Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1000-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
2S-1000-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00850-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
H. B.
Pareiškėjas
H. B., J. B.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1000-640/2012Teisminio proceso Nr.2-52-3-00850-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 116.8; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. B. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir pareiškėjo J. B. 2012-01-16 prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo bei 2012-01-26 prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 20 d. nutarties ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo dalis, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), natūra priteisė ieškovei H. B.; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisė atsakovui J. B.. Iš ieškovės H. B. atsakovo J. B. naudai priteisė 29 081 Lt kompensacijos. Iš ieškovės H. B. priteisė 22 194,41 Lt, iš atsakovo J. B. 10 789,50 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Taip pat priteisė iš ieškovės H. B. atsakovo J. B. naudai 2090 Lt atstovavimo išlaidoms padengti (b. l. 149-157, 4 tomas).

Šalies argumentai

Ieškovė H. B. 2011-12-28 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą (b. l. 164, 4 tomas) dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, prašydama išdėstyti dviejų metų laikotarpiui 29 081 Lt kompensacijos išmokėjimą atsakovui J. B., bei 22194,41 bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą į valstybės biudžetą. Ieškovė H. B. nurodė, kad atsakovui artimiausiu metu perves 2090 Lt atstovavimo išlaidų, kad ji turi finansinių problemų, nes išlaiko du vaikus, moka didžiules sąskaitas už komunalines paslaugas, yra registruota darbo biržoje, kitų pajamų neturi, todėl jai iš karto sumokėti minimas sumas būtų labai sudėtinga, ji ruošiasi parduoti du žemės sklypus, juos pardavus galėtų iš karto įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti: 29 081 Lt kompensacijos išmokėjimą atsakovui J. B. bei 22 194,41 bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą į valstybės biudžetą atidėti 2 metams.

Atsakovas J. B. 2012-01-16 taip pat pateikė prašymą (b. l. 167, 4 tomas) dėl vykdomųjų raštų išdavimo dėl 29 081 Lt kompensacijos priteisimo iš H. B. bei 2090 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš H. B., bei 2012-01-26 prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo dėl 10789,50 Lt žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo dvejiems metams. Atsakovas J. B. nurodė, kad matė pavedimą dėl 2090 Lt atstovavimo išlaidų pervedimo jam, todėl šis klausimas nebespręstinas, pažymėjo, kad moka sūnui kas mėnesį po 600 Lt išlaikymą, jo alga sumažėjo, jis gauna apie 2000 Lt atlyginimą, todėl, kad galėtų pragyventi, prašo išdėstyti 10789,50 Lt žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą dvejiems metamas, kas mėnesį mokant po 450 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 177 – 178, 4 tomas) ieškovės prašymą tenkino iš dalies: Lietuvos aukčiausiojo teismo 2011-12-16 nutartimi priteistų 29 081 Lt kompensacijos išmokėjimo ir 22194,41 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimo vykdymą atidėjo iki 2012 m. spalio 1 d., o iš atsakovo J. B. priteistų bylinėjimosi išlaidų 10 789,50 Lt sumos sumokėjimą išdėstė, įpareigojant atsakovą skolą į valstybės biudžetą mokėti lygiomis dalimis – po 450 Lt kas mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos apmokėjimo. Nurodė, kad teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai pareiškimuose dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nurodė, kad turi finansinių problemų, nes išlaiko nepilnamečius vaikus, moka didžiules sąskaitas už komunalines paslaugas, ieškovė H. B. nurodė, kad ruošiasi parduoti du žemės sklypus, juos pardavus galėtų iš karto įvykdyti savo įsipareigojimus, atsakovas moka sūnui kas mėnesį po 600 Lt išlaikymą, jo alga sumažėjo, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, kad pareiškėjos H. B. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir pareiškėjo J. B. prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo yra pagrįsti, jiems skolą sumokėti iš karto būtų sudėtinga, todėl, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjų prašymai teismo sprendimo vykdymą išdėstyti yra tenkintini iš dalies.

Šalies argumentai

Ieškovė H. B. atskiruoju skundu (b. l. 182-183, 4 tomas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nutartį dalyje, kurioje jos pareiškimas buvo atmestas ir išspręsti klausimą iš esmės: kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą į valstybės biudžetą, atidėti 2 metams. Nurodo, kad 2090 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui jau sumokėjo. Posėdžio metu atsakovas neprieštaravo jos prašymui išdėstyti kompensacijos mokėjimą. Apeliantė nurodo, kad nori parduoti turimus žemės sklypus, iki pardavimo reikia juos atidalinti, suformuoti kaip atskirus vienetus ir tik tada parduoti. Kadangi atidalinimas priklauso ne tik nuo ieškovės, nėra žinoma, kada sklypai bus atidalinti ir kada juos galės parduoti. Taip pat nurodo, kad teismas atsakovui suteikė teisę sumokėti skolą valstybės biudžetui per 2 metus, po 450 Lt kas mėnesį. Teismas tokią išvadą padarė, nes atsakovo atlyginimas sumažėjo, tačiau ieškovė iš viso negauna jokių pajamų, yra registruota darbo biržoje, jos mokėtina suma valstybei yra žymiai didesnė. Nurodo, kad teismas taikė dvigubus standartus, sutiko su atsakovo prašymu, nes jo darbo užmokestis sudaro tik 2000 Lt, o ieškovei, nežiūrint to, kad jokių pajamų neturi, prašomą terminą nuo 24 mėnesių sumažino iki 8 mėnesių.

Atsiliepimas

A. J. B. atsiliepimu (b. l. 185-186, 4 tomas) į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė buvo žadėjusi parduoti žemės sklypus iki rudens. Tik dėl šios sąlygos jis sutiko su ieškovės prašomu sprendimo išdėstymu, tačiau iki šiol nėra paruošti jokie dokumentai dėl žemės sklypų atidalinimo ir pardavimo. Nurodo, kad ieškovė galėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl sprendimo išdėstymo, jei nespės iki nustatyto termino visiškai įvykdyti įsipareigojimų. Tačiau šiuo metu ilgesnio termino nustatymas iškreiptų proporcingumo ir teisingumo principus, kadangi leistų apeliantei piktnaudžiauti savo procesine padėtimi ir vilkinti teismo nutarties įvykdymą. Nurodo, kad skirtumas tarp jo ir ieškovės yra tas, kad jis nuolat turi pajamas ir gali vykdyti savo įsipareigojimus nustatytomis dalimis, tuo tarpu ieškovė teismo sprendimą teismo sprendimo įvykdymą prašo ne išdėstyti, o atidėti dvejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Tačiau priėmė nepagrįstą nutartį prašymą tenkinti iš dalies, tokiu būdu apsunkindamas ieškovės galimybę atsiskaityti su atsakovu ir valstybe.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje ir dalyvauja aktyvioje darbo paieškos programoje (b.l. 125, 4 tomas), jai priteistas nekilnojamas turtas natūra, kurį ji siekia atidalinti ir parduoti, tokiu būdu atsiskaityti su atsakovu ir valstybe. Todėl netenkinus ieškovės prašymo, ji negalės iškarto atsiskaityti su atsakovu ir valstybe. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės finansinė padėtis yra pakankamai sunki ir komplikuota, kad ji galėtų iš karto atsiskaityti su apeliantu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei turint nekilnojamojo turto, tačiau neturint jokių nuolatinių pajamų ir negalint įsiskolinimo sumokėti iš karto, išieškojimas iš jos priverstine tvarka būtų itin komplikuotas ir nebūtinai rezultatyvus, be to, brangesnis procesas dėl neabejotinai atsirasiančių vykdymo išlaidų, nei šiai savanoriškai pardavus turtą ir sumokant nustatytą sumą. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo atidėjimas būtų naudingesnis ir pačiam atsakovui, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart atveju, kuomet turtas būtų parduodamas iš varžytinių.

Esant nurodytai situacijai, sprendimo vykdymas apeliantei atidedamas dvejiems metams, t.y. iki 2013-12-27, nustatant, kad priteistų iš jos sumų: 29 081 Lt kompensacijos atsakovui J. B. bei 22 194,41 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimas atidedamas iki 2013-12-27 dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str., 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį iš dalies pakeisti.

H. B. prašymą atidėti sprendimo vykdymą patenkinti.

Sprendimo vykdymą atidėti iki 2013-12-27, nustatant, kad priteistų iš H. B. sumų: 29 081 Lt kompensacijos atsakovui J. B. bei 22 194,41 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą sumokėjimas atidedamas iki 2013-12-27 dienos.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė