Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. R. ir antstoliui N. A., nedalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims A. R., V. R., antstoliui N. A. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teisme 2012 m. kovo 12 d. buvo gautas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas suinteresuotiems asmenims A. R., V. R., antstoliui N. A. dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti A. R. ir V. R. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. R. nuosavybės teisę į ½ dalį V. R. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant, byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjo atstovui ir suinteresuotam asmeniui A. R..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0165/11/00849 ir Nr. 0165/11/00908 medžiaga nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0165/11/00849 pagal 2011 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2.-4005-240/2011 dėl 100,00 Lt dydžio baudos išieškojimo iš skolininko A. R. valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai, o taip pat vykdomoji byla Nr. 0165/11/00908 pagal 2011 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS KPP nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1043311-11 dėl 150,00 Lt dydžio baudos išieškojimo iš skolininko A. R. valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai. Iki šiol nurodytos baudos nėra sumokėtos, vykdomosios bylos yra vykdomos. 2012 m. vasario 13 d. patvarkymu antstoliui konstatavus, kad skolininko asmeninio turto nepakanka, kad vykdymo procese būtų patenkinti visi išieškotojo reikalavimai, areštuotos skolininko sutuoktinės V. R. lėšos. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti A. R. ir V. R. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti A. R. nuosavybės teisę į ½ dalį V. R. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Sprendžiant pareiškėjo pateikto prašymo pagrįstumą pirmiausia pažymėtina tai, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (LR CK 3.112 str.); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (LR CK 3.113 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007). Sprendžiant dėl skolininko A. R. prievolių pagal pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus pobūdžio laikytina, kad šios prievolės yra asmeninės skolininko prievolės, kadangi asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus (LR CK 3.115 str. 1 d.). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 str.).

Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nei skolininkas A. R., nei jo sutuoktinė V. R. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, o antstolis N. A. vykdymo procese yra konstatavęs, kad kreditoriaus, t.y. šiuo atveju valstybės reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio A. R. nuosavybė. Remiantis išrašais iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, esančiais vykdomosiose bylose, nustatyta, kad skolininkas A. R. 1995 m. liepos 15 d. yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu byloje nurodyta V. R.. Ir nors teismo posėdžio metu V. R. teigė, kad ji su sutuoktiniu A. R. kartu negyvena jau 3 metus, tačiau nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė nei vykdomuosius dokumentus vykdančiam antstoliui, nei teismui. Priešingai, kaip galima spręsti iš V. R. paaiškinimų, nors ji ir nurodė nepalaikanti santykių su sutuoktiniu, tačiau žino kur jis dirba, kartu vykdo bendras prievoles, jo vardu priėmė siųstus procesinius dokumentus, be to, jų bendri vaikai bendrauja su tėvu, todėl laikytina, kad jų tarpusavio santykiai visiškai nenutrūkę. Nesant byloje duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad sutuoktinių A. R. ir V. R. santuoka būtų nutraukta, kad jie gyventų skyrium laikytina, kad jie yra sutuoktiniai ir jų tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja tik LR CK Trečiosios knygos normos. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. ir A. R. nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikytinos LR CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Kaip jau buvo nurodyta, nors skolininko A. R. prievolės ir yra asmeninės, tačiau nepakankant skolininko asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko dalį tiek bendrojoje dalinėje, tiek bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras kartu su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos, o šio straipsnio tikslas – teisiškai individualizuoti skolininkui priklausančią turto dalį taip, kad iš jos galėtų būti vykdomas išieškojimas.

Kadangi A. R. ir V. R. yra sutuoktiniai, remiantis LR CK 3.88 str. 1 d. nuostatomis laikytina, kad jų bendrąja jungtine nuosavybe yra visas turtas, kuris įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, o taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstoliui nustačius, jog skolininko sutuoktinė V. R. turi sąskaitas bankuose, o taip pat dirba, areštavo lėšas, esančias sąskaitose, o taip pat priėmė patvarkymą dėl išskaitų iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų bei davinių. Laikant, kad skolininko A. R. sutuoktinės gaunamas darbo užmokesti ir kitos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko dalį šiame turte, būtina remiantis LR CPK 667 str. nustatyta tvarka nustatyti skolininko dalį šiame turte, kadangi tuo atveju, kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bendraturčių dalys jame nėra nustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad LR CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006). Nesant byloje duomenų, paneigiančių LR CK 3.88 str. įtvirtintą prezumpciją, laikytina, kad skolininko sutuoktinės V. R. gaunamas darbo užmokestis ir kitos pajamos yra bendroji jungtinė jos ir jos sutuoktinio A. R. nuosavybė, todėl būtina nustatyti skolininko A. R. dalį minėtame turte. Remiantis LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje duomenų ir įrodymų, paneigiančių minėtą prezumpciją ir sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nėra, todėl laikytina, jog sutuoktinių V. R. ir A. R. dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininko A. R. dalis bendrojoje jungtinėje su V. R. nuosavybėje yra ½ bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. R. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, tai remiantis LR CK 3.115 str. 1 d. kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje su V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje yra ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. R. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.