Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K., atstovaujamos advokatės R. P., atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė teismo prašo priteisti patirtą 289,62 Eur turtinę žalą pagal Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 10-1024 kaip dalį pinigų už parduotą nekokybišką prekę. Taip pat ieškovė prašė priteisti 375,95 Eur neturtinės žalos dėl patirto streso kovojant už kačiuko gyvybę, baimės ir išgyvenimų, dėl tikimybės užsikrėsti sunkia infekcine liga, ir namų apyvokos (baldų) sugadinimo, dėl gyvūno ligos.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinį tenkino iš dalies: priteisti ieškovei E. S. iš atsakovės A. K. 289,62 Eur turtinės žalos, 75 Eur neturtinės žalos ir 20 Eur už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės A. K. valstybei 20 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 11,92 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsakovės atstovė, pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą (b. l. 47-48).

Teismas nurodė, kad teismo sprendimu ieškovės reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, tačiau teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, kas yra konstatuota sprendime, todėl išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju, netaikomos. Sprendime teismas pasisakė dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, į tai, kad nebuvo vykdomas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr.10-1024, teismas atsakovės A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko nepaskirstytomis. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-576/2013 yra pasisakęs, kad papildomas sprendimas yra priimamas tuomet, kai teismas nebuvo išsprendęs byloje dalyvaujančio asmens pareikšto reikalavimo ar išsprendęs jį tik iš dalies. Tuo tarpu tais atvejais, kai teismas byloje dalyvaujančio asmens reikalavimą išsprendžia, tačiau padaro aiškią aritmetinę klaidą ar rašymo apsirikimą, teismas ištaisymo klausimą turi išspręsti nutartimi rašytinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas pasisakė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, šis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų išspręstas, atsakovės bylinėjimosi išlaidos paliktos nepaskirstytomis, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį. Palikus bylinėjimosi išlaidas nepaskirstytas, teismas neturėjo pagrindo to nurodyti rezoliucinėje sprendimo dalyje, kadangi ši aplinkybė nesukuria nei vienai šaliai papildomų teisių ar pareigų.

Atskiruoju skundu atsakovė A. K., atstovaujama advokatės R. P., prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-52-217/2016 panaikinti ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 51-53).

Teismas sprendė tik dėl ieškovės, bet ne atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgė į atsakovės procesinį elgesį, tačiau jo nedetalizavo. Ieškovė vilkino bylą, o teismas, spręsdamas jos paruoštų dokumentų priėmimo klausimą, net du kartus neįvertino procesinių dokumentų trūkumų jų priėmimo metu, todėl net du kartus atnaujinimo bylos nagrinėjimą. Atsakovė, veikdama už greitą ginčo sprendimą, naudojosi advokato pagalba. Negalima sutikti su teismo išvada, kad atsakovė kalta, jog neįvykdė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos reikalavimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Ieškovė naudojosi savo teisėmis: ginti savo teises ikiteisminiame procese ir gauti rekomendacinio pobūdžio sprendimą bei ginti savo teises CPK nustatyta tvarka. Teismas nutartyje nurodė motyvus dėl aiškių rašybos apsirikimų ištaisymo. Advokatė dalyvavo eilėje teismo posėdžių neimdama iš atsakovės honoraro. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka ir neviršija Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų.

Ieškovė E. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą (b. l. 57-58).

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pati atsakovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovė, pateikdama kačiuko kilmės dokumentus, žinojo, kad teikiami dokumentai turėjo būti pateikti valstybine kalba, tačiau dėl atsakovės veiksmų buvo atidėtas teismo posėdis, atsakovė skundė Jonavos rajono apylinkės teismo procesą Kauno apygardos teismui ir vilkino bylos eigą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi, CPK 277 straipsnyje, reglamentuojančiame papildomo sprendimo priėmimo galimybę, įtvirtintas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Papildomo sprendimo esmė yra ta, kad juo taisomos teismo sprendimu padarytos klaidos (surašymo spragos), tačiau papildomas sprendimas negali būti priimamas tais klausimais, kurių neturėjo spręsti sprendimą priėmęs teismas ar kurie jau yra išspręsti. Taigi, papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti 913,67 Eur turtinę žalą (t. y. pagal Vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą 2015-06-20 Nr. 10-1024 nesumokėtą 289,62 Eur sumą ir 624,05 Eur už be kilmės dokumentų parduotą kačiuką) ir 375,95 Eur neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės E. S. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei E. S. iš atsakovės A. K. 289,62 Eur turtinės žalos, 75 Eur neturtinės žalos ir 20 Eur už advokato pagalbą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės A. K. valstybei 20 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 11,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Bylinėjimosi išlaidų dalyje teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio reikalavimus. Ieškovė patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Patenkintus ieškinio reikalavimą iš esmės, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį, į tai, kad nebuvo vykdomas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 10-1024, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė, atmesdamas atsakovės prašymą dėl jų priteisimo). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. spalio 6 d. sprendimą, nepamiršo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, t. y. pasisakė dėl atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo (sprendė, kad nėra pagrindo paskirstyti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų). Toks teismo procesinis sprendimas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo prasme negali būti laikomas teismo padaryta klaida (surašymo spraga), kuri būtų taisoma vadovaujantis papildomo sprendimo instituto nuostatomis.

Pažymėtina, kad priimdamas papildomą sprendimą, teismas negali keisti anksčiau priimto sprendimo turinio, t. y. papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti. Tam yra nustatyta instancinė teismų priimamų procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarka, juos skundžiant aukštesnės instancijos teismui. Taigi, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo tokiu procesiniu sprendimu ar jį pagrindžiančiais teismo motyvais, manydama, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir kt., galėjo skųsti pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą, tačiau teisinio pagrindo (įstatyminių sąlygų) pareikšti prašymui dėl papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje priėmimo nebuvo, kadangi šis klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.