Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-338-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
1-338-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27599-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
M. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-338-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27599-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.6.4.5 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

kaltinamajam M. Z., jo gynėjui advokatui M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo terminą tęsti mokslus; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su mokslu ar darbu,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (I), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje (II).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. 2018 m. balandžio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš A. Z. savavališkai paėmė asmens tapatybės kortelę ir nusifotografavo; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 5 d. apie 12 val., apgaule, identifikuodamas save kaip A. Z., susikūrė jo vardu elektroninį paštą, į kurį gavo paraišką kreditui gauti ir ją A. Z. vardu užpildė bei per Šakių autobuso parko siuntų tarnybą pateikė prašymą kreditui gauti; šio prašymo pagrindu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokilizingas“ suteikė 4 000 Eur kreditą A. Z. bei pinigus pervedė į A. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose Šakiuose, Birutės g. 16-4, savavališkai paėmė A. Z. vardu išduotą akcinės bendrovės (toliau – AB) „Luminor“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei prisijungimo PIN kodą ir po to AB „Luminor“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungdamas prie AB „Luminor“ banko informacinės sistemos A. Z. vardu, iš jo sąskaitos išgrynino ir pasisavino 1 000 Eur; po to, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš namų kompiuterio, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos savininką, neteisėtai prisijungė prie A. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)ir atliko 62 pinigų pervedimus po 30 Eur į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E. F., kuris vykdydamas M. Z. nurodymus dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo, 2018 m. balandžio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, išgrynino 1 400 Eur, o 2018 m. balandžio 6 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, AB „Swedbank“ bankomate Kaune, esančiame Vytauto pr. 24, išgrynino 460 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. 1 860 Eur perdavė M. Z.; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. balandžio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paimdamas A. Z. vardu išduotą AB „Luminor“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimo PIN kodą, AB „Luminor“ bankomate, Šakiuose, V. Kudirkos 61, neteisėtai prisijungė prie AB „Luminor“ banko informacinės sistemos ir apgaule iš A. Z. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1 000 Eur. Šiais savo veiksmais UAB „Mokilizingas“ padarė 4 000 Eur turtinę žalą (I).

Be to, M. Z. 2018 m. balandžio 20 d. apie 11 val. namuose, esančiuose Šakiuose, (duomenys neskelbtini), jau turėdamas A. Z. vardu išduoto asmens dokumento foto nuotrauką ir iš A. Z. vardu sukurto elektroninio pašto, į kurį gavo paraišką kreditui gauti, kurią A. Z. vardu užpildė ir per UAB „Lietuvos paštas“ Šakių skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), išsiuntė prašymą kreditui gauti ir šio prašymo pagrindu UAB „Lateko lizingas“ suteikė 1 000 Eur kreditą; tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), savavališkai paimdamas A. Z. vardu išduotą AB „Luminor“ elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimo PIN kodą ir AB „Luminor“ bankomate, esančiame Šakiuose, V. Kudirkos 61, neteisėtai apgaule prisijungdamas prie AB „Luminor“ banko informacinės sistemos A. Z. vardu, iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir pasisavino 1 000 Eur, tuo UAB „Lateko lizingas“ padarė 1 000 Eur turtinę žalą (II).

Kaltinamasis M. Z. 2019 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad nežino kaip taip gavosi. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Įvykių metu neturėjo darbo. Galvojo, kad lengvai gaus pinigų. Rado skelbimą portale skelbiu.lt. Jam parašius buvo atrašyta kokie turi būti tolimesni veiksmai. Visus veiksmus jis atlikinėjo. Taip sukūrė broliui elektroninę pašto dėžutę. Elektroninius prisijungimus paėmė iš brolio piniginės, kuri gulėjo lentynoje. Brolis tuo metu buvo darbe. Pinigus gavo asmeniškai. Gautus pinigus – 5 000 Eur, išleido parduotuvėse Kaune bei pramogaujant su draugais. Šiuos pinigus išleido per mėnesį. E. F. paprašė, kad šis nuimtų pinigus, nes pas brolį sąskaitoje buvo limitas. Jis negalėjo daryti didesnių sumų pavedimų, nes tada brolis būtų gavęs žinutę į telefoną. Nuo brolio viską slėpė ir šis nieko apie jo veiksmus nežinojo. E. F. nesakė iš kur yra pinigai. Atlygio už pinigų išėmimą E. F. negavo. Brolio atsiprašė. Dabar jų santykiai kaip buvo ir anksčiau. Gailisi. Prižada, kad tai paskutinis kartais kai taip pasielgė. Žalą pripažįsta ir nori ją atlyginti. Turi ir daugiau skolų, kurias išieško antstolis. Pradėjo dirbti Kaune. Jo atlyginimas 700–900 Eur. Darbe jam sekasi gerai. Prieš tai buvo teistas (t. 2, b. l. 6–7).

Kaltinamajam M. Z. visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš nukentėjusiojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. į savo mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo gauti SMS žinutes iš UAB „Mokilizingas“, kad turi sumokėti 122,22 Eur. įmoką pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Į šią žinutę nekreipė dėmesio, galvojo, kad gal kokia klaida. Po to tokias pačias žinutes gavo dar kelis kartus. Birželio 6 dieną vėl gavo žinutę, tai jam sukėlė įtarimą, todėl jau kitą dieną jis paskambino į UAB „Mokilizingas“ ir paklausė kodėl jis gauna tokias žinutes. Jam pasakė, kad 2018 m. balandžio 5 d. yra paimta 4 000 Eur paskola. Tokios sumos jis tikrai nėra ėmęs. Kai jam į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) perveda pinigų jis visada gauna SMS žinutę, tačiau, kad būtų pervesti 4 000 Eur tokios žinutės jis negavo. Savo asmens tapatybės dokumentų jis nėra pametęs, niekam jų nėra davęs naudotis. Gyvena kartu su savo broliu M. Z.. Įtaria, kad su šia paskola jis gali būtis susijęs. Į namus kuriuose gyvena nėra gavęs jokio laiško apie šią paskolą. Mano, kad jo vardu kažkas apgaule paėmė paskolą. Nei vienos įmokos jis nėra sumokėjęs. Jis naudojasi elektronine bankininkyste, turi kodų kortelę. Ji visada yra jo piniginėje. Piniginėje turi ir lapelį, kur yra užrašytas jo kortelės PIN kodai bei slaptažodis. Banke pasiėmęs sąskaitos operacijų ataskaitą pastebėjo, kad nuo 2018 m. balandžio 5 d. iš jo sąskaitos į E. F. sąskaitą buvo vedami pinigai po 30 Eur. Banko darbuotoja jam paaiškino, kad pervedant 30 Eur sumą nereikalingas joks kodas. Taip pat pastebėjo, kad 2018 m. balandžio 6 d. bankomate (duomenys neskelbtini), yra nuimta 1 000 Eur, kurios jis nėra ėmęs. 2018 m. balandžio 12 d. iš jo sąskaitos bankomate taip pat nuimta 1 000 Eur, kurių jis taip pat nėra ėmęs. 2018 m. balandžio 20 d. į jo sąskaitą iš UAB „Lateko lizingas“ buvo pervesta 1 000 Eur. Jis atsimena, kad gavo žinutę, jog į jo kortelę pervesta tokia suma, bet ši suma 2018 m. balandžio 24 d. buvo paimta, todėl nekreipė į tai dėmesio, galvojo, kad įvyko klaida. E. F. jis asmeniškai nepažįsta, žino, kad jis yra brolio draugas. Banko kortelės, nuo kurios buvo nuimti pinigai numerio jis neatsimena, šiuo metu kortelės neturi, nes ją pametė ir pasidarė kitą (t. 1, b. l. 6, 13–15).

Iš liudytojo E. F. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad su M. Z. jis pažįstamas daug metų. 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, (duomenys neskelbtini) mieste susitiko su M. Z. M. Z. paklausė ar jis galėtų į jo sąskaitą persivesti pinigų, nes jo banke kažkas atsitikę ir jis negali daryti pavedimų. Iš kieno sąskaitos jis ves nesakė. Tik pasakė, kad tai bus DNB banko ir, kad pavedimas užtruks ilgiau. Kokią sumą jis ketino pervesti nesakė. Jis neįtardamas nieko blogo sutiko, kad šis į jo sąskaitą padarytų pavedimą. Jis M. Z. padiktavo savo sąskaitos numerį. Jie dar gal kokį pusvalandį pabendravo ir susitarė už valandos susitikti. M. Z. nuėjo namo, o jis irgi nuėjo namo. Už valandos jie susitiko sutartoje vietoje. M. Z. jam pasakė, kad jau padarė pavedimą, tačiau neminėjo kokią pinigų sumą pervedė. Jie kartu nuėjo į banką „Swedbank“ ir ten patikrino savo sąskaitą. Pinigų nebuvo. Jie tą dieną net kelis kartus ėjo į banką tikrinti sąskaitos. Kai paskutinį kartą nuėjo tikrinti sąskaitos pinigai jau buvo pervesti. Išraše jis matė, kad yra pervesti 1 860 Eur. Kad yra pervesti pinigai jis į telefoną gauna žinutę. Kai pamatė kad yra pinigų, M. Z. jam pasiūlė važiuoti į Kauną. Jis siūlė važiuoti į „Topsport“ lošti. Į Kauną jie važiavo dviese autobusu. Kai nuvažiavo į Kauną nuėjo prie bankomato ir ten jis išgrynino 1 400 Eur. Visų pinigų jam nuimti nėjo dėl limito. Kur bankomate grynino pinigus jis dabar nepamena. Visus 1 400 Eur jis atidavė M. Z. Iš kur yra pinigai jis M. Z. neklausė, o jis ir nepasakojo. Jam neatrodė keista, kad M. Z. gali turėti pinigų, tokios minties, kad pinigai yra vogti jam nekilo. Kai jis išgrynino pinigus jie kartu su M. Z. nuvažiavo į „Topsport“, kuris yra Kaune prie autobusų stoties, ir M. Z. atlikinėjo statymus. Dalį pinigų M. Z. pralošė, jis buvo šalia. Kai jie buvo lažybų punkte M. Z. jam padavė kažkiek pinigų – gal 50–70 Eur ir pasakė, kad nueitų pastatyti. M. Z. jam pasakė, kiek ir už ką reikia statyti. Dar pasakė, kad jei laimės, tai išloštus pinigus turės atiduoti jam. Jis sutiko taip padaryti. Jei gerai pamena, laimėjimas buvo daugiau kaip 100 Eur. Visus pinigus jis atidavė M. Z. Vėliau nuvažiavo į „Akropolį“, kur pietavo. M. Z. pirko sau cigarečių. Už jį visur mokėjo M. Z. Ir tada jam nekilo jokių įtarimų. Vėliau M. Z. jiems abiem užsakė viešbučio kambarį, kuriame jie liko nakvoti iki kitos dienos. Viešbučio pavadinimo jis nepamena. Sekančią dieną išėję iš viešbučio nuėjo prie bankomato, kuris yra autobusų stotyje, ir jis ten nuėmė 460 Eur, kurie buvo likę. Visus pinigus atidavė M. Z. Tada jie autobusu išvažiavo į Šakius. Už tai, kad jis M. Z. išgrynino pinigus, negavo jokio atlygio, išskyrus tai, kad jis viską apmokėjo Kaune. Kai grįžo į Šakius, abu išsiskirstė po namus. Po keleto dienų jis savo banke pažiūrėjo išrašą ir pamatė, kad pinigų pavedimas kurį darė M. Z. yra padarytas iš jo brolio A. Z. sąskaitos ir kad pavedimų yra darytą daugybė po 30 Eur. Dėl minėtų pavedimų jis M. Z. neskambino ir nieko neklausė. Kad pinigus M. Z. gavo sukčiaudamas, sužinojo tik 2018 m. birželio mėnesį, kai jo pradėjo ieškoti policijos pareigūnai. Anksčiau M. Z. jo niekada nėra prašęs daryti jokių pavedimus, todėl ir dabar jokio įtarimo nekilo. Kai pamatė sąskaitos išrašą, jis taip pat nieko blogo neįtarė, todėl apie tai nieko niekam nesakė (t. 1, b. l. 46–49).

AB Luminor Bank pateiktame A. Z. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad 2018 m. balandžio 5 d. UAB „Mokilizingas“ pervedė 4 000 Eur; 2018 m. balandžio 5 d. iš šios sąskaitos atlikti 62 pavedimai po 30 Eur į E. F. AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2018 m. balandžio 6 d. bankomate (duomenys neskelbtini), išgryninta 1 000 Eur; 2018 m. balandžio 10 d. išgryninta 1 000 Eur; 2018 m. balandžio 20 d. į sąskaitą UAB „Lateko lizingas“ pervedė 1 000 Eur, kurie 2018 m. balandžio 20 d. išgryninti Šakiuose (t. 1, b. l. 56–86).

2018 m. rugsėjo 4 d,. apžiūros protokole nustatyta, kad AB Luminor Bank pateiktame vaizdo kameros įraše matyti, kad 2018 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini), M. Z. bankomate išgrynino pinigus (t. 1, b. l. 89).

E. F. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad buvo 2018 m. balandžio 5 d. į šią sąskaitą buvo atlikti 62 pervedimai po 30 Eur iš A. Z. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97–102).

Kaltinamojo M. Z. padaryti nusikalstami veiksmai: kaltinamasis neteisėtai laikė bei disponavo svetima – nukentėjusiajam A. Z. priklausančia elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis finansinėms operacijoms inicijuoti bei ją panaudojęs, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (I). Be to kaltinamasis M. Z. neteisėtai laikė bei disponavo svetima – nukentėjusiajam A. Z. priklausančia elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis finansinėms operacijoms inicijuoti bei ją panaudojęs, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (II). Kaltinamojo veiksmai šiuo atveju atitinka BK 214 straipsnio 1 dalies (I, II), 215 straipsnio 1 dalies (I, II), 182 straipsnio 1 dalies (I, II) sudėtis.

Kadangi kaltinamasis pažeisdamas, tai yra kaltinamasis suklaidindamas AB Luminor Bank informacinės apsaugos informacinės sistemos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytą nukentėjusiojo A. Z. vardu išduotą PIN kodą, jungėsi prie AB Luminor Bank bankomato, leidžiančio naudotis banko paslaugomis, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai įgijo svetimą turtą bei neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo A. Z. banko sąskaitos ir atliko 62 pinigų pervedimus po 30 Eur į sąskaitą, priklausančią E. F., kuris vykdydamas M. Z. nurodymus dėl pinigų išgryninimo, todėl jo veika pagrįstai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (I). Be to kaltinamasis suklaidindamas AB Luminor Bank informacinės apsaugos informacinės sistemos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytą nukentėjusiojo A. Z. vardu išduotą PIN kodą, jungėsi prie AB Luminor Bank bankomato, leidžiančio naudotis banko paslaugomis, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai įgijo svetimą turtą, todėl jo veika pagrįstai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (II) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-4-507/2016).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam M. Z. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, į kaltės formą ir rūšį, – aštuoni nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, padaryti nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – siekiant savanaudiškų tikslų, materialinės naudos; į nusikalstamų veikų stadiją, – baigti; į kaltinamojo asmenybes, į jo socialinį statusą, – M. Z. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis; duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį valstybinis kaltintojas nepateikė; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirti bausmės rūšis – baudą bei viešuosius darbus, kadangi kaltinamasis yra dirbantis asmuo, tačiau jo gaunamos mėnesinės pajamos, atskaičius antstolio išieškomas pinigų sumas, lieka mažiau nei minimalaus dydžio. Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos. Be to, skiriant arešto bausmę, nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kai tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, galima atidėti. Susidaro situacija, kad kaltininkui paskyrus areštą, jis gali patirti didesnius laisvės suvaržymus, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant.

Vertinant kaltinamojo asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį vaidina jo nusikalstamų veikų pobūdis, darbinė veikla, elgesys po nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis savo kaltę pripažinimo visiškai, pripažino byloje pareikštus civilinius ieškinius. Šiuo metu kaltinamasis dirba. Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis M. Z. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam M. Z. už padarytas nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei numato straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, paskirtas bausmes BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu (I, II). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirta subendrinta bausmė yra subendrinama su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (I, II) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-508/2014). BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu bausmes (I, II) subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, už kiekvienus paskirtus kitos bausmės metus, ir paskirti galutinę bausmę – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Minėto straipsnio redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad M. Z. kritiškai vertina savo elgesį, yra jauno amžiaus, dirba, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų; į tai, kad pripažino byloje pareikštus civilinius ieškinius, nori juos atlyginti, teismas sprendžią šį kartą esat pagrindo M. Z. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai buvo padaryti dienos metu ir dalis būnant namuose, todėl netikslinga kaltinamajam skirti įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose. Atsižvelgiant į M. Z. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo bei tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Z. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos (t. 1, b. l. 140–142, 151–154).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis).

Civilinė ieškovė UAB „Mokilizingas“ šioje byloje pareiškė 7 318,80 Eur sumos civilinį ieškinį (4 000 Eur negrąžintos paskolos, 918,80 Eur palūkanų, 2 400 Eur sutarties mokesčio) ir prašė priteisti iš kaltininko (1 t., b. l. 21–27).

Civilinė ieškovė UAB „Lateko lizingas“ šioje byloje pareiškė 1 672,96 Eur sumos civilinį ieškinį (1 000 Eur negrąžintos paskolos, 628,28 Eur palūkanų, 40 Eur sutarties mokesčio ir 4,68 Eur delspinigių) ir prašė priteisti iš kaltininko (1 t., b. l. 33–38).

Kaip matyti iš byloje UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Lateko lizingas“ pareikštų civilinių ieškinių, iš visų kredito bendrovių prašomų priteisti sumų turtinei žalai atlyginti, dalį sudaro kredito mokesčiai, palūkanos, žyminis mokestis ir pan. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2004). Šiuo atveju palūkanos, sutarties mokesčiai ir delspinigiai pagal greitųjų kreditų sutartis nelaikytini pajamomis ar civilinių ieškovių dėl kaltininko padarytų nusikaltimų patirtais nuostoliais. Civiliniai ieškiniai dėl palūkanų, sutarties mokesčių ir delspinigių gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, civilinių ieškovių UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Lateko lizingas“ civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, iš kaltinamojo civilinei ieškovei UAB „Mokilizingas“ priteisiant – 4 000 Eur, o civilinei ieškovei UAB „Lateko lizingas“ – 1 000 Eur tiesioginės nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo, kitas civilinių ieškinių dalis paliekant nenagrinėtas.

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas), paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (I, II), 214 straipsnio 1 dalyje (I, II), 215 straipsnio 1 dalyje (I, II), 198¹ straipsnio 1 dalyje (I, II), ir nuteisti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (I) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (I) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (I)laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (II) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (II) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (II) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (II)laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (I), 182 straipsnio 1 dalį (I), 198¹ straipsnio1 dalį (I), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (I), 182 straipsnio 1 dalį (I), 198¹ straipsnio1 dalį (I) paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (I) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams (I).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (II), 182 straipsnio 1 dalį (II), 198¹ straipsnio1 dalį (II), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (II), 182 straipsnio 1 dalį (II), 198¹ straipsnio1 dalį (II) paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (II) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams (II).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes (I ir II) subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo bei tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. Z. palikti nepakeistas, o po nuosprendžio įsiteisėjimo jas panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo M. Z. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytos turinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“.

Priteisti iš kaltinamojo M. Z. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nusikaltimu padarytos turinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lateko lizingas“.

Kitose dalyse civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Skaitmeninę informacijos laikmeną (kompaktinį diską) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė