Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – G. P. įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams – tėvui S. P. ir motinai L. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „A.“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, 2019-06-16, apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtaudama savo šeimos nario – močiutės E. J. – atžvilgiu, du kartus sudavė jai grindų šepečio kotu į galvą, tokiais savo veiksmais padarydama muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Teismo psichiatrė-ekspertė S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino byloje pateiktą išvadą. G. P. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, gydymas yra privalomas.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad G. P. yra jos anūkė. Ji smurtavo jos atžvilgiu. Mano, kad jai pakanka ambulatorinio gydymo, kadangi ji savarankiškai vartoja medikamentus, pablogėjus sveikatai sutinka gydytis stacionare.

Tai, kad G. P., būdama nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodyta: 2019-07-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1720/2019(02), kurioje nurodyta, jog E. J. konstatuotos žaizdos vertinamos kaip muštinės galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, dėl konstatuotų sužalojimų E. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 54-55); liudytojos D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. J. ir G. P. yra jos kaimynės. Su jomis nebendrauja. 2019-06-16, apie 16.30 val., būdama savo bute, ji išgirdo E. J. pagalbos šauksmą iš jos buto balkono. Išgirdo dūžtančio stiklinio daikto garsą. Tada ji išėjo į balkoną ir pamatė pro balkono kraštą pasilenkusią E. J., kurios veidas buvo kruvinas. Paklausė kaimynės, kas jai atsitiko, ši atsakė, kad jos anūkė ją mušė. Iš kaimynių buto kambario girdėjosi G. P. keiksmai, bildėjimas. Maždaug po penkių minučių į jos buto duris paskambino E. J. ir pasakė, kad anūkė sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, balkone mėtė daiktus, taip pat sakė, kad ją mušė. Jos veidas buvo kruvinas. E. J. paprašė iškviesti policiją ir greitąją, todėl liudytoja paskambino bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir perdavė telefoną kalbėti kaimynei, kuri pareigūnams pasakė, kad ją sumušė anūkė. Kol jos kalbėjosi koridoriuje, pamatė, kaip į jos balkoną iš kaimynių balkono G. P. mėto įvairius daiktus. Tada jos abi nuėjo į kaimynių butą, tačiau jų niekas neįleido, taip pat neįleido pareigūnų ir medikų. Kad patekti į butą buvo iškvieti gaisrininkai. Girdėjo, kad G. P. plūdo atvykusius asmenis (b. l. 57-58); liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019-06-19 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja E. J., kuri paaiškino, kad jos anūkė G. P., jai grįžus iš darbo, pradėjo į ją mėtyti įvairius daiktus, taip sužalodama jai galvą. Pranešėjos veidas buvo kruvinas. Pokalbis su E. J. vyko daugiabučio laiptinėje, prie jos buto durų, nes jos anūkė bute buvo užsirakinusi ir jų neįsileido. Kad patekti į butą buvo iškviesti gaisrininkai. Balkone gaisrininkams iškėlus langą jis pateko į buto vidų, atrakino buto duris ir į butą įleido kolegą. Virtuvėje jie rado sėdinčią G. P., kuri buvo neadekvati, bendravo nenoriai, tačiau agresyvi nebuvo. Buvo iškvieti medikai, kurie G. P. pristatė Į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos skyrių, o nukentėjusiąją E. J. dėl patirtų sužalojimų į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių (b. l. 60-61); liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad G. P. yra jo dukra. Kai dukrai dar nebuvo nei vienerių metų, jis su jos motina išsituokė ir su jomis ryšių nepalaikė. Apie G. P. psichines ligas ir kitas problemas nieko nežino (b. l. 64); liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad G. P. yra jos dukra. Nei ji, nei dukra su dukros tėvu nebendrauja. Dukra buvo išvykusi į užsienį. Žinojo, kad dukra serga depresija, vedė ją pas medikus. Grįžusi į Lietuvą, dukra apsigyveno pas savo močiutę E. J.. Dukros psichinė būklė vis blogėjo, nes ji negėrė jai paskirtų medikamentų. 2019-06-16, tikslaus laiko nepamena, jai paskambino jos motina E. J. ir pasakė, kad G. P. labai pablogėjo sveikata ir anūkė sudavė jai su kažkuo per galvą, po ko jos abi buvo išvežtos į gydymo įstaigas. 2019-06-17 jai paskambino G. P. gydytoja ir informavo, kad dukra atsisako gydymo, dėl to jie ją išleidžia. Dukra nesiorientavo aplinkoje, todėl jos nuvyko į Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorių, kur dukra gydėsi iki 2019 metų liepos mėnesio. Jai buvo diagnozuota šizofrenija. Po to paskirta reabilitacija. Šiuo metu G. P. kartą per mėnesį lankosi Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centre, vartoja medikamentus. Jos būsena šiuo metu yra pagerėjusi, ji pradėjo dirbti (b. l. 66-67); tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusios E. J. dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Ant jos kaktos ir pakaušio buvo matyti kraujuojančios žaizdos, ji buvo susijaudinusi. Smurtu įtariama G. P. buvo rami, su pareigūnais bendrauti atsisakė. Nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad jai grįžus iš darbo namo, jos anūkė pradėjo į ją mėtyti įvairius daiktus ir praskėlė galvą (b. l. 68-69); tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kuriame užfiksuota, jog atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 72-73); tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, jog 2019-06-16, tikslinant įvykio aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo vykta į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, siekiant fiksuoti matomus sužalojimus E. J. buvo paklausta, ar ji sutinka, kad jos sužalojimai būtų fiksuoti fotoaparatu, tačiau fotografuotis ji atsisakė, nors ant nukentėjusios kūno buvo matomi aiškūs sužalojimai galvos srityje, iš kur jai bėgo kraujas (b. l. 70-71); apžiūros protokolu, kuriuo perklausytas, surašant stenogramą, garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 88-90); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2019, kuria G. P. diagnozuotas psichikos sutrikimas, todėl, siekiant objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, tikslinga jai skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 115); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-582/2019, kuriame nurodyta, jog G. P. iki ekspertinio tyrimo dienos ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, psichikos sutrikimas diagnozuotas 2017 m. Naudojant gydymą, galima medikamentinė remisija. G. P. iki ekspertinio tyrimo dienos, tyrimo metu ir šiuo metu negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (kontroliuoti), teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, negali būti laikoma laisvės atėmimo vietose (įskaitant ir tardymo izoliatorių). G. P. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre sąlygomis (b. l. 145-149); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad G. P., būdama nepakaltinamumo būsenoje, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, todėl jai turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 403 str. 1 d. 1 p.) – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą – VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centre (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 122,95 eurų dydžio civilinis ieškinys (b. l. 27-29) paliktinas nenagrinėtu, kadangi ištirti teisme bei šioje nutartyje aptarti duomenys įrodo, jog G. P. yra nepakaltinama. Kadangi asmuo negali atsakyti už tai, ko jis nesuvokia, žalos atlyginimas, nesant kaltės, negalimas (Kauno apygardos teismo 2019-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-220-317/2019).

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD su garso įrašu, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. P., padariusiai nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamąją vietą – VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti G. P. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis vykdančią įstaigą, baigiantis paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo terminui, ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., pateikti teismui išvadą apie G. P. sveikatos būklę.

G. P. kardomosios priemonės iki nutarties įsiteisėjimo neskirti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD su garso įrašu, palikti byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.