 000 Eur. Taigi iš civilinio atsakovo civilinių ieškovų naudai priteistina teisės aktuose nustatytos ribos neviršijanti neturtinės žalos suma, o likusi suma priteistina iš kaltinamojo.
Kaltinamojo gynėja prašomas priteisti neturtinės žalos sumas prašė sumažinti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas: neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio, dėl kurio žuvo S. A., kaltas kaltinamasis A. B.. Be to, nustatyta, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale“ (t. 1, b. l. 23), kurio verslas (kaip turto, teisių ir įsipareigojimų visuma) buvo perleistas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (kaip nurodė UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ savo paaiškinimuose teismui). Todėl pagal CK 6.987 straipsnį bei sudarytą draudimo sutartį, ši bendrovė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą atitinkamose ribose.
Pagrindžiant patirtą turtinę žalą, su civiliniu ieškiniu yra pateikti kvitai, patvirtinantys išlaidas, patirtas perkant atitinkamas prekes. Nurodytą turtinę žalą prašoma priteisti iš civilinio atsakovo – UADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Pažymėtina, kad civilinis atsakovas nesutinka tik su dalimi reikalavimo dėl 22,84 eurų išlaidų, kadangi, kaip nurodo, iš kvito nėra matyti, kada šios išlaidos buvo patirtos, savo ruožtu su kita reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalimi atsakovas sutinka. Teismas, vertindamas prašomos priteisti 22,94 eurų turtinės žalos pagrįstumą, pirmiausia pastebi, kad, kaip nurodė atsakovas, šias išlaidas patvirtinančiame kvite iš tikrųjų nėra nurodyta kvito data. Tačiau atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad, kaip patikino nukentėjusioji, šios išlaidos tikrai patirtos dėl laidotuvių, tiesiog neišmušta kvito data, iš pirktų prekių pobūdžio taip pat nėra pagrindo pagrįstoms abejonėms, kad šios prekės (patirtos išlaidos) galėtų būti nesusijusios su laidotuvėms, pripažintina, kad nurodyta suma – 22,94 eurai – yra pagrįsta ir įrodyta kaip susijusi su laidojimo išlaidomis. Kita prašoma priteisti turtinės žalos suma taip pat įrodyta. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo R. A. tenkintinas pilnai ir iš UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ jai priteistina 109,94 eurai.
Civilinis ieškinys taip pat reiškiamas dėl neturtinės žalos, prašant iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti R. A. 4 000 eurų, o L. A. – 1 000 eurų, likusią neturtinę žalą (R. A. 26 000 eurų, L. A. 9 000 eurų) prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad dėl netikėtos S. A. mirties nukentėjusiosioms – jo mamai R. A., seseriai L. A. – neabejotinai padaryta neturtinė žala, pasireiškusi patirta psichologine trauma, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, psichologine įtampa. S. A. iki įvykio gyveno su mama R. A., taigi akivaizdu, kad juos siejo tvirti ryšiai, kuriems nutrūkus dėl nusikalstamos veikos, neabejotina, kad buvo sukelti itin skaudūs ir ilgalaikiai dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinę žalą, kurią patyrė žuvusiojo sesuo L. A., pažymėtina, kad nors, kaip nurodoma, ji jau ketverius metus gyveno užsienyje, visgi šis laiko tarpas, įvertinus, kad prieš jį jie gyveno kartu šeimoje, ėjo į tą patį darželį, mokyklą (taigi akivaizdu, jog didžiąją gyvenimo dalį jų santykiai buvo itin artimi), nėra tiek reikšmingas, kad leistų vertinti apie artimų ir glaudžių santykių reikšmingą susilpnėjimą ir pan.
Minėta, kad vertinant neturtinės žalos dydį, yra reikšminga tai, kokia vertybė pažeista nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo sukeltos nepataisomos pasekmės – jauno žmogaus mirtis. Nusikalstama veika, kaip minėta, padaryta dėl neatsargumo, kita vertus, padaryti gana šiurkštūs atitinkami Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, lėmę eismo įvykį.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, dėl įvairių kriterijų jis būna pakankamai skirtingas ir svyruoja nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43443 Eur (150 000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015, 2K-7-49-788/2016 ir kt.).
Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad, kaip minėta, eismo įvykis sukėlė negrįžtamas pasekmes – jo metu žuvo jaunas vyras, taigi kaltinamojo veiksmais buvo pažeistas pats aukščiausias teisinis gėris – žmogaus gyvybė, ir to neįmanoma įkainoti, kaip ir negalima išmatuoti nukentėjusiųjų patirto dvasinio skausmo, sukrėtimo bei kančių, kas nagrinėjamu atveju neginčytina. Patirta dvasinė skriauda tik iš dalies gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Todėl teismas, įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala: R. A. – 30 000 eurų, L. A. – 10 000 eurų, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai, todėl ji priteistina.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, ribojimą neturtinės žalos atveju – 5 000 eurų. Taigi nurodyto dydžio neturtinė žala nukentėjusiosioms priteistina iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (R. A. – 4 000 eurų, L. E. – 1 000 eur). Šią sumą viršijanti neturtinė žala nukentėjusiosioms priteistina iš kaltinamojo A. B., o būtent: R. A. 26 000 eurų, L. A. 9 000 eurų.
Nukentėjusiosios taip pat prašo atlyginti advokato atstovavimo išlaidas, turėtas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jos naudojosi advokato N. A. paslaugomis, o proceso teisme metu jas konsultavo, paruošė civilinį ieškinį, palaikė ryšius su draudimo bendrove, teikė kitą būtiną teisinę pagalbą, taip pat atstovavo teisme advokatas V. Latušinskij.
Kaltinamojo gynėja prašė sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas.
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad natūralu, jog tokio pobūdžio byloje, dėl kilusių skaudžių pasekmių nukentėjusiosios realizavo savo teisę turėti profesionalų teisininką, baudžiamosios bylos sudėtingumą, joje surinktą medžiagą, klausimus, kilusius joje (be kita ko, įvertinęs aplinkybę, kad nukentėjusiųjų atstovams buvo kilęs klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pan.), taip pat tai, kad teismui buvo pateiktas civilinis ieškinys, atstovauta teisme, atstovautos dvi nukentėjusiosios, sprendžia, kad nėra pagrindo prašomo priteisti atstovavimo išlaidų dydžio vertinti kaip neadekvataus ir neprotingo, todėl šios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo: R. A. – 1 400 eurų, L. A. – 400 eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę 3 (trejų) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
R. A. ir L. A. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ R. A. naudai 109,94 eurų turtinei žalai atlyginti ir 4 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, L. A. naudai – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. B. R. A. naudai 26 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, L. A. naudai – 9 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tenkinti nukentėjusiųjų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo ir priteisti iš A. B. R. A. naudai – 1 400 eurų advokato pagalbos išlaidų, L. A. naudai – 400 eurų advokato pagalbos išlaidų.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (A. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – jas panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.