- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2-324-636/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04376-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“
- Atsakovas
- P. G.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ atstovei I. Ž., atsakovui P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos mokesčių už pateiktą šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“ (toliau – UAB „Mažeikių šilumos tinklai“) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovo P. G. priteisti 2841,27 Lt (822,89 €) skolos mokesčių už pateiktą šilumos energiją, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis 2000-11-10 pasirašyta sutartimi Nr. 79, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ į atsakovui P. G. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Mažeikių m., S. g. , per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekė šilumos energiją. Atsakovas, įsigijęs patalpas daugiabučiame name, į kurį centralizuotai tiekiama šilumos energija, realizavo savo pasirinkimo teisę ir išreiškė savo valią sudaryti šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Butas daugiabučiame name, apšildomame centralizuotai tiekiama šilumos energija, yra specifinis objektas, todėl buto savininkas turi pareigą kiekvieną mėnesį sumokėti buto komunalinius mokesčius, tame tarpe ir mokesčius už patiektą šilumos energiją. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ savo prievolę vykdė tinkamai, tačiau atsakovas prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją nevykdo. Atsakovas priėmė ieškovės centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, tačiau atsiskaityti už ją vengia ir nesiima jokių veiksmų skolai padengti. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpyje nuo 2009-03-01 iki 2013-10-22 (iki buto perleidimo Mažeikių rajono savivaldybei) patiektą šilumos energiją sudaro 2841,27 Lt (822,89 €).
Atsiliepimas
A. P. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis bute, esančiame Mažeikių m., Sodų g. 7-84, negyvena nuo 1989 metų. Bute esantį radiatorių buvo užsukęs matant namo komendantei ir jai atidavęs raktą nuo buto, be to, aukšte, kuriame yra minėtas butas, nebuvo nei vandens, nei elektros, langas be stiklo, tualetas užkištas, todėl jis butą padovanojo savivaldybei. Jo manymu savivaldybė turi sumokėti skolą ieškovei.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pareiškė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimų – priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ nėra buto, esančio Mažeikių m., S. g., savininkė ir neatsako dėl to, kad kažkas butą išplėšė ar ką nors sugadino. Mokėtiną sumą už sunaudotą šilumos energiją butui paskaičiuoja pagal namo apskaitos prietaiso užfiksuotus rodmenis, kurie parodo name suvartotą šilumos energijos kiekį, kuris padalinamas visiems namo gyventojams pagal gyventojų turimų būtų plotą. Dėl atsakovo nerūpestingumo susidarė įsiskolinimas, todėl prašo iš atsakovo priteisti 822,89 € skolą ir 24,62 € bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę padėtį, sutinka, kad atsakovui būtų išdėstytas skolos mokėjimas per maksimalų 3 metų laikotarpį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad bute, esančiame Mažeikių m., S. g. , jis negyveno. Buto langai išdaužti, todėl jam nesuprantama, kodėl į butą buvo teikiama šilumos energija. Paaiškino, kad bute nėra radiatoriaus nuo 1998 m., tik yra prijungtas vamzdis, kad cirkuliuotu teikiama šiluma. Taip pat nurodė, kad jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis gauna per mėnesį tik 173 € netekto darbingumo pensiją, nuo kurios antstolis išskaičiuoja skolas, todėl jis neturi iš ko iš karto sumokėti ieškovės prašomą priteisti skolą. Prašo išdėstyti priteistinos skolos mokėjimą 3 metų terminui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo
Ieškovės atstovė 2015-03-31 teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas ir byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Faktinės aplinkybės
Iš byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-1362-215/2014 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuo 1996-06-20 iki 2013-10-22 nuosavybės teise priklausė butas, esantis Mažeikių m., S. g. (25–26 b. l.), į kurį per prijungtą šilumos energijos tiekimo tinklą tiekė šilumos energiją UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Šalys 2000-11-10 sudarė Buto šilumos teikimo, vartojimo ir atsikaitymo sutartį Nr. 79 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį pagal suderintą ir nustatyta tvarka patvirtintą temperatūrinį grafiką (Sutarties 2.1.1. punktas) bei vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, o atsakovas gautą sąskaitą už sunaudotą šilumą apmokėti iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos (Sutarties 2.2.1. punktas), šildymo įrenginius keisti nustatyta tvarka, tai įforminus ir suderinus su ieškove (Sutarties 2.2.7. punktas) ir kitus įsipareigojimus nurodytus Sutartyje (6–7 b. l.). Atsakovas 2013-10-22 dovanojimo sutartimi padovanojo Mažeikių rajono savivaldybei minėtą butą ir šios dovanojimo sutarties 5.2. punktu atsakovas įsipareigojo padengti UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ įsiskolinimą savo lėšomis (civilinė byla Nr. L2-1362-215/2014, 13–16 b. l.). Pagal pateiktus ieškovės paskaičiavimus už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2013-10-22, atsakovo skola yra 2841,27 Lt (822,89 €) už gyvenamųjų patalpų ir atsakovui tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šilumos energijos tiekimą. Ieškovė 2012-03-26 pakartotine priešteismine pretenzija įspėjo atsakovą dėl skolos apmokėjimo (3 b. l.), tačiau atsakovas skolos iki ieškovės kreipimosi į teismą nustatyta tvarka neginčijo, įsiskolinimo nesumokėjo (b. l. 3 ).
Dėl skolos priteisimo
Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.). Jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 str. 1 d.).
Atsakovas ginčijo pareigą sumokėti ieškovei skolą už tiektą šilumos energiją į jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Mažeikių m., S. g. , laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2013-10-22, kadangi jis būtą padovanojo Mažeikių rajono savivaldybei, taip pat ir dėl to, kad jam dar esant minėto buto savininkui, butas, kaip ir visas penktas aukštas, buvo netvarkingas, su išdaužtais langais, todėl neaišku ką galėjo šildyti UAB „Mažeikių šilumos tinklai“.
Daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto bendrasavininkas. Tiekiama į daugiabutį namą šilumos energija yra naudojama ne tik konkrečiam butui šildyti, bet ir bendrų patalpų šildymui (pvz. laiptinės). Visa energija, tiekiama į daugiabutį namą, turi būti pagal Sutartį apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui namo bendrasavininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkų nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių). Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6. 383 str. 1 d.). CK 6. 388 str. 1 d. sako, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Atsakovui priklausančiose patalpose nėra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai, todėl energijos kiekis apskaitomas pagal įvadinio skaitiklio rodmenis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso dalyvių tvarka, teisme reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo mokestį už suteiktą šilumos energiją buto šildymui už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2013-10-22. Byloje neginčijama ir faktinė aplinkybė, jog atsakovas nemokėjo už ieškinyje nurodytu laikotarpiu pateiktą energiją, tačiau kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už pateiktą šilumos energiją.
Apmokėjimo už sunaudotą energiją tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV dalies XXIII skyriaus septintojo skirsnio 6.388 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis pakartoja CK 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatytą normą – šilumos vartotojai atsiskaito tiekėjui už patiektą šilumą ir karštą vandenį pagal šilumos ir karšto vandens rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Atsakovas kaip vieną iš priežasčių, kodėl jis nemoka už pateiktą šilumos energiją, nurodė aplinkybę, jog jam priklausančiame bute nėra radiatoriaus ir pateikė buto nuotraukas, iš kurių matyti, kad bute nėra įrengto šilumos prietaiso.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės), 120 punkte nustatyta, kad vartotojas arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo ne vėliau kaip per 30 dienų iki šių taisyklių 117 punkte nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą).
Tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, įrodančių, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka prieš atjungiant radiatorių jam priklausančiame bute, apie tai būtų informavęs šilumos tiekėją, su juo derinęs veiksmus ir atjungęs jam priklausančiam butui šildymą laikydamasis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų ir baigus šilumos vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas ir šilumos tiekėjo įgaliotas atstovas būtų pasirašę šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinantį aktą ir šilumos vartojimo įrenginių atjungimo aktą (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 121, 122 punktas). Pažymėtina, kad vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 123 punktu, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šių taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Sutarties 2.2.7. punktu atsakovas (vartotojas) įsipareigojo šildymo įrenginius keisti tik nustatyta tvarka, tai įforminus ir suderinus su ieškove. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 124 punkto nuostatomis, iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas nuo šių taisyklių 122 punkte nurodyto akto pasirašymo momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 priedo 15 punktas). Taigi, kol Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatyta tvarka nėra pripažinta, kad atsakovui priklausančiame bute buvo atjungtas šildymo įrenginys, laikytina, kad ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą ir atsakovas turi pareigą atsikaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją.
Atsakovas teigė, kad minėtam butui tiektą šilumos energiją turi sumokėti Mažeikių rajono savivaldybė, kuriai jis padovanojo jam priklausantį butą. Teismas su tokiu atsakovo argumentu nesutinka.
Kaip jau minėta, atsakovas 2013-10-22 dovanojimo sutartimi jam priklausantį butą, esantį Mažeikių m., S. g., padovanojo Mažeikių rajono savivaldybei. CK 6.474 straipsnyje, kuriame nustatyta apdovanotojo atsakomybė už dovanotojo skolas, nurodyta, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana. Sutiktina, kad susidariusi skola už atsakovui priklaususiam butui teiktą šilumos energiją yra susijusi su dovanotu butu. Tačiau, kaip jau minėta, dovanojimo sutarties 5.2 punkte yra nustatyta atsakovo, kaip dovanotojo, pareiga padengti ieškovei UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ įsiskolinimą, susidariusį iki dovanojimo sutarties pasirašymo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atsakovas, o ne apdovanotoji šalis, t. y. Mažeikių rajono savivaldybė, turi pareigą sumokėti ieškovei skolą, kuri susidarė iki dovanojimo sutarties pasirašymo, t. y. iki 2013-10-22.
Atsakovas, nemokėdamas ieškovei už į jam priklausiusį butą, esantį Mažeikių m., S. g. , laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2013-10-22 tiektą šilumos energiją, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, vienašališkai atsisakydamas įvykdyti prievolę, t. y. nesumokėjo už ieškovei už tiektą šilumos energiją, jis laikomas pažeidusiu prievolę, todėl remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovo priteistina ieškovei 822,89 € skolos už pateiktą šilumos energiją (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.245 str.).
Dėl sprendimo išdėstymo
Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė, atsižvelgiant į sunkią jo turtinę padėtį, išdėstyti sprendimo vykdymą, nes šiuo metu neturi galimybės atsiskaityti su ieškove, ir nurodė, kad yra neįgalus, jam nustaytas 40 procentų darbingumas, gauna netekto darbingumo pensiją, dėl nustatyto darbingumo lygio negali rasti darbo, be to turi finasinių įsipareigojimų ieškovei ir kitiems kreditoriams, todėl skolą galės padengti tik per trejų metų laikotarpį. Ieškovė sutiko, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 3 metų laikotarpiui.
CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl sprendimo vykdymo atidėjimas taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (LAT 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui yra nustaytas 40 procentų darbingumas, jam mokama 223,10 € dydžio netekto darbingumo pensija (31 b. l.). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas dėl sunkios turtinės padėties šiuo metu neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą, ieškovė sutinka su atsakovo prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą trijų metų laikotarpiui, todėl laikytina, kad šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista išdėstant sprendimo įvykdymą per trejų metų laikotarpį (CPK 284 str.), o ieškovei teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesukels didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovė atgaus laipsniškai per ilgesnį laiko tarpą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 85,00 Lt arba 24,62 € žyminis mokestis, kuris iš atsakovo priteistinas ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti dalies ieškinio reikalavimų dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“, j. a. k. :
- 822,89 € (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 89 ct) skolos mokesčių už aptektą šilumos energiją;
- 24,62 € (dvidešim keturis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo vykdymą išdėstyti 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo 2015-05-04 iki 2018-05-04, įpareigojant atsakovą P. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“, kas mėnesį mokėti po 23,50 € (dvidešimt tris eurus 50 ct), o paskutinį mėnesį sumokėti 25,01 € (dvidešimt penkis eurus 01 ct), pradedant mokėti nuo 2015-05-04, o paskutinę įmoką sumokant iki 2018-05-04.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.