Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-27
Bylos Nr.
1A-572-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00763-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Algirdas Jaliniauskas, Daiva Jankauskienė
Nuteistasis
D. J., ir V
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-572-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00763-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo D. J. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir V. J. (V. J.), tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 3 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. J., nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: konflikto metu bendrais veiksmais tyčia ne mažiau kaip 11 kartų sudavė rankomis bei įspyrė R. R. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje, sprando kairėje, kairės ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, kaktos kairėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kairėje plaštakoje, dešinio žando gleivinės nubrozdinimą.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nuosprendį pakeisti – skirti arešto bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės, bei prašo atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, augina tris mažamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, taip pat tai, jog muštynes išprovokavo pats nukentėjusysis. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į D. J. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti švelnesnę bausmę arba bausmės vykdymą atidėti apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Dėl bausmės švelninimo

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką D. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog muštynes išprovokavo pats nukentėjusysis. Iš tokio apeliacinio skundo motyvo galima suprasti, jog nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino nukentėjusiojo R. R. elgesio kaip provokuojančio ar rizikingo ir galėjusio turėti įtakos nuteistojo nusikalstamų veiksmų atlikimui ir nelaikė to D. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybių, kad nukentėjusysis įžeidinėjimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į D. J. ar į jam artimus asmenis, provokavo tolimesnius neteisėtus nuteistojo veiksmus, byloje nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš pirminės D. J. apklausos, apeliantas nurodė, jog jis pats susistabdė pro šalį iš darbo einantį R. R. ir pasakė, kad jiems reikia pasikalbėti, kadangi R. R. darbe kalba apie jį nebūtus dalykus. Pokalbio metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. J. pirmas R. R. smūgiavo kumščiu į veidą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. J. parodė, jog įvykio dieną buvo neblaivus, pamatęs R. R., su kuriuo dėl grasinimų, apkalbų konfliktavo jau seniai, įvykio dieną nesusivaldė. Tai, jog pirmasis smūgį nukentėjusiajam į veidą trenkė būtent apeliantas, patvirtina ir liudytojo T. A. parodymai. Jokių aplinkybių apie žodinio konflikto metu nukentėjusiojo išsakytas frazes ar kitokį provokuojantį ar rizikingą jo elgesį, kuris esmingai prieštarautų moralės ir dorovės normoms, būtų pažeidęs D. J. garbę ir orumą įvykio metu, nuteistasis nenurodė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Taigi D. J. skunde nurodomas motyvas nėra pagrįstas nei jo paties parodymais, nei kitais ikiteisminio tyrimo ar nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais. O vien įtemptų santykių, įsisenėjusių konfliktų tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvimas, nenustačius, jog R. R. veikė provokuojančiai būtent prieš smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimą, nėra pakankama aplinkybė teigti, jog D. J. neteisėtus veiksmus įvykio metu įtakojo nukentėjusiojo elgesys. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog D. J. iki nuosprendžio priėmimo buvo 9 kartus teistas, tarp jų ir už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, plėšimus. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstama veika, už kurią D. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta praėjus vos 12 dienų po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. D. J. pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus – vos 16 metų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog D. J. 10 kartų baustas administracine tvarka už tai, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje – bare, elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie klientų, būdamas neblaivus kaimynės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei bandė suduoti, būdamas neblaivus garsiai rėkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir bandė sukelti muštynes, bei kitų administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymą. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, apygardos teismo manymu, rodo, jog D. J. yra linkęs viešoje vietoje būti neblaivus ir kelti konfliktines situacijas, nusikalsti, taigi jam inkriminuotas nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis nuteistojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat aiškiai per griežtu ar neproporcingu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nelaikytinas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis - inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai D. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, yra praeityje D. J. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog D. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. birželio 1 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, vėlesniais nuosprendžiais nuteistajam netaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau nei teismo parodytas pasitikėjimas jam 4 kartus taikius bausmės vykdymo atidėjimą, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, D. J. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Esant šių duomenų visumai, manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip skunde nurodo nuteistasis, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą ar švelnesnės bausmės paskyrimą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, mažamečių vaikų auginimo, jų išlaikymo. Šiame kontekste pažymėtina, jog D. J., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, teikti vaikams išlaikymą. Be to, tiek mažamečius vaikus, tiek darbą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo jos padarymo nesulaikė, todėl tai, kad D. J. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar švelninti paskirtą bausmę, nenustatyta.Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. J. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 8. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita DambrauskienėAlgirdas JaliniauskasDaiva Jankauskienė