- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-83-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-83-212/2016
2016 m. sausio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-92-233/2015 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei J. S., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti atsakovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius - šiltnamį bei priestatą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta statyba ir įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius - šiltnamį bei priestatą prie ūkinio pastato bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savavališkai 2011 metais pasistatė šiltnamį bei priestatą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį šiltnamį ir priestatą kaimynė pasistatė žemės sklype, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis M. J., V. S. ir Lietuvos Respublikai. 2014-07-24 su atsakove buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Atsakovė jokio statybą leidžiančio dokumento minimų statiniu statybai neturi, be to, neturi sklypo savininkų sutikimų ginčo statinių statybai. Atsakovės pastatyti statiniai (šiltnamis ir priestatas prie ūkinio pastato) yra savavališka statyba, yra pažeidžiamos ieškovo, kaip žemės sklypo bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Taip pat priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 6,29 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė priestatą prie ūkinio pastato, kurį atsakovė kaip ir kitus statinius įsigijo 1996 m., pasistatė 2011 m. Teismo posėdyje 2015-04-27 M. J., V. S., A. G., kurios kaip ir atsakovė yra (duomenys neskelbtini) joms priklausančių butų savininkės patvirtino, kad prie atsakovės pirktos ūkinio pastato dalies buvo priestatas, kuris buvo remontuotas, atnaujintas nudažant, pakeistas stogas tuomet kai atsakovė įsigijo pastatus. Atsakovei priklausantį jos nuomojamame iš valstybės žemės sklype esantį šiltnamį nelaikė statiniu pagal Statybos įstatymo 2 str. 2d., CK 4.2 str. 3d. nuostatas. Tai patvirtino ir valstybinę statinių priežiūrą vykdančio specialisto A. K. 2014-04-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-459, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymas raštu R. A. dėl jo 2014-03-24 pranešimo, kuris įstatymo nustatyta tvarka ieškovo skundžiamas nebuvo. Todėl ieškovo reikalavimą atsakovei priklausantį šiltnamį pripažinti neteisėta statyba laikė nepagrįstu.
Sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovo reikalavimui dėl atsakovei priklausančio priestato prie ūkinio pastato pripažinimo neteisėta statyba ir įpareigojimo jį nugriauti, taikytinas ieškininės senaties terminas. Ieškovas žemės sklypą, jame esančius pastatus adresu (duomenys neskelbtini) įsigijo 2005-02-04 dovanojimo sutarties pagrindu, sutartis viešame registre įregistruota 2005-02-15, iš J. V. A., kuris minėtą nekilnojamąjį turtą 1998-04-20 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš K. M.. Atsakovė butą (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, kuris priklauso butui, ¼ kitų kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1996-07-16, sutartis registre įregistruota 1996-08-05.
Teismas laikė, kad priestatas prie ūkinio pastato, kurį ieškovas prašo pripažinti neteisėta statyba jau buvo atsakovei įsigyjant butą ir jo priklausinius 1996-07-26. Todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl ūkinio pastato priestato pripažinimo neteisėta statyba prasidėjo, galiojant 1964 m. CK, kuriame nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, 1964 m. CK 87 straipsnyje nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, t. y. ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl minėto ūkinio pastato priestato statybos teisėtumo reikšti prasidėjo tada, kai buvę, šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo savininkai (J. V. A. ar K. M.) sužinojo apie minimo priestato statybą. K. M. pardavus žemės sklypą su statiniais J. V. A., o pastarajam dovanojus ieškovui R. A., ieškinio senaties terminas nenutrūko ir neskaičiuojamas iš naujo. Nors teisminio nagrinėjimo metu šalys nepateikė įrodymų ir neišsiaiškinta kada tiksliai ginčo priestatas buvo pastatytas, tačiau įvertinus, kad ginčo priestatas jau buvo pastatytas iki 1996-07-16 ieškovei įsigyjant butą su priklausiniais, senaties terminą skaičiuojant nuo atsakovės pastatų įsigijimo, akivaizdu, kad įstatymu nustatytas senaties terminas dėl minimo priestato statybos pripažinimo neteisėta pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ieškovas ieškinį teismui pateikė 2014-12-19. Dėl išdėstyto laikė, kad senaties termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl priestato statybos pripažinimo neteisėta ir išvestinius reikalavimus.
Ieškovo reikalavimus dėl atsakovės pastatyto šiltnamio per mažu atstumu iki sklypo ribos, jis negalintis statyti jokių statinių, kadangi būtų pažeisti priešgaisriniai reikalavimai; šiltnamio šešėlis krenta ant ieškovo žemės sklypo; dėl atsakovės pastatyto priestato, ieškovas negalintis įvažiuoti į savo kiemą didesne transporto priemone; jam priklausantis ūkinis pastatas tapęs nesaugus dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų, laikė nepagrįstais, neįrodžius ieškovui, kad atsakovei priklausančio kilnojamo daikto-šiltnamio ir nekilnojamojo daikto-ūkinio pastato priestato (malkinės) egzistavimas darė neigiamą neleistiną poveikį ieškovo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantiems pastatams.
Nustatė, kad atsakovei priklausantis priestatas prie ūkio pastato dalies (malkinė) yra didesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovui priklausančios žemės sklypo ribos. Ieškovas tvorą ant jam priklausančios žemės sklypo ribos statė jau po bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015 m. ir ją įregistravo viešame registre esant teisme ginčui dėl jos statybos teisėtumo. Todėl teismas laikė, kad paties ieškovo tvoros statyba ant jam priklausančios žemės sklypo ribos, galimai apribojo jam įvažiavimą į žemės sklypą su didesne technika, tačiau tai nėra pagrindas įpareigoti pašalinti atsakovei priklausantį priestatą prie ūkinio pastato, kuris buvo pastatytas žymiai anksčiau ir iki tol kol ieškovas pasistatė tvorą ant jam priklausančio žemės sklypo, nebuvo kliūtimi ieškovui į savo sklypą patekti. Ieškovui priklausantis ūkinis pastatas pagal nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenis buvo statytas-1998-2013 m. Įvertinus tai, kad atsakovei priklausančio ūkinio pastato priestatas jau buvo pastatytas iki atsakovei įsigyjant pastatus 1996-07-16, teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ūkinis pastatas tapo nesaugus dėl to, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tarp statinių neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, nes tai pažeistų įstatymu saugomų abiejų gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsakovei priklausantis šiltnamis nelaikytinas statiniu, todėl ieškovo nurodomus argumentus, kad dėl jo buvimo esamoje vietoje ieškovas negali statyti kitų statinių, nes tarp statinių būtų neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, laikė nepagrįstais. Įvertinus tai, kad atsakovei priklausantis šiltnamis, kaip kilnojamas daiktas yra atsakovei priklausančio žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėje, jo aukštis tik 2 metrai, todėl nelaikė pagrįstu, kad ant ieškovui priklausančio žemės sklypo krinta šešėlis.
Žemesnės instancijos teismas
Bylinėjimosi išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas priteisė iš abiejų šalių lygiomis dalimis valstybės naudai, įvertinus tai, kad dalis tų išlaidų susidarė dėl to, kad atsakovė buvo pateikusi byloje priešieškinį, kurio vėliau atsisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Teismas suklydo patikėdamas atsakovės teiginiais, jog ji ginčo priestatą įsigijo kartus su kitais nekilnojamojo turto statiniais 1996 m. Iš byloje esančio 1996-07-15 sudaryto žemės sklypo plano matyti, jog jokio priestato prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo, šioje vietoje buvo laisva žemės sklypo dalis. Todėl atsakovės argumentai, jog ji ginčo priestatą įsigijo kartu su kitais nekilnojamojo turto statiniais yra nepagrįsti ir atmestini. Mano, jog teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senatį, nes nėra jokio pagrindo jį skaičiuoti nuo kažkokio ankstesnio termino. Ieškovas niekaip negalėjo žinoti apie atsakovės įvykdytą savavališką statybą iki nusipirkdamas atitinkamus nekilnojamojo turto objektus ir iki pradėdamas domėtis atsakovei priklausančio statinio teisine būkle. Be to, byloje nėra jokių absoliučių duomenų, kad ankstesni šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo ir statinių savininkai žinojo apie tai, jog atsakovė neteisėtai pasistatė ginčo priestatą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas ieškinio senatį taikė absoliučiai nepagrįstai. Pažymi, jog atsakovė iš esmės neginčijo, jog ginčo priestatas prie ūkinio pastato yra neteisėta statyba, todėl teismo sprendimas atmesti ieškinį vien formaliais pagrindais prieštarauja viešajam interesui. Mano, jog teismas neteisingai vertino, kad neva nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ūkinis pastatas tapo nesaugus dėl to, kad tarp statinių neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, nes neva tai pažeistų įstatymu saugomų abiejų gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) interesų pusiausvyrą. Byloje nustatyta, jog ieškovui priklausantis ūkinis pastatas yra teisėtas statinys, priešingai nei atsakovei priklausantis priestatas prie ūkinio pastato. Iš ne teisės negali kilti teisė, todėl teismas negali neteisėto statinio statytojo interesų iškelti aukščiau už teisėto statinio savininko nuosavybės teisių, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami Konstitucijos 23 str. įtvirtinti nuosavybės neliečiamumo ir jos apsaugos principai. Teismas neteisingai nustatė, jog atstumas nuo ginčo priestato iki ieškovui priklausančio žemės sklypo yra didesnis nei 3 metrai, kadangi pagal UAB „Geo optimus“ pateiktus atstumus tarp statinių ir iki žemės sklypo ribos schemos, šis priestatas yra mažesnis nei 3 metrai, t. y. 2,94 metro atstumu. Mano, jog ginčo šiltnamis yra nekilnojamasis daiktas, nes yra priskiriamas prie nesudėtingų I grupės statinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos mano, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą pagrįstai nustatė, jog tikėtina, kad priestatas prie ūkinio pastato, kurį ieškovas prašo pripažinti neteisėta statyba jau buvo atsakovei įsigyjant butą ir jo priklausinius 1996-07-16. Teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias CK normas bei pagrįstai sprendė, jog senaties terminas dėl minimo priestato statymo pripažinimo neteisėta pasibaigė iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Apelianto pateikta schema parengta ieškovo iniciatyva ir iki norminio atstumo trūksta tik 6 cm, todėl įvertinus schemoje matomą praplatėjimą, manytina, jog tik vienas atsakovės malkinės kampas prie įvažiavimo galėtų būti arčiau nei 3 m. nuo ieškovo sklypo ribos. Teismas pagrįstai laikė, kad paties ieškovo tvoros statyba ant jam priklausančios žemės sklypo ribos, galimai apribojo jam įvažiavimą į žemės sklypą su didesne technika, ir iki tol kol ieškovas pasistatė tvorą ant jam priklausančio žemės sklypo, nebuvo kliūtimi ieškovui į savo sklypą patekti. Pažymi, jog per 10 metų nuo 1996-07-16 atsakovės įsigijimo buto su priklausiniais nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl pastatytos malkinės. Nesutinka su apelianto argumentais, jog šiltnamis yra nekilnojamasis turtas, kadangi tokį šiltnamį yra nesudėtinga perkelti į kitą vietą, nepakeitus paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelę šiltnamis gali būti priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių. Tačiau to paties reglamento 7 punkte nustatyta, kad 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomi nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, kai jie atitinka Statybos įstatyme numatyta statinio apibrėžimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-17 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, jog ginčo statinys pastatytas iki 1996-07-16, atsakovei įsigyjant gyvenamąjį namą ir kitus statinius, todėl teismas tinkamai sprendė dėl ieškinio senaties termino. Ginčo pastatas pastatytas dar iki 1996 m., ginčo dėl ribų tarp atsakovės statinio ir ieškovo žemės sklypo ribų tarp ankstesnių savininkų taip pat tarp ieškovo ir atsakovės iki ieškovui pastatant tvorą nebuvo, todėl nėra pagrindo dabar ginčyti atsakovės statinio teisėtumą ir ieškovo teisių pažeidimą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog šiltnamis yra nekilnojamas daiktas, kadangi jį galima lengvai iš vienos vietos perkelti į kitą ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Todėl atsakovės pastatytas šiltnamis nelaikytinas statiniu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-17 sprendimą. Nurodo, jog iš pateikto plano byloje negalima teigti jog 1996-07-15 priestato nebuvo. Teismas pagrįstai vertino, jog priestatas prie ūkinio pastato jau buvo atsakovei įsigyjant butą ir jo priklausinius. Todėl teisingai sprendė, jog ieškinio senaties terminas yra 3 metai ir jis pasibaigė iki įsigaliojant 2000 metų CK. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovei priklausantis šiltnamis nelaikytinas statiniu, yra kilnojamas daiktas. Šiltnamio konstrukciją sudaro lankai įsmeigti į žemę, neturi pamatų, todėl galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeistus jo paskirties. Teismas pagrįstai laikė, kad paties ieškovo tvoros statyba ant jam priklausančios žemės sklypo ribos, galimai apribojo jam įvažiavimą į žemės sklypą su didesne technika, ir iki tol kol ieškovas pasistatė tvorą ant jam priklausančio žemės sklypo, nebuvo kliūtimi ieškovui į savo sklypą patekti. Be to, apelianto pateikta schema yra parengta ieškovo iniciatyva ir iki norminio atstumo trūksta tik 6 cm, todėl įvertinus schemoje matomą praplatėjimą, manytina, jog tik vienas atsakovės malkinės kampas prie įvažiavimo galėtų būti arčiau nei 3 m. nuo ieškovo sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) R. A. 2005-02-04 sudarytos dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,639 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. S. nuosavybės teise valdo ¼ dalį pastato, kitų statinių, pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1996-07-16, pagrindu bei 0,206 ha žemės sklypą, 2015-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, esančius (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 3-8, t. 2, b. l. 39, 41-42).
Ieškovas teigia, kad atsakovė 2011 metais, neturėdama statybą leidžiančių dokumentų, pasistatė šiltnamį ir priestatą prie ūkinio pastato nuomojamame iš valstybės žemės sklype, kuris ribojasi su jo žemės sklypu. Minėti statiniai pastatyti nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų, todėl ieškovas, kai yra būtinybė, negali įvažiuoti į savo žemės sklypą su didesnių gabaritų kroviniais.
Apeliantas, nesutikdamas su Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, neteisingai nustatė, kad priestato atsakovė nepastatė, o įsigijo kartu su perkamu butu ir kad atstumas tarp ieškovo žemės sklypo ir priestato viršija 3 metrus. Tvirtina, kad šiltnamis yra nekilnojamas daiktas ir jo statybai taikomi STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimai.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimui taikė ieškinio senatį. Apeliantas reikalavo pripažinti atsakovės žemės sklype pastatytus priestatą prie ūkinio pastato ir šiltnamį neteisėta statyba bei įpareigoti atsakovę juos nugriauti.
Statyba laikoma neteisėta ir savavališka, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Sąvoka „savavališka statinio statyba“ pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, pagal kurią savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Kaip žinia, ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovės priestatas prie ūkinio pastato, pastatytas 2011 metais, yra neteisėta statyba, įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Taip pat nepateikta įrodymų, paneigiančių byloje nustatytas faktines aplinkybes, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių parodymus, kad priestatą prie ūkinio pastato atsakovė įgijo kartu su butu 1996-07-16 (t. 1, b. l. 24-28). Nesant priešingų įrodymų ir vertinant tai, kad apeliantas nekilnojamąjį turtą valdo dovanojimo sutarties pagrindu, o buvusi nekilnojamojo turto savininkė K. M. pretenzijų atsakovei dėl priestato nereiškė, bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 84 straipsnyje (1964 m. redakcija) pasibaigė 1999-07-16, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo.
Nesutiktina su apelianto argumentu, kad priestatas trukdo jam įvažiuoti į žemės sklypą. Kaip minėta, apeliantas nuosavybės teise namų valdą ir žemės sklypą valdo nuo 2005-02-04. Nors apeliantas neatskleidė, kodėl priestatas, pastatytas iki 1996-07-16, iki 2014 metų netrukdė jam įvažiuoti į jo kiemą, bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepatogumai apeliantui atsirado sklypą aptvėrus tvora. Be to, apelianto argumentai nepaneigia Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2014-04-28 akto Nr. FAK-459, kuriame nustatyta, jog atstumas tarp ieškovo tvoros ir priestato yra 3,42 m. (t. 1, b. l. 27-29).
Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovės šiltnamis yra nekilnojamasis turtas. Kaip teisingai nurodo apeliantas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ šiltnamius priskiria prie nesudėtingų statinių. Tačiau nesudėtingais statiniais šiltnamiai laikomi tuomet, kai jie atitinka Statybos įstatyme nustatytą statinio apibrėžimą (STR 1.01.07:2010, 7 p.). Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, atsakovės šiltnamis pamatų neturi ir gali būti perkeliamas, nesumažinus jo vertės ir nepakeičiant paskirties.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovės naudai priteistinos advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., t. 2, b. l. 107).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.