Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau - Susisiekimo ministerija), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB „Kelių priežiūra“ ir AB „Via Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Kelių priežiūra“ atstovė L. S. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovas A. A. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Valstybės atsakomybė už laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytą žalą yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui būtinas bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: turi būti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys ir valstybės kaltė. Ginčuose dėl laukinio gyvūno eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismą asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir valstybės neteisėtus veiksmus, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiam asmeniui įrodinėti nereikia (CK 182 straipsnio 1 dalies 4 dalis) (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011, Nr. 3K-3-133/2012 ir kt.). Kasacinis teismas, vertindamas valstybės veiksmus, užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakė, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad būtinybė statyti kelio ženklą ,,Laukiniai gyvūnai“ konstatuotina tada, kai nustatoma didelė gyvūnų migracijos per kelią tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo išskirtinumą šiuo požiūriu, inter alia (be kita ko) gyvūnų sukeltų avarijų intensyvumą (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).

Valstybės pareigas eismo saugumo užtikrinimo srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad saugias eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose užtikrinančių eismo saugumo priemonių įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota VšĮ Transporto kompetencijų agentūra, organizuoja AB „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (dabartinis pavadinimas AB „Via Lietuva“). Minėto įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad VšĮ Transporto kompetencijų agentūra atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu, tvarko eismo įvykių duomenis, atlieka jų stebėseną ir statistinę analizę, nustato juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir atlieka jų tyrimą, taip pat vykdo kitas su eismo saugumu susijusias funkcijas. Agentūros direktoriaus 2021-03-24 įsakymo Nr. 2-42 „Dėl valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūrų patvirtinimo“ 18 punkte įtvirtinta: „Informacija apie užfiksuotus kelių saugumo trūkumus, kurių eismo įvykio tikimybė apibūdinta kaip didelė, o eismo įvykio pasekmė apibūdinta kaip sunki, ir kurie yra pažymėti kaip kelio neatitikimas norminių dokumentų reikalavimams, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patikrinimo pateikiama kelių savininkams (valdytojams) su prašymu per 20 darbo dienų informuoti, kaip bus užtikrintas eismo saugumas. To paties įsakymo 19 punkte nustatyta, kad kasmet iki sausio mėnesio 31 dienos Susisiekimo ministerijai teikiama apibendrinta informacija apie per praėjusius kalendorinius metus pagal procedūros nuostatas atliktus reguliarius kelių saugumo patikrinimus.

Pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“, 73 punktą, kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“ įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, jog per kelią gali eiti laukiniai gyvūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nėra apibrėžta, kokios aplinkybės sąlygoja, kad laukinio gyvūno išėjimo į kelią tikimybė yra didelė. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 73 punkte įtvirtinta norma parodo kelio ženklo Nr. 131 ,,Laukiniai žvėrys“ naudojimo paskirtį, tačiau nenustato jo būtinybės kriterijų ir negali būti vertinama kaip įpareigojanti statyti kelio ženklus ,,Laukiniai gyvūnai“ visuose be išimties keliuose, nes laukinių gyvūnų išėjimo į kelią atvejų gali pasitaikyti ne tik valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje ar kitokiuose keliuose, bet ir miestų gatvėse. Pažymėtina, kad Kelio ženklų ir signalų konvencijos (priimta 1968-11-08 Vienoje) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įspėjamųjų ženklų be reikalo neturi būti daug, šie ženklai išdėstomi taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti.

Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Susisiekimo ministro 2022-01-27 įsakymu Nr. 3-51 „Dėl Juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte numatyta, kad kelio arba gatvės ruožas ar sankryža (įskaitant kelius ir gatves su skiriamąja juosta) laikomi juodosiomis dėmėmis, jeigu juose per pastaruosius 4 kalendorinius metus yra įvykę 4 arba daugiau įskaitinių eismo įvykių, o šio aprašo 31 punkte numatyta, kad kelio valdytojui juodųjų dėmių pasuose numatytas nesudėtingas eismo saugumo priemones privaloma įgyvendinti per metus nuo juodųjų dėmių pasų gavimo dienos. SEAKĮ 2 straipsnio 22¹ dalyje įskaitinio eismo įvykio sąvoka apibrėžiama, kaip eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.

Planuojant, projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant ir prižiūrint valstybinės reikšmės automobilių kelius yra taikomos VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010-04-01 įsakymu Nr. V-90 patvirtintos rekomendacijos „Dėl dokumento „Aplinkosauginių priemonių projektavimo, įdiegimo ir priežiūros rekomendacijos“, kuriose yra detaliai reglamentuotas apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2021-04-29 įsakymu Nr. VE-74 yra patvirtintos metodika „Dėl apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų įrengimo valstybinės reikšmės keliuose prioritetinės eilės sudarymo metodikos patvirtinimo“, kuri reglamentuoja apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų valstybinės reikšmės kelių ruožuose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo tvarką, kriterijus ir bendruosius reikalavimus. Šios metodikos 14 punktas numato, kad valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimui taikomi šie kriterijai: bendras eismo intensyvumas; eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais; įskaitiniai eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais; avaringumo koeficientas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kompetentingos valstybės institucijos sekė avaringumo situaciją ir tendencijas ginčo kelyje, o stirnų populiacijos reguliavimas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje 2024 – 2025 metais yra racionalus ir tinkamas. VšĮ Transporto kompetencijų agentūra ginčo kelio ruožo neidentifikavo, kaip pavojingo eismo saugumo požiūriu, šiame kelio ruože nėra nustatyta „juodųjų dėmių“, kelio ruožas nėra pripažintas pavojingu dėl laukinių gyvūnų išbėgimo į važiuojamąją kelio dalį. Taip pat, iš VšĮ Transporto kompetencijų agentūros nebuvo gauta rekomendacijų šiame kelio ruože įgyvendinti eismo saugumą užtikrinančias priemones. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo kelio ruože būtų įvykę daugiau susidūrimų su laukiniais gyvūnais nei kituose šio kelio ruožuose, kas galėtų rodyti ginčo kelio ruožo išskirtinumą (laukinių gyvūnų migracijos ir su tuo susijusio avaringumo aspektu), todėl darytina išvada, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio (kelio Nr. (duomenys neskelbtini)) ruožas (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų pagrįstai nebuvo vertinamas, kaip pavojingas eismo saugumui dėl galimo laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią. Pažymėtina, kad medžiotojų būrelio 2025-10-02 el. laiškas, kuriame nurodoma, kad kelio ruože (duomenys neskelbtini) 2024-2025 metais galimai kelyje partrenkti transporto priemonių žuvo 6 stirnos ir 1 elnias (2025-09-13) pats savaime patvirtina tik tai, kad toje vietovėje yra elninių gyvūnų populiacijos individų. Pažymėtina, kad medžiotojų būrelis minėtų gyvūnų žūtį su transporto eismu sieja tik, kaip galimą. Teisės norminių aktų lygmeniu yra pripažįstama, jog laukinis gyvūnas, net būdamas sužeistu medžioklės metu gali pasišalinti iš vietos, kurioje vyko medžioklė ir būti vėliau medžiotojų surastas kitoje vietoje (žr. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 71.8 p.), todėl teismas medžiotojų būrelio 2025-10-02 el. laiške nurodytų laukinių gyvūnų žūties (nesant jokių kitų duomenų apie šių gyvūnų žūties aplinkybes) nelaiko ieškinio pagrįstumą įrodančiu įrodymu.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad laukinį gyvūną ieškovas partrenkė valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį. Kaip žinia, vairuotojui tenka pareiga atsižvelgti ne tik leistiną maksimalų važiavimo greitį, bet ir į oro sąlygas, kelio dangos būklę, paros laiką, kitas svarbias aplinkybes, ir atitinkamai pasirinkti saugų važiavimo būdą. Pagal ieškovo paaiškinimus ir jo pateiktas fotonuotraukas matyti, kad eismo įvykis vyko šviesiu paros metu lygioje kelio atkarpoje ir lygioje bei nemiškingoje vietovėje. Pažymėtina, kad iš fotonuotraukų matyti, kad toje vietoje kur po eismo įvykio stovi ieškovo automobilis nėra gilaus kelio griovio, o pats kelias yra su skiriamąją juosta. Vairuotojas pagal KET reikalavimus turi pareigą stebėti viso eismo situaciją, kelkraščius, kelio būklę, vietovę, atsižvelgti į klimatines oro sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo atveju ieškovas greičiausiai nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus, kas ir nulėmė, kad susidūrimo su laukiniu gyvūnu ieškovo vairuojamam automobiliui nepavyko išvengti.

Esant aptartų aplinkybių visumai, ir atsižvelgiant į laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką bei ribotas valstybės galimybes juos valdyti, ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmestus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmestus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Nagrinėjant bylą buvo patirtos 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios dėl savo dydžio iš pralaimėjusiosios šalies nėra priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo R. Š. patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikai atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.