Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. Š. 2016 m. gruodžio 4 d. apie 04.00 val. šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė D. S. į veidą, pastarasis po patirto smūgio griuvo ant gatvės grindinio (asfalto) ir prarado sąmonę, tuo nukentėjusiajam D. S. dėl kaukolės pamato lūžimo ir galvos smegenų sumušimo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Liudytojas M. T. parodė, jog pirmą kartą mato nukentėjusįjį, kaltinamasis yra draugas. Buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ su K. Š., P. P. vėliau atėjo A. R.. Vartojo alkoholį, nelabai atsimena, kiek ir ko vartojo. Matė gulintį nukentėjusįjį po įvykio. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 40 bylos lape, jog 2016 m. gruodžio 3 d. apie 23.30 val. kartu su draugiais P. P., K. Š., būdami jau išgėrę alkoholio, nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė trise vieną 0,7 lito talpos butelį degtinės. Tą vakarą buvo gan neblaivus, todėl ne visas aplinkybes prisimena. Pamena, kad būnant bare „(duomenys neskelbtini)“ prisijungė ir A. R.. Neprisimena, kad baro viduje būtų buvę kokių nors konfliktų. Bare užmigo. Pažadino A. R. bei pasakė, jog įvyko muštynės, išėjo į lauką, kur susitiko P. P., kuris pasakė, jog kažkoks jaunuolis kabinėjosi prie K. Š. ir tarp jų kilo konfliktas peraugęs į muštynes. P. P. nurodė, kad K. Š. gynėsi nuo to jaunuolio. Lauke matė ant žemės be sąmonės gulintį jaunuolį. Netrukus prie baro atvyko policijos pareigūnai, kurie jį ir K. Š. sulaikė, pristatė į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas girtumas – 1,45 promilės alkoholio.

Liudytoja I. G. parodė, jog nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. Tą dieną dirbo bare. Atsimena, kad bare buvo nukentėjusysis ir kaltinamasis, kuriuos pažįsta kaip Utenos gyventojus. Abu buvo priėję prie baro. Nebuvo būtinybės dėl nukentėjusiojo elgesio kviesti pareigūnų, jo tramdyti. Baras ,,Troba“ dirba nuo 10 iki 6 val. ryto, yra beveik miesto centre.

Ekspertas S. F. tvirtino atlikto specialaus tyrimo rezultatus ir paaiškino, jog nukentėjusiajam nustatytas kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas ir kraujo išsiliejimas. Medicininėje dokumentacijoje, kuri buvo pateikta, nebuvo aprašyta apie smūgių sudavimą, griuvimą. Galima manyti, kad sužalojimas - apdūrinis kraujo išsiliejimas, galėjo būti nuo smūgio į dešinę smilkinkaulio sritį, o kitoje pusėje kraujo išsiliejimas įvyko dėl atatrankos. Nėra galimybės pasakyti, ar šitie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam krintant. Jei nukentėjusysis krito aukštielninkas, tai sužalojimai turėtų būti ne galvos šone, o pakaušyje, sprande. Šiuo atveju tokių duomenų nėra. Todėl mano, kad smūgis buvo į vieną smilkinio pusę, o kitoje pusėje kraujo išsiliejimas dėl atatrankos. Pamato lūžis yra nuo tiesioginio poveikio - nuo sudavimo kumščiu. Kadangi lūžo kaukolės pamatas - piramidė, kuri yra pačioje apačioje, gan storas kaulas, turėjo būti suduotas vidutinis ar stiprus smūgis. Vienu smūgiu galima sukelti tokias pasekmes. Medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie sužalotas kitas kūno vietas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. S. konstatuoti sužalojimai: galvos smegenų sumušimas; ūmi hematoma tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų virš kairio smegenų pusrutulio, trauminis kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; dešinio smilkinkaulio piramidės, žvyno lūžimas, trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas, prikurtimas dešine ausimi. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į gydymo įstaigą ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku/2016-12-04/. D. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžimo; galvos smegenų sumušimo (b. l. 24-25, 1 tomas).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog buvo pateikta kompiuterinė laikmena su baro vaizdo kamerų stebėjimo įrašu (b. l. 61-62, 1 tomas), kurio apžiūra fiksuota 2017 m. sausio 24 d. protokole, tačiau smūgio sudavimas neužfiksuotas, o konfliktų baro viduje nematyti (b. l. 63-64, 1 tomas).

Iš asmens blaivumo testo matyti, jog K. Š. 2016 m. gruodžio 4 d. 02.05 val. nustatytas girtumas 2,02 promilės alkoholio (b. l. 82, 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamojo K. Š. parodymus, kad jis atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieš D. S. patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir surinkti įrodymai - nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikinimo vietoje protokolai. Visi teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad K. Š. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė D. S. į veidą, pastarasis po patirto smūgio griuvo ant gatvės grindinio (asfalto) ir prarado sąmonę, tuo nukentėjusiajam D. S. dėl kaukolės pamato lūžimo ir galvos smegenų sumušimo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos specialistas konstatavo, jog D. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžimo; galvos smegenų sumušimo ir smūgis buvo į vieną smilkinio pusę, o kitoje pusėje kraujo išsiliejimas dėl atatrankos; pamato lūžis įvyko nuo vidutinio ar stipraus stiprumo smūgio suduoto kumščiu. Teismo specialisto išvada, paaiškinimu abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka tiek ikiteisminio, tiek teisminio tyrimo metu duotus paties kaltinamojo K. Š. parodymus dėl prieš D. S. pavartoto smurto, liudytojų parodymus. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent K. Š. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam ir jo suduotas smūgis buvo būtina sąlyga sukėlusi sunkų nukentėjusiojo D. S. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. Š. pripažinęs, jog sudavė smūgį nukentėjusiajam, teigė, jog smūgį sudavė, norėdamas apsiginti nuo neteisėto nukentėjusiojo D. S. kėsinimosi smurtauti. Liudytojas P. P. tvirtino kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis D. S. bandė trenkti kaltinamajam, tačiau pastarasis smūgio išvengė, bet pargriuvo, o smūgį nukentėjusiajam sudavė jau atsistojęs; nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius (b. l. 177, 1 tomas). Tačiau liudytoja L. D. parodė priešingai – nukentėjusysis smūgių kaltinamajam nesikėsino suduoti ir jų nesudavė, kitų smurtinių veiksmų neatliko, o kaltinamasis pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam ir kaltinamasis pargriuvo tik todėl, jog įvykio dieną buvo slidu; kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius (b. l. 174-175, 1 tomas). Liudytojas A. B. teigė, kad kaltinamasis prikibo ir kaltinamasis su nukentėjusiuoju mušėsi (b. l. 175, 1 tomas). Svarbu paminėti, jog kaltinamasis ir liudytojas P. P. yra draugai, o liudytojai L. D., A. B. yra nukentėjusiojo draugai ir įvykio metu patyrė išgąstį, stresą, juolab, kad konfliktas įvyko staiga, o A. B., P. P. dar buvo ir neblaivūs. Vertinant paminėtų liudytojų parodymus apie konflikto pradžią, atliktus veiksmus ir jų eiliškumą, akivaizdu, jog kiekvienas liudytojas įvykio aplinkybes nurodo švelnindami savo draugų K. Š., D. S. atliekamų veiksmų apimtis, todėl teismas, vertindamas šių proceso dalyvių parodymus, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka surinktų įrodymų visumą. Kaltinamasis, liudytojai neneigė, jog kieme įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, abu konfliktuojantys D. S. ir K. Š., būdami neblaivūs, pasirinko tokį elgesį siekiant aiškintis tarpusavio santykius viešoje vietoje. Ir nors nėra neabejotinų ir patikimų duomenų, jog nukentėjęs būtų kėsinęsis smurtauti prieš kaltinamąjį, tačiau net jeigu ir pagal kaltinamojo ir liudytojo P. P. parodymus D. S. bandė suduoti pirmą smūgį, toks nukentėjusiojo D. S. elgesys negali būti pripažintas provokuojančiu elgesiu, o K. Š. veiksmai - būtinąja gintimi. Pagal susiformavusią teismų praktiką abiejų kaltininkų naudojamas fizinis smurtas (smūgių sudavimas), panaudotas vienas kito atžvilgiu, net ir pirmo smūgio sudavimas, esant abipusėms paskatoms tokį smurtą pradėti naudoti, nepripažintinas nei būtinąja gintimi, nei provokuojančiu elgesiu, lengvinančiu baudžiamąją atsakomybę. Be to, pats kaltinamasis parodė, kad po to, kai jis (K. Š.) atsistojo, iš karto nieko nelaukdamas smogė nukentėjusiajam į veidą. Svarbu paminėti ir tą aplinkybę, jog nukentėjusysis D. S. nueidinėjo nuo baro, jis su liudytoja L. D., liudytoju A. B. ruošėsi vykti į namus; pagal įvykio vietos apžiūros ir K. Š., P. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis matyti, jog nukentėjusysis su liudytoja L. D. nuo baro jau buvo nuėję pakankamą atstumą – 25 metrus, ir visi liudytojai vienodai nurodė, jog K. Š. šūkaudamas su P. P. ėjo nukentėjusiajam iš paskos. Paminėtos aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, jog žodinio konflikto peraugusio į fizinio smurto panaudojimą iniciatorius buvo kaltinamasis K. Š.. Šioje byloje didelę reikšmę turi ir tai, kad K. Š. užsiiminėjo viena iš kovinių sporto šakų – kikboksu, todėl jam turėjo būti taikomas padidintas reikalavimas adekvačiai suvokti savo smūgio jėgos padarinius. Pats kaltinamasis nurodė, jog yra tapęs net Lietuvos jaunimo čempionu (b. l. 173, 1 tomas). Ši aplinkybė neabejotinai rodo, kad K. Š. buvo išlavinęs smūgį kumščiu ir galėjo suduoti pakankamai stiprų, tikslingą smūgį. Iš esmės ekspertas ir patvirtino, jog buvo suduotas tokio stiprumo smūgis, nuo kurio lūžo kaukolės pamatas.

Kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam D. S. buvo suduotas tyčia. Kaltinamasis K. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smogė nukentėjusiajam nesitaikydamas, nes be akinių nematė, kur suduoda smūgį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad K. Š. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tačiau suduodamas ne mažiau vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo K. Š. kaltė dėl sunkaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad K. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. S. padarė savo tyčiniais veiksmais.

Jau buvo paminėta, kad pats kaltinamasis sekė paskui nukentėjusįjį, kuris su liudytojais L. D., A. B. ėjo link automobilio, ruošėsi vykti namo, nuo baro nukentėjusysis buvo nuėjęs apie 25 metrus. Liudytojos baro darbuotojos neparodė, kad nukentėjusysis būtų buvęs agresyvus ar būtų atlikęs kokius nors chuliganiškus veiksmus. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, jog konfliktą lėmė ne nukentėjusiojo smurtas, o kaltinamojo nusikalstamas elgesys. K. Š. dėl mažareikšmės dingsties ir, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis. Esant tokioms aplinkybėms, K. Š. paskatos vertinamos kaip chuliganiškos ir negali būti pripažintos asmeninėmis paskatomis. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir tai, jog kaltinamasis nukentėjusiojo nepažinojo, susitiko pirmą kartą. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis nueidinėjo nuo baro, o kaltinamasis ėjo nukentėjusiajam iš paskos, o kilęs žodinis konfliktas tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė dingstis kaltinamojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis smūgiavo susinervinęs dėl kilusio žodinio konflikto, tačiau tokia priežastis lėmusi padaryti teisei priešingą veiksmą laikytina mažareikšme, o kaltinamojo reakcija į kilusią situaciją neadekvati. Kaltinamasis viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu, demonstruodamas savo viršenybę bei niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog K. Š. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. S. dėl chuliganiškų paskatų.

Nusikaltimą K. Š. įvykdė (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, nes ši vieta yra atvira patekti kiekvienam asmeniui. Nors viskas vyko nakties metu, tačiau įvykio vietoje buvo kitų asmenų, įžūlius kaltinamojo veiksmus (smūgį nukentėjusiajam į galvą) matė liudytojai L. D., P. P., be to, iš liudytojos I. G. parodymų matyti, jog bare būna incidentų, tačiau medikai atvažiuoja retai, šiuo atveju kilo pasekmės (b. l. 8, 2 tomas); iš liudytojos S. R. parodymų matyti, jog kilo sumaištis – po konflikto į barą įėjo kažkuris asmuo ir pasakė: „renkamės daiktus ir dingstam“, suprato, kad kažkas įvyko, abi su I. G. išėjo į lauką, pamatė ant žemės nukentėjusįjį, atvažiavo greitoji, policija, lauke stovėjo kiti klientai (b. l. 8 , 2 tomas). Kad prie baro buvo ir kitų asmenų matyti ir iš vaizdo įrašo (b. l. 61-64, 1 tomas), t. y. įraše matyti, kad į barą įeina ir išeina žmonės. Akivaizdu, jog kaltinamojo K. Š. nusikalstami veiksmai paveikė neigiamai visus įvykio vietoje buvusius žmones – liudytoja L. D. patyrė didelį stresą, kaltinamasis K. Š., liudytojas A. R. teigė, jog nukentėjusiojo mergina L. D. rėkė, kvietė greitąją pagalbą; barmenės ėjo žiūrėti į kiemą, ant gatvės be sąmonės gulėjo nukentėjusysis, atvyko policijos pareigūnai, grietosios pagalbos medikai, todėl akivaizdu, jog žmonėms buvo skeltas išgąstis, kilo sumaištis, iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nukentėjusysis gulėjo be sąmonės, todėl teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, tvirtina, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – K. Š. veiksmais tuo pačiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Visiškai pagrįstai kaltinamojo K. Š. veiksmai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, nes K. Š. savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Pagal nustatytus kaltinamojo K. Š. veiksmus teismui nekyla abejonių, jog kaltinamojo veika atitinka BK 284 straipsnį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu reiškė 200 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 26-28, 1 tomas) bei prašė jį priteisti iš kaltinamojo K. Š.. Civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje taip pat reiškė 663,37 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 70-81, 1 tomas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė patvirtinimą, iš kurio matyti, jog nukentėjusiajam D. S. padarytą turtinę ir neturtinę žalą 6 700 eurų K. Š. atlygino ir nukentėjęs kaltinamajam jokių turtinių pretenzijų neturi (b. l. 167, 1 tomas). Taip pat teismui buvo pateiktas 2017 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 231, iš kurio matyti, kad K. Š. Valstybinei ligonių kasai pervedė 663,37 eurus (b. l. 168, 1 tomas). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinių ieškinių bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nutrauktas.

Aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama formaliai. Kaltininkas gali klysti vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinė nutartis 2K-P-464/2005). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie padarytos veikos esmines aplinkybes davė iš esmės vienodus parodymus, pripažįstama, jog kaltinamojo K. Š. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, taip pat dėl veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jo atsakomybę lengvina ir tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą. K. Š. atsakomybę dėl abiejų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo K. Š. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kaltinamasis baigtą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo (b. l. 110, 1 tomas), buvusių pedagogų charakterizuojamas gerai (b. l. 122-123, 2 tomas), nebaustas administracine tvarka (b. l. 111, 2 tomas), duomenų apie tai, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre nepateikta, į tai, jog kaltinamasis dar tyrimo metu ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – atlygino nusikaltimu padarytą žalą, į nusikaltimų pasekmes – nukentėjusysis sveikatos problemų turi iki šiol, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo jauną amžių, į visas bylos aplinkybes.

Už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą labai sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kadangi nustatytos dvi kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, į tai, jog kaltinamasis nusikalto pirmą kartą ir yra jauno amžiaus (dvidešimties metų), kaltinamajam K. Š. už labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 55 straipsniu, skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina taip pat trumpesnė nei vidurkis, bausmės skiriamos už nusikaltimus, kadangi teismas prieina prie išvados, jog tokios bausmės ir tokių trukmių pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusysis D. S. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai patvirtina jo turėtas išlaidas (2843,50 Eur) (b. l. 163-166, 1 tomas) advokatui už patarimus, teiktas atstovavimo bei dokumentų rengimo paslaugas.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas, yra pagrindas nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajam pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistosios nukentėjusiajam (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų pirmosios instancijos teisme apimtį (baudžiamoji byla išnagrinėta per tris posėdžius, kurie truko ne pilnas darbo dienas – antras 2017 m. gegužės 9 d. posėdis dėl neatvykusių liudytojų truko tik pusvalandį), į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiajam ir ikiteisminio tyrimo metu – nors nedalyvavo nukentėjusiojo apklausoje, tačiau konsultavo civilinio ieškinio paruošimo klausimu ir dalyvavo viename procesiniame veiksme, kuris truko 20 minučių, – susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (b. l. 138, 138, 1 tomas), bei į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti proceso išlaidų suma nėra proporcinga proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl mažinama ir priteistina iš K. Š. nukentėjusiajam D. S. 500 Eur jo turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprend ž i a:

pagal Lietuvos Respublikos BK (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) 284 straipsnį ir paskirti jam areštą penkiasdešimčiai parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir K. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. (dvi paros).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo K. Š. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, pradžios.

Priteisti iš K. Š. nukentėjusiajam D. S. 500 Eur jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.