Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir už tai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 ( aštuonių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat, J. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta 1 ( vienerių ) metų 3 ( trijų ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat, J. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir už tai paskirta 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 10 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnesis laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo J. L. priteista nukentėjusiajai 1158, 48 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 m. kovo 21 dieną, 12.52 val., turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus R. A. į pastarosios laidinį TEO telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistačius „Swedbank“ darbuotoju, melagingai nurodžius, kad banke dirba korumpuotas darbuotojas, kuris gali nuimti iš R. A. banko sąskaitos pinigus, todėl ją reikia užblokuoti, telefonu paprašė padiktuoti jos tapatybę patvirtinančius elektroninės bankininkystės duomenis, AB „Swedbank“ jai išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai nenustatytam asmeniui prisijungus prie R. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke ir pervedus iš R. A. banko sąskaitos 4000 litų, (kas atitinka 1158,48 eur) į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB bankas“, kuriuos 2014-03-21 J. L. išgrynino 2000 litų (579,24 eurų), 200 litų (57,92 eurų), 500 litų (144,81 eurų), 1000 litų (289,62 eurų) dalimis, AB „DNB“ bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, apgaule įgijo R. A. priklausiusius 4000 litų, (kas atitinka 1158,48 eurų).Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo J. L. veikose, visiškai įrodytos, veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.Apeliaciniame skunde nuteistasis J. L. prašė, peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. skundžiamą nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. L. pripažinimo kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atkreipti dėmesį, jog jis neįvykdė nusikalstamų veikų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodė, kad savo kaltę dėl nusikaltimo BK 182 straipsnio 1 dalies jis visiškai pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi, ir sutinka su priteistu civiliniu ieškiniu. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis šioje byloje yra trečiaeilis asmuo, kadangi jis nežinojo, kokie asmenys išviliojo iš nukentėjusiosios duomenis ir PIN kodus bei padarė pavedimą į jo asmeninę banko sąskaitą. Prisipažino visiškai kaltu dėl to, kad jo gynėjas jį užtikrino, kad jam visiškai prisipažinus bus panaikinta BK 214 straipsnio 1 dalis ir BK 215 straipsnio 1 dalis.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. L. gynėja pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmestinas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Pripažindamas J. L. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu J. L. veikos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo kaltės.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.Iš paduoto J. L. apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. L. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metų savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, bei nurodė, jog žinojo ir suprato, kad į jo sąskaitą bus pervesti nusikalstamu būdu gauti pinigai. Jis suprato, kad jo sąskaita reikalinga nusikalstamu būdu gautiems pinigams pervesti. Kadangi neturėjo kur gyventi, todėl ir davė savo banko sąskaitą, suprasdamas, jog dalyvauja nusikaltime. Davė savo kortelę, bei banko sąskaitos numerį. Jis matė, kad sąskaitoje yra 4000 litų. Jis per kelis kartus nuėmė 3700 Lt. Pripažįsta, jog suprato, kad pinigus išviliojo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau nežino kas. Pažymėtina, jog nuteistajam visiškai pripažinus savo kaltę bei proceso dalyviams sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai. Aukštesniojo teismo vertinimu J. L. kaltę taip pat patvirtino nukentėjusiosios R. A., liudytojų V. A. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kita baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta rašytinė medžiaga. Nuteistojo pozicijos pasikeitimą apeliaciniame skunde, neigiant kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymo, teisėjų kolegija vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad J. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistais nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados, todėl nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.Nuteistasis J. L. taip pat, apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme, prašo bausmę švelninti, kadangi jis savo kaltę dėl nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Nors apeliaciniame skunde J. L. teigė, jog teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – J. L. padarė nesunkią bei dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Atsižvelgė į tai, kad J. L. praeityje teistas už įvairius tyčinius nusikaltimus net 35 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas vos tik paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios paminėtos aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad J. L. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. L. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė vos tik paleistas iš įkalinimo įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo nuteistojo J. L. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti J. L. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas švelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. . Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. L. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo J. L. apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

nutaria:

nuteistojo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.