- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- II-944-1123/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01096-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucijos) įgaliotai atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11272-2023 panaikinimo (ROIK: 23211234838) (toliau – ir skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Institucijos priimto nutarimo esmė
2023 m. rugpjūčio 14 d. Institucijos pareigūnas administracinio nusižengimo byloje ROIK 23211234838 priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11272-2023, kuriuo V. K. nubausta 440 eurų bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per tris darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2023 m. kovo 2 d., 14.48 val., Lvivo g. 19A, Vilnius, naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Subaru B9 Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Administracinis nusižengimas padarytas pakarotinai.
II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. K. teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundžiamu, nes administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo požymius. Anot pareiškėjos, iš skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole nurodomų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kada jai buvo įteiktas pareigūno, atliekančio kelių eismo taisyklių pažeidimo tyrimą, pranešimas ar reikalavimas pateikti informaciją apie asmenį vairavusi transporto priemonę. Įmonei, kuriai ji vadovauja, nebuvo pateikti prašymai pateikti duomenis. Tokiu būdu nėra galimybės nustatyti kada suėjo trijų darbo dienų terminas, per kurį ji turėjo pateikti reikalaujamus duomenis, taigi, ir nustatyti galimo administracinio nusižengimo padarymo tikslaus laiko. Padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl skundžiamame nutarime nurodant tik administracinio nusižengimo padarymo laiką, tačiau nenurodant jokių duomenų, kurių pagrindu buvo nustatytas padarymo laikas, priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtas, objektyvus ir pagrįstas. Taip pat, anot pareiškėjos, nėra nustatyta nusižengimo padarymo vieta, kas yra vienas iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Nurodyta vieta skundžiamame nutarime ir administracinio nusižengimo protokole - Vilniaus m. sav., Vilnius, Konstitucijos pr. 3, nėra nei jos gyvenamoji, nei darbo vieta ir minimu laiku ji tuo adresu nebuvo. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolo trūkumai taip pat yra esminiai, nes jame nenurodyti būtinieji pareiškėjai inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kas užkerta galimybę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju nei juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, nei pareiškėjos gyvenamosios vietos registruotu adresu – (duomenys neskelbtini), nebuvo gauti jokie procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Ji iš Institucijos, atliekančios administracinio nusižengimo tyrimą, negavo minimo 2023 m. balandžio 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitokio pranešimo. Anot pareiškėjos, konstatuotina, jog jos veiksmuose/neveikime nėra ir nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, ko pasėkoje darytina išvada, jog nebuvo padalyta veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ji nepadarė jokios veikos, kuri atitiktų administracinio nusižengimo požymius, administracinė nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teisena nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į V. K. skundą, kuriame nurodė, jog bylos medžiagoje užfiksuota, kad Institucija 2023 m. balandžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas oficialiame registre – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, išsiuntė pranešimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Institucija reikalavimą pateikti duomenis išsiuntė laikydamasi ANK nuostatų – oficialiu valstybės registre nurodytu elektroninio pašto adresu, byloje yra šio dokumento, pristatyto elektroniniu paštu, išrašas. Juridinių asmenų registras yra valstybės registras, naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti, todėl darytina išvada, kad pranešimas UAB (duomenys neskelbtini) teisėtai buvo siunčiamas Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės el. paštu: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis pranešimas adresato nepasiekė ar kad pranešimas grįžo atgal neradus adresato. Tinkamu būdu pranešimus išsiuntusi Institucija neprivalėjo atlikti papildomų veiksmų, siekdama įsitikinti, kad siųstas pranešimas adresatą pasiekė. Pažymėtina, kad V. K., kaip įmonės vadovė, turėjo užtikrinti, kad jai visą laiką būtų žinomi ir vykdomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešuose registruose, gaunami pranešimai. Asmuo, pateikdamas savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, nurodyti tinkamus ir galiojančius duomenis, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kylančias pasekmes. Įvertinus visas bylos aplinkybes, anot Institucijos, teigtina, kad V. K. padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas teisėtas, skundžiamas nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo pareiškėjos skundą atmest kaip nepagrįsta ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys
Pareiškėja V. K. teismo posėdyje nurodė, kad el. paštas (duomenys neskelbtini) po pandemijos yra nenaudojamas, tokio pašto nėra. Šis paštas buvo nuo 2021 m. iki 2023 m. kažkada ir šiuo metu rekvizitai.lt jo tikrai nėra, tačiau ji nežino, nuo kada tai buvo fiksuota byloje, nes Registrų centras turėjo problemų ir negalėjo to pašto panaikinti, nors jie kreipėsi jau seniai, tikrai iki nutarimo. Kreipėsi maždaug prieš metus, tačiau jie negalėjo panaikinti, nes pažymėta žvaigždute, kad privaloma pateikti elektroninį paštą. Įmonė dėl to neturėjo problemų. Ji nežino, ar yra duomenys, kad el. paštas nebuvo pakeistas ne dėl jos valios, yra elektroninis variantas, tada jis nesigauna, yra skambučiai, tačiau ji nežino, ar kažkas pateiktų skambučių išklotines. Yra savitarna ir galima pasidaryti, bet ten neįmanoma, tada ji skambino, tačiau irgi buvo neįmanoma. Jie laiškų negauna, el. paštas yra nenaudotinas, nes uždarytas. Pasikeitė įmonės struktūra, jie nebepriiminėja jokių laiškų, neturi aptarnaujančio asmens. Įmonė veikia, tačiau el. paštas neveikia. Dėl to, koks elektroninis paštas yra pateiktas VMI, reikia pasitikrinti, tačiau ji mano, kad pašto nėra arba yra buhalterijos paštas. Į Registrų centrą ji kreipėsi pagal teisinę bazę, kad panaikintų el. paštą. Kreipėsi, kai išaiškėjo, kad institucijos ją už tai baudžia. Kreipėsi ir iki priimto sprendimo, tuomet nieko nepadarė, bet jai tai buvo neaktualu. Kai antrą kartą ją baudė, kad negauna laiškų į tuščią dėžutę, tada ji kreipėsi pakartotinai. Pakartotinai ji kreipėsi asmeniškai, ėjo ten gyvai, rašė prašymą. Nebuvo jokio pirmo nubaudimo. Ji dabar buvo teismo posėdyje ir sužinojo, kad institucija siunčia kažkur tai informaciją. Kai ji gauna registruotu laišku, tada ji gauna informaciją. Šiuo atveju jos informacija nepasiekė. Ji žino, kad yra atsakinga už įmonės veiklą ir už viską. Protokolas jai buvo siųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). El. paštas (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas, nes Registrų centras buvo nesutikęs jo panaikinti.
Ji kreipėsi į Registrų centrą ir nurodė, kad jie nuo 2022 m., t.y. visus metus bandė pakeisti, panaikinti elektroninį paštą, tačiau to padaryti nebuvo įmanoma nei savitarnoje, nei skambinant. Ji pateikia kreipimąsi į Registrų centrą, jų atsakymas buvo labai šabloniškas, vienas iš atsakymų yra, kad kontaktiniai duomenys yra privalomi pagal juridinių asmenų nuostatas. Paskui patvirtino, kad elektroninį paštą panaikino, tačiau panaikino tik tada, kai ji asmeniškai nuvyko su prašymu ir nurodė priežastį, kad jų reikalavimas nurodyti elektroninį paštą prieštarauja Uždarų akcinių bendrovių įstatymui, nes pagal šį įstatymą nėra privaloma įmonei turėti atskirą el. pašto adresą, kurį ji skelbtų viešai. Ji pridavė to prašymo originalą. Pagal jos prašymą elektroninio pašto adresas buvo anuliuotas, tačiau jis anuliuotas po baudos.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas pareiškėjos pateiktas elektroninis laiškas VĮ „Registrų centrui“ (laiško gavimo data: 2023-10-19, 12:04:18 val.), kuriame pareiškėja nurodė, kad metų bėgyje kelis kartus bandė juridinių asmenų bendrame registre panaikinti (duomenys neskelbtini), UAB el. paštą, tačiau savitarnoje neleidžia, nes el. paštas pažymėtas privalomas langelis, o skambinant telefonu prašant pagalbos nepavyko, nes įvardinta, kad privalomas pagal Registrų centro nustatytą vidaus tvarką (skambutis: 2022.09.12; 2023.08.16 13:30; 15:42). Kadangi ilgą laiką buvo viešinamas įmonės el. paštas, kuris neegzistavo, jiems reikia VĮ „Registrų centras“ raštiško patvirtinimo, kad jie neleidžia savitarnoje bei telefonu skambinant panaikinti įmonės el. pašto, nes jis privalomas ir dėl kokių priežasčių (b. l. 56). Į šį laišką gautas VĮ „Registrų centras“ atsakymas (laiško išsiuntimo data: 2023-10-19, 15:55 val.), kuriuo informuojama, kad Juridinių asmenų registre yra panaikinti UAB (duomenys neskelbtini) kontaktiniai duomenys, nors jie yra privalomi pagal Juridinių asmenų registro nuostatus (b. l. 55).
Pagarsinus minėtą informaciją, pareiškėja nurodė, kad tikslią laiško teikimo datą pasižiūrėjo pagal buhalteriją, nes susirinkimo metu buvo fiksuota darbo užduotis ir pokalbis šia tema, pagal tai jie nustatė datą, kada buvo kreiptasi. Data buvo fiksuota finansininkės, gal ji ir klysta, tačiau „Registrų centras“ galėjo ir pataisyti. Finansininkė turėjo tai padaryti būtent tą dieną ir, kiek ji atsimena, po jų pokalbio ji tai ir darė, tiesiog jie tą datą atgamino. Pagal susirinkimų datas jie atgamino rugsėjo 12 dienos datą, paklaida kažkokių dienų gali būti, bet iš tikrųjų tame tarpe buvo dar daugiau bandymų, tik jie jų jau negali fiksuoti. Anksčiau to padaryti nebuvo poveikio, nes po restruktūrizacijos po pandemijos, kai įmonė keitėsi, jie bandė pakeisti el. paštą, bet jiems nepavyko, tačiau jie nejuto jokio šalutinio poveikio, kad tai jiems trukdytų, todėl taip ir paliko. Tik dabar jie susidūrė, kad siunčia kažkas svarbią informaciją ir net nesulaukia jų patvirtinimo, ar jie gavo, ar negavo, dėl ko jie nukenčia. Ji darė viską, skambino į „Registrų centrą“ ir bendravo su tais pačiais žmonėmis. Po rugsėjo 12 dienos Registrų centras atsakė, kad to neįmanoma padaryti, kad jie privalo turėti kažkokį tai paštą. Ji neturėjo pagrindo netikėti oficialios įstaigos atsakymu. O kai atsirado teisinis ginčas, tada ji kreipėsi į Registrų centro vadovą ir prieštaravo. Jie neturėjo kito pašto, į kurį būtų galima pakeisti. Ji savitarnoje bandė pakeisti į fiktyvų, tačiau jai parašė, kad nėra galimybės. Pašto jie tiesiog neturi. Jeigu jis būtų sukurtas, tai jį turi kažkas kontroliuoti, turi būti ties tuo dirbanti žmogus. Nors Registrų centras jiems sakė, kad reikia turėti el. pašto adresą, tačiau jų įmonė sakė, kad tokio pašto neturi ir pagal Uždarų akcinių bendrovių įstatymą jie neprivalo turėti darbo vietos, žmogaus, kuris dirbtų su tuo. Tame ir yra problema, jų įmonė taip organizuota, kad tokio žmogaus nėra. Už kasdienę veiklą yra atsakingas direktorius, bet jie neprivalo turėti atskiro etato ir atskiro asmens, kuris kuruotų reklamines informacijas. Per jų 22 metų praktiką tai buvo pirmas kartas, kai valstybinė institucija kreipėsi į juos ir atsiuntė pranešimą, dėl kurio dabar yra problema, iki to laiko jie neturėjo problemų. Jos nuomone svarbūs dokumentai turėtų būti siunčiami registruotu paštu, kad būtų žinoma, jog jie tikrai gauti, į tuščią el. paštą be patvirtinimo, kad gauta, jie neturėtų būti siunčiami, nes paskui ir bauduoja už tai, kad žmogus nematė. Ji supranta, kad yra ir kiti įstatymai, bet tada nereikėtų bausti už tai, kad nematė ir neskaitė.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė R. G. teismo posėdyje nurodė, kad Institucija atsiliepimą palaiko. Jie turi praktikos tokiose bylose, yra net kelios teismų nutartys, kuriose akcentuojama, kad įmonės vadovas atsako už teisingos informacijos pateikimą Registrų centrui ir jei įmonės elektroninis paštas nustoja galioti, tai įmonės vadovas atsako už tai, kad jis būtų pakeistas, kad visa informacija vadovą pasiektų laiku. Dėl nusižengimo padarymo vietos, nurodytos skunde, tai asmuo turėjo pateikti duomenis į savivaldybę, bet jų nepateikė, taip pat, kaip ir buvo paminėta, ANK 573 straipsnio 4 dalis numato, kad po procesinio dokumento išsiuntimo el. paštu, sekanti darbo diena yra ta diena, kai laikoma, kad procesiniai dokumentai yra įteikti. Jei juridinis asmuo nurodė elektroninio pašto adresą Registrų centre, tai laikoma, kad šis yra galiojantis ir tikras, ir kita diena yra laikoma įteikimo diena, ir skaičiuojama, kad nuo tos dienos per nustatytą terminą asmuo nepateikė reikiamų dokumentų. El. paštas yra paimamas iš Juridinių asmenų registro, jei registre yra nurodytas šis el. paštas, tuomet juo vadovaujasi visos institucijos. Protokolą surašantis pareigūnas fiziškai, rankinių būdu ieško tai dienai galiojančio el. pašto ir šiuo atveju buvo nurodytas šis paštas – (duomenys neskelbtini). Be to, ji norėtų pažymėti, kad tai nėra pirmas nusižengimas. Pirmą nusižengimą pareiškėja padarė anksčiau. Byloje yra duomenys apie pirmą nusižengimą ir nurodyta jo data, pareiškėja susimokėjo pusę minimalios baudos. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jau kai pirmą kartą gavo baudą, turėjo susimąstyti, kad kažkokių dokumentų negauna ir gal yra kažkokia kliūtis elektroniniame pašte. Tačiau gaunasi, kad asmuo nepasimokė, todėl gaunamos skaudžios baudos. Ji atsimena, kad pareiškėja buvo atvykusi pas juos į bylos nagrinėjimą, jeigu gerai atsimena, tai dienai dar nebuvo pakeistas el. paštas (duomenys neskelbtini) ir ji primygtinai reikalavo, kad pareiškėja pasikeistų el. paštą, nes turės problemų. Ir jis tai dienai buvo nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilis „Subaru B9 Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 27).
Iš byloje esančio juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė yra V. K., nurodytas įmonės el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. pranešimu dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųstu UAB (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2023 m. kovo 2 d., 14.48 val., Lvivo g. 19A, Vilnius, įmonei priklausančios (valdomos) transporto priemonės „Subaru B9 Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (vairuotojas), nesilaikęs nustatytos tvarkos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.4 punktą: vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Vadovaudamiesi ANK 611 straipsnio 2 dalimi, kai transporto priemonės savininkas, (valdytojas) yra juridinis asmuo, Institucija prašo juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens per tris darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu Institucijai pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nužengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Kartu su pranešimu pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas administracinis nusižengimas (b. l. 23-25).
Iš 2022 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-53214-22, ROIK: 22174063457, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole esančiu administraciniu nurodymu jai buvo siūloma iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 75 eurų baudą (b. l. 32-34).
Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. K. 2022 m. liepos 25 d. sumokėjo 75 Eur baudą (b. l. 31).
IV. Teismo argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 431 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsako už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o pagal 4 dalį, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas) vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pareigūnui nurodyti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 417 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.).
Bylos duomenimis 2023 m. kovo 2 d., 14.48 val., Lvivo g. 19A, Vilniuje , UAB (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančia transporto priemone „Subaru B9 Tribeca“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai buvo padarytas administracinis nusižengimas (b. l. 23). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovė yra V. K. (b.l. 27-29). Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis SEAKĮ nuostatomis, V. K., kaip juridinio asmens vadovė, turėjo pareigą pateikti reikiamus duomenis pareigūnams, atliekantiems administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo KET pažeidimo, padarytu jos vadovaujamos įmonės automobiliu.
Atsakomybei pagal ANK 431 straipsnį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys, t. y. toks prašymas turi būti pateiktas tinkamu būdu. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo prašant nurodytais kontaktais pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis UAB (duomenys neskelbtini) buvo siųsti elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kurį bendrovė yra nurodžiusi Juridinių asmenų registre (b. l. 26). Teismas pažymi, jog Institucija pranešimus išsiuntusi tinkamu būdu atlikti tam tikrus papildomus veiksmus, siekiant įsitikinti, jog siųsti pranešimai adresatą pasiekė, neprivalėjo. Savo skunde pareiškėja nurodė, jog nei juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, nei pareiškėjos gyvenamosios vietos registruotu adresu – (duomenys neskelbtini), nebuvo gauti jokie procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Teisme pareiškėja tvirtino, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) po pandemijos yra nenaudojamas, tokio pašto nėra. Šis paštas buvo nuo 2021 m. iki 2023 m. kažkada ir šiuo metu rekvizitai.lt jo tikrai nėra, tačiau ji nežino, nuo kada tai buvo fiksuota byloje, nes Registrų centras turėjo problemų ir negalėjo to pašto panaikinti, nors jie kreipėsi jau seniai. Elektroninį paštą panaikino, tik poto, kai ji asmeniškai nuvyko su prašymu ir nurodė priežastį, kad jų reikalavimas nurodyti elektroninį paštą prieštarauja Uždarų akcinių bendrovių įstatymui, nes pagal šį įstatymą nėra privaloma įmonei turėti atskirą el. pašto adresą, kurį ji skelbtų viešai. Teismo vertinimu, vien tik šis faktas V. K. atsakomybės nešalina. Darant šią išvadą, visų pirma paminėtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis ir juo atsakingi įmonės darbuotojai nesinaudoja, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Priešingai, šis elektroninio pašto adresas pranešimų išsiuntimo metu buvo įtrauktas į Juridinių asmenų registrą ir jame nurodytas kaip vienintelis UAB (duomenys neskelbtini)naudojamas elektroninis paštas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, o pagal 12 punktą – už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį, juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią. Vienas iš esminių Juridinių asmenų registro duomenų yra duomuo apie juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresą (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį, šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Iš aptarto seka, kad Juridinių asmenų registre esantys duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, įvertinus jį nagrinėjamos situacijos kontekste, darytina abejonių nekelianti išvada, kad V. K., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jai būtų žinomi įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešajame registre, gaunami pranešimai, o pasikeitus ar tapus nenaudojamam šiam elektroninio pašto adresui, apie tai informuoti Juridinių asmenų registrą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė laiku to nepadarė, todėl už šių veiksmų neatlikimą, negali būti atsakinga Institucija, siuntusi pranešimus vieninteliu Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės elektroniniu pašto adresu.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėja ne pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn, vadinasi ir Institucijos pranešimus yra gavusi ne kartą, atitinkamai, turėjo galimybę išsiaiškinti į kokią pašto dėžutės paskyrą jie ateina ar neateina. Be to, iš 2022 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-53214-22, ROIK: 22174063457, dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole esančiu administraciniu nurodymu jai buvo siūloma iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 75 eurų baudą (b. l. 32-34). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. K. 2022 m. liepos 25 d. sumokėjo 75 Eur baudą (b. l. 31). Teismas pažymi, jog ANK 40 straipsnyje numatyta, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrindo abejoti V. K. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, nagrinėjamu atveju nėra.
Asmuo yra baudžiamas pagal ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalį būtent už duomenų nepateikimą konkrečiu nustatytu laikotarpiu (3 dienas), todėl asmens veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikšmės ar pareiga galiausia buvo įvykdyta, ar ne, kadangi administracinis nusižengimas jau yra baigtas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų ir per nustatytas 3 darbo dienas nenurodė asmens duomenų (asmens vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas naudojosi, vairavo įmonės automobilį. Toks V. K. neveikimas apsunkino įvykio tyrimą, todėl pagrįstai buvo sprendžiamas jos patraukimo atsakomybėn klausimas.
Teismo vertinimu, skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, laikydamasi ANK reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jį priėmusi institucija, skirdama administracinę nuobaudą V. K., atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau įvertinus V. K. paduoto skundo turinį, abejotina, kad jos poziciją dėl nagrinėjamo nusižengimo padarymo galima laikyti prisipažinimu, nuoširdžiu gailėjimusi ir padėjimu išsiaiškinti nusižengimą. Tai reiškia, kad priimant skundžiamą nutarimą nepagrįstai V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, atsižvelgiant į asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principą (ANK 566 straipsnio 1 dalį), teismas nešalina šios skundžiamame nutarime nustatytos V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, sprendžiant klausimą, ar institucija teisingai parinko nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuobauda, tai yra minimali ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda, V. K. paskirta nepažeidžiant ANK 22 straipsnio reikalavimų, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Teismas, konstatuoja, kad naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11272-2023 (ROIK: 23211234838) pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos V. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11272-2023 panaikinimo (ROIK: 23211234838) netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.