Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio buitinio konflikto metu su broliu M. G. peiliu ne mažiau kaip aštuonis kartus tyčia dūrė nukentėjusiajam į rankas, kairę šlaunį, pilvą, tuo padarydamas M. G. odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas dilbiuose, kairiame žaste, kiaurines, durtines-pjautines žaizdas pilvo dešinėje su plonųjų žarnų sužalojimu, žaizdas dilbiuose, kairiame nykštyje, kairėje šlaunyje, taip savo veiksmais jis tyčia sunkiai sutrikdė šeimos nario – brolio M. G. sveikatą.

D. G. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis buvo miške, grybavo, grįžęs išgėrė su kaimynu, vėliau – su broliu. Dėl ko kilo konfliktas, jis neatsimena, labai greitai apsvaigo, neatsimena ir nesupranta, kas atsitiko. Jis atsibudo sekmadienį, motina papasakojo. Tai atsitiko pirmą kartą. Su kaimynu išgėrė butelį degtinės, kiek išgėrė su broliu – neatsimena. Su broliu gėrė dviese, virtuvėje, po to gal susipyko, jis neatsimena, tik spėja. Su broliu prieš tai buvo konfliktų, bet ne tokie stiprūs. Kitą dieną jam mama papasakojo, ką padarė, sakė, kad jis peiliu padūrė brolį. Jis nuėjo pas brolį į kambarį, siūlė kviesti greitąją, o šis pasakė, kad nereikia, pagulės ir praeis. Brolis gulėjo namuose, motina jį perrišo. Pirmadienį jis važiavo į darbą, o brolis liko namuose, buvo nedarbingas. Tuo metu, kai jis gėrė su broliu, motinos namuose nebuvo, turbūt buvo darbe, nes šeštadienį dirba, nematė, ar tėvas buvo namuose. Jis alkoholinius gėrimus pradėjo vartoti apie 13 val., su broliu gėrė vėliau, mama dirba iki 18 val., kada ji grįžo, neatsimena. Jis atsimena, kad darinėjo grybus su peiliu. Kitą dieną jis kraujo dėmių nematė, taip pat nematė kraujo ant rūbų, motina juos įmetė į skalbimo mašiną. Kai gėrė su broliu, iš pašalinių niekas nebuvo atėjęs. Sakyti, kad brolį sužalojo ne jis, o kiti asmenys, nusprendė dviese su broliu. Brolis sakė, kad jį „pasodins“, dėl to sutarė sakyti, kad sužeidė nepažįstami asmenys. Kai šitai sugalvojo, pasakė motinai, kad jeigu ką, brolį sužalojo ne namuose. Jis labai gailisi dėl savo poelgio, su broliu jie susitaikė.

Nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad viskas įvyko namuose. Jie gėrė, pradingo atmintis, ryte atsikėlė ir pamatė, kad yra žaizdos. Brolis su peiliu padarė žaizdas. Dvi žaizdos buvo pilvo srityje, kairėje rankoje, žemiau alkūnės buvo dvi žaizdos, žaizda plaštakoje, dešinėje rankoje žemiau alkūnės taip pat buvo dvi žaizdos, buvo žaizda ant šlaunies. Buvo odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, kaip jis atsirado, jis nežino, nieko nebuvo, kad kažkas būtų likę nuo smūgio. Gydytojai jį apžiūrėjo po savaitės, kitą šeštadienį. Jie gėrė degtinę, prisimena, gėrė vieną 0,7 l talpos butelį, jis „išsijungė“, nežino, dėl ko konfliktas. Alkoholį jis gėrė ne pirmą kartą, kiek iš viso tada išgėrė, neprisimena. Skausmo, kai dūrė, jis nejautė. Mama jam pasakojo, kad jis gulėjo ant žemės, o kaip buvo, jis nežino. Mama jį rado svetainėje ant grindų. Jie gėrė virtuvėje, kaip pakliuvo į svetainę, neatsimena. Jis prisimena kitos dienos rytą, kai pamatė žaizdas, mama jį perrišo. Ryte, kai atgavo sąmonę, jis buvo lovoje, ar perrištas, ar ne, negali pasakyti. Policijos ir medikų nekvietė, jis galvojo, kad žaizdos nedidelės, savaime užgis. Po kiek laiko pradėjo viskas blogėti, brolis pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Jis atsidūrė ligoninėje, ten klausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad ėjo iš parduotuvės ir užpuolė. Taip sakė, nes nenorėjo, kad brolis nukentėtų. Buvo gaila brolio. Tyrėjas jį ligoninėje apklausė, jis sakė, kad žino, jog namuose buvo skandalas, tada jis papasakojo, kaip buvo. Jis neatsimena, kaip brolis darinėjo grybus, kai gėrė su broliu, į namus niekas pašalinis nebuvo užėjęs. Jis atsigavo kitą dieną savo kambaryje, buvo kraujo ant grindų ir ant užuolaidų. Grindis mama valė, kada skalbė užuolaidas, nežino. Jis iš motinos žodžių pasakojo, kad atsikėlė svetainėje.

Liudytoja J. G., kaltinamojo motina, paaiškino, kad įvykio dieną ji dirbo nuo 5 val. ryto iki 18 val. Kai atvažiavo namo, konfliktas jau buvo įvykęs. D. ryte važiavo grybauti, tai sėdėjo, perrinkinėjo grybus, o M. miegojo. Buvo nubrozdinimas, ji negalvojo, kad taip rimta. Ji nuėmė M. drabužius, sutvarkė žaizdas. Pirmadienį, antradienį jau atrodė, kad gyja, bet vėliau pasidarė blogiau ir šeštadienį jį nuvežė į ligoninę. Kas ir kaip įvyko, ji nežino, dirbo. Ji grįžo apie 18.30-19.00 val. Kai grįžo, pamatė kraują, paklausė, kas atsitiko. Jie nieko nepasakė. Kai ji atėjo, D. tvarkė grybus su peiliu, peilis nedidelis. M. buvo savo kambaryje, gulėjo ant sofos. Jo paklausė, kas atsitiko, jis buvo pasimetęs. Pakėlusi marškinėlius pamatė ant pilvo žaizdeles, taip pat nedidelės buvo ant rankų, ant kojos buvo truputį didesnė. Kraują ji matė koridoriuje ir pereinamame kambaryje, M. kambarys yra toliau, perėjus svetainę. Tą dieną jie nebuvo blaivūs, ką gėrė ir kiek, ji nežino. Butelių nebuvo, ji išsigando, neklausė, ką gėrė. D. ji klausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad nežino, kas ir kaip čia gavosi. Tuo metu, kai ji grįžo, vyras buvo kambaryje, miegojo, ar jis buvo blaivus, nežiūrėjo. Pradžioje galvojo, kad viskas sugis, policijos nekvietė, jie abu – broliai, jos sūnūs. Po įvykio D. visai negeria.

Liudytojas J. G., kaltinamojo tėvas, paaiškino, kad nurodomą dieną D. nuvažiavo grybauti. Grįžęs pradėjo tvarkyti grybus, o jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jis nematė, kas atsitiko, kai atsikėlė, M. jau buvo sužalotas peiliu. Kelintą valandą ėjo miegoti, neatsimena. D. grįžo po pietų. Kai D. nebuvo, jis su M. gėrė degtinę, kiek išgėrė, neprisimena, gal 0,5 l talpos butelį. Kai jis atsikėlė, matė, kad M. gulėjo savo kambaryje ant sofos. Jis matė, kad pilvas supjaustytas. M. buvo su rūbais, ant drabužių buvo kraujo. Kitur jis kraujo nematė. Kai atsikėlė, jis klausė, kas atsitiko, jie sakė, kad susipyko, D. sužalojo M. peiliu. Kada žmona grįžo iš darbo, jis neatsimena, kai ji grįžo, jis nemiegojo.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. rugsėjo 19 d., 17.17 val., registruotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas apie tai, kad apie 15.33 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi M. G., kuris paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. gatvėje nepažįstami asmenys sužalojo aštriu daiktu (galimai peiliu). Pas vyrą durtinės žaizdos pilve, kairėje šlaunyje ir dilbiuose (t. 1, b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros 2020 m. spalio 27 d. protokolo duomenimis, bute, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui turinčių daiktų ir objektų nepastebėta, nepaimta. Užfiksuota informacija, kad apžiūroje dalyvaujantis M. G. nurodė, jog konfliktas su broliu, pasak motinos, buvo prie jo kambario durų, pats įvykio neprisimena (t.1, b. l. 24-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2973/2020 (01) duomenimis , M. G. nustatytos dvi kiauryminės, durtinės-pjautinės žaizdos pilvo dešinėje pusėje su plonųjų žarnų sužalojimu ir žaizdos dilbiuose (po dvi kiekviename), kairaime nykštyje (viena), kairėje šlaunyje (viena), odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos dilbiuose, kairiame žaste. Žaizdos tikėtina padarytos duriančiai-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Randu sugijusi žaizda kaktoje yra 0,5-1,5 metų senumo, neatitinka įvykio laiko ir sužalojimu nekvalifikuojama. Žaizdos ir odos nubrozdinimas padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, poodinės kraujosruvos – prieš 3-4 savaites iki apžiūros. Sužalojimas visumoje dėl kiauryminės žaizdos pilve su plonosios žarnos sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, Sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių (t. 1, b. l. 55-56).

D. G. kaltinimą sunkiai sutrikdžius šeimos nario sveikatą pilnai pripažino, teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Teismas vertina, kad kaltinamajam inkriminuota veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės nustatyti nukentėjusiojo, liudytojų J. G., J. G. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis. Kaltinamasis ir nukentėjusysis – broliai, gyvena kartu su tėvais, ginčo ar abejonių dėl šios aplinkybės nėra.

Nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad žaizdas peiliu namuose jam padarė brolis, nurodė, kad buvo dvi žaizdos pilvo srityje, dvi žaizdos kairėje rankoje, žemiau alkūnės, žaizda plaštakoje, dvi žaizdos dešinėje rankoje, žemiau alkūnės, žaizda ant šlaunies, taip pat odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje. Nukentėjusysis nurodė ir laiką, kada buvo sužalotas, paaiškino priežastis, dėl ko iš karto nesikreipė pagalbos – nenorėjo pakenkti broliui. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. G. patvirtino grįžusi namo radusi sužalotą peiliu sūnų M., o kaltinamasis – D. G. su peiliu tvarkė grybus. Taip pat liudytoja patvirtino, kad pas nukentėjusįjį buvo ir nubrozdinimas, D. negalėjo paaiškinti, kodėl taip įvyko. Analogiškai, liudytojas J. G. paaiškino, kad sūnus M. buvo supjaustytas, paklausus, kas atsitiko, sūnūs pasakė, kad susipyko, D. sužalojo M. peiliu. Nukentėjusiojo nurodomi sužalojimai, jų būdas, patvirtinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2973/2020 (01) duomenimis, kuriais nukentėjusiajam nustatytos aštuonios durtinės-pjautinės žaizdos ir odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje, padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Minėta specialisto išvada nustatytos ir veikos pasekmės – sužalojimai visumoje dėl kiauryminės žaizdos pilve su plonosios žarnos sužalojimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuotas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo tyčia pasitvirtino.

Asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-12-942/2018, 2K-46-895/2020).

Nustatyta, kad kaltinamasis savo broliui peiliu aštuonis kartus dūrė į skirtingas kūno vietas, iš jų du kartus – į pilvo sritį. Kaltinamasis ir nukentėjusysis detaliai nepaaiškino konflikto priežasčių ir aplinkybių, tačiau apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Vertindamas nustatytas objektyvias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – nekonkretindamas, kokį poveikį turės jo veika, tačiau be jokios abejonės suprasdamas, kad brolis bus sužalotas, ir jį tenkino bet kokie galimi padariniai – neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2020).

Apibendrinant, kaltinamasis tyčia aštuonis kartus dūrė nukentėjusiajam į rankas, kairę šlaunį, pilvą, padarydamas M. G. odos nubrozdinimą galvos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas dilbiuose, kairiame žaste, kiaurines, durtines-pjautines žaizdas pilvo dešinėje su plonųjų žarnų sužalojimu, žaizdas dilbiuose, kairiame nykštyje, kairėje šlaunyje, savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė šeimos nario (ir artimo giminaičio) – brolio M. G. sveikatą, jo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinime D. G. inkriminuota ir ne mažiau keturių smūgių kumščiu į galvos ir rankų sritis sudavimas nukentėjusiajam. Teismas vertina, kad kaltinimas šių veiksmų atlikimu nepasitvirtino. Kaip minėta, kaltinamasis nurodė, kad konflikto su broliu detalių neatsimena, nukentėjusysis paaiškino, kad nebuvo nieko, kas būtų likę nuo smūgio. Pažymėtina, kad ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2973/2020 (01) duomenimis, nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos dilbiuose, kairiame žaste (atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą) padarytos prieš 3-4 savaites iki apžiūros, t. y. tikslus poodinių kraujosruvų atsiradimo laikas objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Abejonės, kurių negalima pašalinti atlikus įmanomus veiksmus papildomiems įrodymams surinkti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Ne mažiau keturių smūgių kumščiu sudavimas ir poodinių kraujosruvų dilbiuose, kairiame žaste padarymas iš kaltinimo šalintini, veikos kvalifikavimo tai nekeičia.

Kaltinamasis tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog sužalojo nukentėjusįjį, dėl to apgailestavo. Pažymėtina, kad priežastis, dėl kurių nebuvo tuojau pat pranešta apie įvykį policijai, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai – tėvai: nenorėta pakenkti kaltinamajam, buvo tikimasi, kad sužalojimai sugis savaime. Teismas vertina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis – be prisipažinimo, jai nustatyti pakanka vieno iš alternatyvių požymių – nuoširdaus gailėjimosi arba padėjimo išaiškinant. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, todėl pripažįsta šią aplinkybę lengvinančia kaltinamojo atsakomybę.

Bylos duomenimis, kaltinamasis atlygino dalį žalos – 300 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-476/2010, 2K-579/2010, 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

Susitarimo dėl žalos atlyginimo bylos nagrinėjimo metu nepateikta, pagrindo nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 59 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustato, į dalinį žalos atlyginimą atsižvelgtina individualizuojant bausmę kaltinamajam.

Kaltinamajame akte sunkinančių D. G. aplinkybių nebuvo nurodyta, baigiamosiose kalbose valstybinis kaltintojas siūlė nustatyti kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2015).

Kaltinamojo girtumas veikos padarymo metu objektyviais duomenimis nepatvirtintas – nukentėjusysis kreipėsi pagalbos po įvykio praėjus savaitei. Bylos nagrinėjimo metu nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis aiškių konflikto aplinkybių nenurodė, abu teigė jų neprisimenantys. Teismas vertina, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog pagrindinė kaltinamojo elgesio priežastis – apsvaigimas, abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nenustato.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2 607,37 Eur dydžio civilinį ieškinį (t.1, b. l. 65-67), kurio dalies – 300 Eur, atsisakė, kadangi D. G. ją atlygino. Kaltinamasis su ieškiniu, jo dydžiu sutiko.

Civilinis ieškovas dėl nukentėjusiojo gydymo patyrė išlaidų, jų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys pagrįstas, tenkintinas – dalis, kurią palaiko civilinis ieškovas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. D. G. neteistas (t. 1, b. l. 179-180), baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 189-195), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t.1, b. l. 173, 175), nėra VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje (t.1, b. l. 178), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 1, b. l. 174), dirbantis (t.1, b. l. 181), charakterizuojamas teigiamai, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino dalį žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Pagal BK 54 straipsnio 1-2 dalis, teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, leidžianti teismui, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Teismas, vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą – anksčiau neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, siejamas stipriais socialiniais ryšiais su šeima, šeimos narių palaikomas, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nepareiškė, dalį civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlygino – daro išvadą, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir minimaliam jos terminui, pasiektų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, priešingai, kaltinamojo resocializacijos tikslas nebūtų pasiektas. Valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų nėra, tačiau teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, veikos atsitiktinis pobūdis leidžia teismui daryti išvadą, kad ilgalaikis jo atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti socialinius ryšius, darbo santykius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti paskiriant jam įstatymo sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, pažeistų proporcingumo principo reikalavimus.

Proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, pastarasis neturi jam pretenzijų, bendrauja, prašė neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės. Sunkių liekamųjų padarinių patirtas sužalojimas M. G. nesukėlė, darbingumo jis neprarado, grįžo į įprastą gyvenimo ritmą. Minėtas aplinkybes teismas vertina svarbiomis, individualizuojant bausmę D. G., daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant maksimalų šios bausmės terminą bei skiriant įpareigojimus, galinčius teigiamai paveikti kaltinamojo elgesį.

D. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b. l. 167,169), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų duomenimis, iš kaltinamojo D. G. priteistina 185,94 Eur suma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą 2 307,37 Eur dydžio turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2 307,37 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš D. G. 2 307,37 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš D. G. 185,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.