Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. G. atstovės (toliau – atstovės) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo R. G. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme R. G. atžvilgiu 2014 m. liepos 14 d. nutartimi buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. dėl to, kad R. G., eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, gavęs šios bendrovės akcininkės-pareiškėjos O. G. paraišką, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir taip pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 str. 2 d. 5 p., 23 str. 2 d., 26 str. 1 d., 4 d., 37 str. 8 d.

Atstovės teigimu, paraiška buvo pateikta raštu, išsiųsta UAB (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu bendrovės vadovui. Paraiška UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteikta 2014-05-20, todėl R. G. privalėjo sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip iki 2014-06-20 dienos (ABĮ 23 str. 5 d.). Akcininkė O. G. turi teisę reikalauti sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nes jai nuosavybės teise priklauso 25 proc. bendrovės akcijų, t. y. 1/4 balsų. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma dviem atvejais: jei paraiška neatitinka visų ABI 23 str. 5 d. nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos (ABĮ 23 str. 5 d.). Paminėtų pagrindų nėra. Paraiškoje inciatoriaus siūlomi darbotvarkės klausimai ir sprendimų projektai pilnai atitiko visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją – buvo nurodyta susirinkimo sušaukimo priežastis, susirinkimo tikslas, pateiktas pasiūlymas dėl susirinkimo datos - per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos ir vietos - siūloma susirinkimą organizuoti Kaune (nes abu bendrovės akcininkai gyvena Kaune, o paskutinis 2014-04-18 visuotinis akcininkų susirinkimas vyko būtent Kaune) pateiktas konkretus pasiūlymas dėl susirinkimo darbotvarkės ir pateikti sprendimų projektai.

Atstovė pažymi, kad pareiškėja pateikė siūlymą dėl susirinkimo laiko ir vietos. Teigti priešingai, nėra faktinio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, jog visuotinio akcininkų susirinkimų sušaukimo ir jo organizavimo pareiga yra pavesta bendrovės vadovui - R. G., t. y. jis, gavęs iniciatoriaus paraišką, privalo savalaikiai sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pranešti kitiems akcininkams apie iniciatoriaus pasiūlymą, suieškoti patalpas, kuriose vyks susirinkimas ir apie tai informuoti akcininkus, sudarant jiems galimybę iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, teikti klausimus, susipažinti su susirinkimo medžiaga ir naudotis kitomis ABĮ numatytomis akcininko teisėmis.

Iš paraiškoje nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tikslo bei priežasties matyti, kad siūlomi sprendimų projektai tiesiogiai priklauso nuo bendrovės vadovo ataskaitos, kurią buvo reikalinga parengti visuotiniam akcininkų susirinkimui apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinių rezultatų blogėjimo nuo 2011 metų priežastis, svarbiausius įvykius bendrovėje einamaisiais finansiniais metais bei įmonės veiklos perspektyvas. Ši ataskaita turėjo būti pateikta akcininkams susipažinti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo, ją turėjo parengti bendrovės vadovas R. G.. Būtent bendrovės vadovo ataskaitoje pateikta informacija/duomenys ir turėjo būti pagrindu priimti atitinkamus sprendimus kitais darbotvarkėje nurodytais klausimais – tiek dėl audito atlikimo, tiek dėl pasitikėjimo bendrovės vadovu, jo atšaukimo ir naujojo direktoriaus išrinkimo. Iš nurodyto seka, kad tik susipažinus su bendrovės vadovo ataskaita ir būtų daromi atitinkami sprendimai.

Priimdamas skundžiamą nutarimą, atstovės nuomone, teismas suklydo, nes iš esmės neįsigilino į faktinę situaciją, netinkamai taikė ABĮ nuostatas ir visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai netyrė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su susidariusia padėtimi ir tarp akcininkės ir bendrovės vadovo kilusio konflikto kontekste.

Atstovė taip pat nurodė, kad teismo argumentas įvardinti konkretų auditorių/audito įmonę yra nepagrįstas ir perteklinis, nes oficialus Lietuvoje veiklą vykdančių auditorių sąrašas, jų darbinė patirtis, kompetencija ir teikiamų paslaugų apimtys yra viešai skelbiamos ir laisvai prieinamos. Teismas suklydo neįvertinęs aplinkybės, kad administracijos vadovui yra pavesta sudaryti sutartį su auditoriumi dėl audito paslaugų teikimo (ABĮ 37 str. 10 p.), todėl bendrovės vadovas ir yra įpareigotas iki visuotinio akcininkų susirinkimo pasirūpinti ir surinkti reikiamus sutarčiai pasirašyti duomenis ir informaciją bei ją teikti akcininkams svarstyti. Juolab, kad visuotinis akcininkų susirinkimas dėl audito atlikimo priima tik principinį sprendimą – atlikti auditą, ar ne ir jei atlikti – kokia apimtimi ir paveda administracijos vadovui sudaryti sutartį su auditoriumi, t. y. susitarti dėl konkrečių šios paslaugos vykdymo sąlygų (užduoties, įkainių, apmokėjimo tvarkos). Ir tik akcininkams nusprendus dėl audito atlikimo, būtų pagrindas spręsti ir dėl konkrečios auditoriaus kandidatūros parinkimo, vėliau dėl klausimų auditoriui pateikimo apimties ir užduoties suformavimo. Būtent bendrovės vadovo ataskaita turėjo lemti akcininkų apsisprendimą dėl auditoriaus paslaugos poreikio ir apimties.

Argumentas, kad paraiškoje prie sprendimų projektų turi būti įvardintos konkrečios kandidatūros yra nepagrįstas, nes pagal ABĮ 25 str. 4 d., bet kuriuo metu iki susirinkimo, ar jo metu bendrovės vadovas, ar akcininkai turi teisę siūlyti kandidatus į bendrovės organus. Šis siūlymas neatsiejamai yra susijęs su kompetencija ir perimamumu pasikeitus administracijos vadovui, būtinybe/poreikiu taisyti ankstesnio vadovo padarytas klaidas ir pan. Todėl, nesusipažinus su bendrovės vadovo ataskaita ir nesant vadovo sprendimo organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą pagal paraiškoje pateiktą darbotvarkę, nebuvo pagrindo siūlyti konkrečią kandidatūrą, nes akcininkė tokia informacija paraiškos pateikimo momentu nedisponavo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje teismo priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas minėtomis nuostatomis nesivadovavo ir iš esmės savo išvadas grindė vieninteliu administracinėn atsakomybėn patrauko asmens argumentu, kad ,,paraiškoje siūlomi sprendimų projektai yra nekonkretūs, abstraktūs, nepateiktos siūlomų kandidatų ir audito įmonės kandidatūros, apmokėjimo sąlygos ir tvarka audito įmonei“.

Teismas O. G. paraiškoje nurodytų aplinkybių ir teisės pažeidimo iš esmės netyrė, nenurodė, kodėl pareiškėjos pateiktus įrodymus atmetė, o R. G. prielaidomis grįsta interpretacija vadovavosi pažodžiui. Dėl to nutarime ATPK 250 str. 1 d., 1 p. pagrindas yra nemotyvuotas, o nutarimo išvada yra prielaidinio pobūdžio, nepagrįsta objektyviu duomenų lygmeniu. Pagal CK 2.82 str. valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas administracijos vadovo sprendimu (Įstatų 8.4.p., ABĮ 23 str. 3 d.). Bendrovės vadovui yra numatyta imperatyvi pareiga veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), jis privalo būti lojalus akcininkams ir bendrovei (CK 2.87 str. 2 d.), privalo vengti interesų konflikto (CK 2.87 str. 3d.).

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nepagrįstai atsisakęs sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pažeidė pareigą savalaikiai ir tinkamai vykdyti jam pavestas pareigas, piktnaudžiavo jam suteikta teise ir pažeidė akcininkės O. G. neturtines teises ir tai sudaro pagrindą pripažinti R. G. kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas sprendimą priėmė įvertinęs ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus – 2014-05-19 akcininkės O. G. paraišką, 2014-05-23 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. G. atsakymą, apklausęs teismo posėdyje tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Administracinio teisės pažeidimo byla R. G. buvo iškelta pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dėl akcininkų susirinkimo nesušaukimo ir ABĮ 24 str. 2 d. 5 p., 23 str. 2 d., 26 str. 1 d., 4 d., 37 str. 8 d. pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d. numato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių, pažeidimą.

ABĮ 23 str. 1 d. numatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. ABĮ 24 str. 2 d. 5 p. numatyta, jog neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba, valdyba arba, jei valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas. ABĮ 23 str. 5 d. numatyta, jog visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ? bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos.

Šiuo nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. 2014-05-23 atsakymu O. G. atsisakė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą iš esmės dėl to, jog bendrovės vadovo vertinimu - pateikta paraiška neatitiko ABĮ 23 str. 5 d. numatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl paraiškos trūkumų bendrovės vadovas neprivalėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

Pažymėtina, kad ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad paraiškoje sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Minėtoje įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje taip pat įtvirtinta, jog visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų. Iš to matyti, kad įstatymas nustatė teisę nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo pagal gautą paraišką, jei ji neatitinka nors vieno iš išvardintų reikalavimų. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas viešosios teisės normų, nustatančių sankcijas, taikymas, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės normų aiškinimas, pagal kurį bendrovės direktorius neprivalėjo pagal 2014-05-19 paraišką sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, nesant teisės aktuose aiškiai įtvirtintos jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigos nepaisyti minėtos paraiškos trūkumų, kai paraiška neatitinka visų nustatytų reikalavimų, pagrindė administracinės atsakomybės netaikymo asmeniui teisėtumą (LVAT 2012-05-18 nutartis Nr. N-575-180-2012).

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. G. nepažeidė ABĮ 23 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų. Pagal ABĮ reikalavimus visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius bendrovės vadovui turėjo pateikti paraišką, kurioje turėjo būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai. Iš pirmojoje teismo instancijoje ištirtų duomenų matyti, kad paraiškoje, pateiktoje bendrovės vadovui R. G., nenurodyta konkreti susirinkimo sušaukimo data bei vieta. Bendrovės buveinė yra Šiauliuose, tuo tarpu siūlymas susirinkimą organizuoti Kaune, nenurodant konkrečių patalpų bei laiko, neatitinka net ir formalių įstatymo reikalavimų. Apylinkės teismo nutarime taip pat pagrįstai konstatuota, jog susirinkimo darbotvarkėje siūlomų klausimų sprendimų projektai yra visiškai formalūs ir abstraktūs, nesudarantys galimybės bent preliminariai spręsti apie konkrečių klausimų svarstymo galimybes – nenurodytos nei audito įmonė, nei audito paslaugų apmokėjimo sąlygos, pasiūlyme nepateiktos jokios kitos svarstytinos vadovo kandidatūros ar pasiūlymai dėl įmonės veiklos perspektyvų, todėl padaryta pagrįsta išvada, jog paraiška neatitiko ABĮ 23 str. 5 d. numatytų reikalavimų. R. G. atsakyme akcininkei O. G. buvo nurodyta, jog paraiška vertintina kaip pateikta su trūkumais, dėl kurių nebus galima tinkamai sušaukti visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo ir atitinkamai balsuoti darbotvarkėje nurodytais klausimais. Minėtame atsakyme siūloma tinkamai ir konkrečiai parengti paraišką bei pateikti ją bendrovės vadovui, tačiau patikslinta paraiška nebuvo pateikta.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. G. neturėjo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tad priimdamas sprendimą teiseną pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byloje nutraukti, nesant R. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, tinkamai laikėsi įstatymo reikalavimų. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.