- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- 1-1688-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14030-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis „R.“ (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.39 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija bei padarė eismo įvykį, apgadindamas kitiems asmenims priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad jis turėjo nesutarimų su žmona, todėl kurį laiką jis nuomojosi būstą atskirai. Jie tuo metu susirašinėjo, žmona jam nebeatrašė. Jis buvo išgėręs, todėl jam kilo mintis, jog reikia nuvažiuoti pas žmoną ir išsiaiškinti gyvai. Jis vienas buvo išgėręs tą vakarą butelį stipraus alkoholinio gėrimo – „Žaliųjų devynerių“, kurio stiprumas apie 30-32 laipsnių. Su alkoholiu problemų neturi, tai buvo vienkartis atvejis. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairavo išgėręs. Nurodė, kad kelyje vyko kelio remonto darbai, statybvietė buvo atitverta. Buvo aštrus posūkis, jam nepavyko įveikti posūkio, dėl ko jis atsitrenkė į plastikines konstrukcijas, o po to į metalines konstrukcijas. Žala buvo padaryta plastikinėms konstrukcijoms. Jo vairuotas automobilis, kuris priklauso jo darbovietei, taip pat patyrė žalą, apie 4000-4500 Eur, kurią jam reikės atlyginti darbdaviui, dėl to su darbdaviu jau susitarė. Automobilis dar remontuojamas. Šis automobilis buvo priskirtas jam darbo ir asmeniniams reikalams. Įvykio metu jis su žmona buvo skyrybų procese, pačios skyrybos nebuvo oficialios. Šiuo metu vienas kitam viską atleidę, vėl kartu gyvena su vaikais apie tris savaites. Žmona apie įvykį sužinojo iškart po jo paleidimo. Ji atvažiavo jo pasiimti iš areštinės ir parvežė į bendrą jų butą. Nurodė, kad jo alga į rankas – 2 172 Eur. Žmona taip pat dirba, jos gaunamos pajamos per mėnesį apie 1 300 Eur į rankas. Jie neturi finansinių įsipareigojimų, gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Didžiausias išlaidas sudaro vaikų užsiėmimai, mokyklos išlaikymas, kasdienės išlaidos. Savo poelgį vertina blogai.
Teismo posėdžio metu laiduotoja A. K. parodė, kad ji palaiko prašymą dėl laidavimo. Kaltinamasis yra jos vyras, šiuo metu jie gyvena kartu, skirtis neketina, augina vaikus kartu. Šiuo metu konfliktiškų situacijų nėra, lankosi porų psichoterapijoje, stengiasi dėl savo santykių, kad juos išlaikytų, ji gali daryti teigiamą įtaką jam. Tą vakarą, įvykus konfliktui, ji pasakė, kad jiems reikia skirtis ir jam neatsiliepė. Nurodė, kad vyras jai paskambino ir pasakė apie įvykį, kai jį paleido iš areštinės. Ji nežinojo, kas įvyko, iš karto atvažiavo, paėmė jį ir jie kartu išsiaiškino esamą situaciją. Šį vyro poelgį vertina labai blogai. Ji laikosi pozicijos, kad žmonės daro klaidas. Ji asmeniškai yra linkusi duoti antrą šansą, tai buvo atsitiktinumas. Kai įvyko įvykis, jie gyveno tris mėnesius atskirai, taip buvo rekomenduota psichoterapeuto. Po to įvykio jie vėl apsigyveno kartu.
Kadangi kaltinamasis G. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. K. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2021 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę suprato, prisipažįsta. Nurodė, jog jis su žmona yra skyrybų procese. Jis 2021 m. gegužės 3 d., apie 18.30 val., apsipyko su žmona A. K. ir išvažiavo į savo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), dar stabtelėjo prie ,,M.“', nusipirko žalių devynerių alkoholinio gėrimo, išgėrinėjo bute vienas. Pradėjo susirašinėti su žmona, negavęs atsakymo – skambinėti, kadangi atsakymo negavo, nusprendė važiuoti pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant jį, sustabdė kelio remonto darbai, nes kliudė kelio remonto įspėjamuosius ženklus. Tada paskambino draugui, jis jam negalėjo niekuo padėti, tai ko gero aplinkiniai asmenys iškvietė policiją. Automobilis Wolsvagen Golf nuosavybės teise priklauso jo darbovietei ,,R.“, automobilis jam buvo suteiktas darbui ir asmeninėms reikmėms. Kvailiausio poelgio jo gyvenime nebuvo. Gailisi dėl to, ką padarė (b. l. 88-90).
2021 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis, 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.47 val., dirbdamas nustatytame maršrute kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios valdybos Mobiliosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Ž. M., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, trenkėsi į kelio remonto darbų bortelius. Reaguojant į gautą pranešimą, nuvyko minėtu adresu bei pamatė, jog automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, yra įvažiavęs į statybų objektą ribojančią apsauginę tvorą. Išlipus iš automobilio bei priėjus jam su kolega prie vairuotojo pusės durelių, pastebėjo, jog automobilio variklis yra užkurtas, jame sėdėjo tik vairuotojas. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio tvaikas, jame sėdintis asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, kadangi iš automobilio vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios, veidas raudonas. Pamačius pagrindinius neblaivumo požymius, nusprendė paimti alkotesterį asmens neblaivumui nustatyti, kai tuo tarpu kolega Ž. M. prižiūrėjo vairuotoją. Asmeniui vis dar sėdint automobilyje, jo buvo paklausta asmens tapatybę patvirtinančių duomenų, tačiau asmuo sugebėjo pasakyti tik savo gyvenamosios vietos adresą bei vardą ir pavardę. Naudojant policijos informacinę sistemą POLISII, buvo nustatyta, jog automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. K.. Prieš naudojant alkotesterį asmens neblaivumui nustatyti, vairuotojo buvo paklausta, ar vairuotojas šiandien, tai yra 2021 m. gegužės 3 d., vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo atsakė, kad vartojo alkoholį, gėrė valandą prieš neblaivumo lygio nustatymą. Naudodami alkotesterį, asmeniui pirmu patikrinimu 22.59 val. nustatė 2,26 promilių girtumą, o 23.19 val. antru pūtimu asmeniui buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Asmuo, būdamas neblaivus, nesugebėjo pasirašyti blaivumo tikrinimo akto. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, tai yra asmuo. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, vairavo savo automobilį bei padarė eismo įvykį, apgadindamas kitiems asmenims priklausantį turtą, buvo nuspręsta asmenį, G. K., pristatyti į Vilniaus apskrities VPK OVS padalinį. Asmuo buvo perduotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui. Eismo įvykis buvo užregistruotas, vairuotojui G. K. surašytas AN protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. Prieš uždarant automobilį į saugojimo aikštelę, jis buvo apžiūrėtas, jį apžiūrėjo kolegų ekipažas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30).
2021 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.35 val., važiuodamas savo automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad į kelio darbus įvažiavęs automobilis VW GOLF, valstybinio numerio neatsimena. Automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos, universalo tipo. Jis sustojo prie to automobilio, kad įsitikinti, ar viskas gerai, ar pagalbos nereikia. B. B. nuėjo prie vairuotojo ir pabeldė į langą. Vairuotojas truputį atidarė langą. B. B. jo paklausė, ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos. Jis jam nerišliai atsakė, kad nieko nereikia. Ir tuo metu puolė skambinti draugui. Jis jam paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų jo pasiimti. Jis jam pasakė, tu paskambink policijai, nes išdaužei ne savo turtą. Jis atsakė, gerai. Jis tada atsisėdo ir išvažiavo. Atsisėdęs į automobilį, B. B. pats iškvietė policiją, nes jam pasirodė iš balso neblaivus. Jis pats nejautė alkoholio kvapo sklindančio nuo jo burnos. Jis jam tik iš kalbos pasirodė neblaivus. Jis nelaukė, kol policija atvažiuos, jis jo iki policijos atvykimo nestebėjo. Kol jis buvo prie jo, jis alkoholio nevartojo. B. B. su juo labai trumpai kalbėjo. Kaip vyras atrodė, apibūdinti negali. Jis automobilyje buvo vienas, nes nieko kito nematė. Automobilio salono nematė, ar jo viduje alkoholio buvo, pasakyti negali. Kai B. B. buvo prie automobilio, jo variklis dirbo, veikė radijas (b. l. 22-25).
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. 2021 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 3 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. B., apie 22.47 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, jog (duomenys neskelbtini), automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio atitvarus, jo vairuotojas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, rastas aukščiau minėtas automobilis, atsitrenkęs į tvorą, priklausančią UAB „A.“. Už vairo sėdėjo (kaip vėliau paaiškėjo) G. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Kodėl įvyko eismo įvykis, G. K. paaiškinti nesugebėjo. G. K. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš valandą. Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARFM-0209 su galiojančia patikra Nr. 1486484 22.59 val. nustatytas 2.12 promilių girtumas. Antras pūtimas tuo pačiu alkotesteriu atliktas 23.19 val., kai nustatytas 2.26 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais vairuotojas buvo supažindintas. Automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. Vairuotojas G. K. pristatytas į Vilniaus apskrities OVS patalpas. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nepastebėta. Eismo įvykis užregistruotas ROIK (duomenys neskelbtini). G. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmuo faktiškai sulaikytas 22.59 val. (b. l. 17).
Iš 2021 m. gegužės 3 d. eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta po eismo įvykio (b. l. 18).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, sulankstytas radiatorius (b. l. 19).
Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 2021 m. gegužės 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, kurie užfiksuoti protokole ir fotonuotraukose (b. l. 31-37).
2021 m. gegužės 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 38).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. leidimu automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį „R.“, buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 45).
2021 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad G. K. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARFM 0209 (patikros sertifikato Nr. 1486484), pirmą kartą – 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.59 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrą kartą – 2021 m. gegužės 3 d., apie 23.19 val., buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 39, 42).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARFM 0209, ir patikros sertifikato Nr. 1486484 duomenys patvirtina, kad G. K. pirmą kartą – 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.59 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrą kartą – 2021 m. gegužės 3 d., apie 23.19 val., buvo nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 40, 41, 42).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – „R.“ (b. l. 43).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio VW GOLF ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. gegužės mėnesį su PVM buvo 11070 Eur, be PVM buvo 8745,30 Eur (b. l. 44).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo G. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARFM 0209 (patikros sertifikato Nr. 1486484) duomenys, iš kurių matyti, jog G. K. 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.59 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas (b. l. 39, 41, 42), liudytojų V. B. ir B. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 22-25, 27-30), Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. M. 2021 m. gegužės 3 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 17), 2021 m. gegužės 3 d. eismo įvykio vietos schema (b. l. 18), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 19), Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 2021 m. gegužės 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 31-37), 2021 m. gegužės 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 38), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 5 d. leidimas grąžinti automobilį VW GOLF jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 45). Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad G. K. 2021 m. gegužės 3 d., apie 22.39 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija bei padarė eismo įvykį, apgadindamas kitiems asmenims priklausantį turtą.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad G. K. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K., jo gynėjas advokatas Raimondas Mažulis prašė atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant kaltinamojo žmoną A. K.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti A. K..
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 66-67), administracine tvarka baustas (b. l. 69-73). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, G. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs G. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, tačiau byloje nėra duomenų, kokia tiksliai buvo padaryta žala. Paties kaltinamojo teigimu, padaryta žala dar skaičiuojama, o byloje esantis 2021 m. gegužės 25 d. susitarimas tarp kaltinamojo G. K. ir „R.“ patvirtina kaltinamojo įsipareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Taigi egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis anksčiau neteistas. G. K. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra gana jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) vaikus, dirbantis „R.“, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis G. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sutuoktinė A. K. paaiškino, kad jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi bendrus vaikus, ji gali daryti teigiamą įtaką vyrui. Vertindamas, ar A. K. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra gana jauno ir darbingo amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebausta. G. K. ir A. K. turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kaltinamasis ir A. K. yra deklaravę gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, A. K. ir darys G. K.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. K. .
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam G. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti G. K. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 281¹ straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų terminui.
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamasis G. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo stiprų alkoholį bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 4 d. (b. l. 91-92, 94). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 11 070 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
G. K. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo ne kaltinamasis, o „R.“ (b. l. 43). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas G. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 11070 Eur (b. l. 44).
Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-67-942/2019).
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į G. K. asmenybę, gyvenimo situaciją, turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, t. y. kad jis augina (duomenys neskelbtini) vaikus, dirba „R.“, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gauna apie 2000 Eur mėnesio algą, iš kaltinamojo G. K. išieškotina 40 procentų automobilio vertės suma, t. y. 4 428 Eur. Toks sprendimas, teismo vertinimu, šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašas – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 91-92).
Kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 91-92, 94).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 4 d.
Paskirti G. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš G. K. dalį konfiskuotino turto (automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 428 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantį voką su CD disku, kuriame yra vaizdo ir garso įrašas – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliki saugoti baudžiamojoje byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti G. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti G. K., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. K., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.