Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-92-233/2015

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-09-17
Bylos Nr.: e2-92-233/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-01383-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Stulgienė
Atsakovas: J. S.
Ieškovas: R. A.

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.e2-92-233/2015Teisminio proceso Nr.2-37-3-01383-2014-7Procesinio sprendimo kategorija

30.10; 30.12.2;116.1 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mindaugui Beinaravičiui, atsakovei J. S., jos atstovui adv. Irmantui Ruželei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byloje dėl nuosavybės teisių gynimo bei neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pagal ieškovo R. A. ieškinį , atsakovė J. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. R. A. pateiktame patikslintame ieškinyje (T1, b. l. 48-52) , nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas R. A., yra žemės sklypo, esančio . (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. k.v., savininkas, šiame sklype yra ieškovui nuosavybės teisėmis priklausantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai -rūkykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , stoginė, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai. Ieškovo kaimynė ir šalia esančiame gyvenamajame name, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., adresu . (duomenys neskelbtini) bei ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (šulinys, lauko tualetas), adresu . (duomenys neskelbtini), dalies savininkė atsakovė J. S., žemės sklype, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , savavališkai, 2011 metais pasistatė šiltnamį bei priestatą prie aukščiau minimo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį šiltnamį ir priestatą kaimynė pasistatė žemės sklype, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis M. J., V. S. ir Lietuvos Respublikai. 2014 m. liepos 24 d. su atsakove buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste-Statybos įstatymo)2 str. 73 p. reglamentuoja, jog statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka statyba. Statybos įstatymo 2 str. 92 p. numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas - leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Atsakovė jokio

statybą leidžiančio dokumento minimų statiniu statybai, ieškovo duomenimis, neturi, be to, neturi sklypo savininkų sutikimų ginčo statinių statybai. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. reglamentuoja, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytais pagrindais. Tuo tarpu atsakovė ginčo statinių statybos metu žemės sklypo, ant kurio yra pastatyti ginčo statiniai, nevaldė jokiais teisiniais pagrindais, todėl neturėjo statytojo teisės. Statybos įstatymo 6 str. 1-2 d. reglamentuoja, kad <...> statant statinį <.„> be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: <...> 2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą: 3) gaisrinę saugą<„.>. 2. Normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų <-> nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos įstatymo 23 str. 35 p. numatyta, kad statant kultūros paveldo statinį, statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, vadovaujamasi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Pajūrio juostos įstatymu. Atsakovės pastatyti ginčo statiniai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, todėl juos statant buvo privalu vadovautis taip pat ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, kurio 19 str. 6 d. numatyta, kad siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima: <„> 3) nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius <„>.Atsakovė, statydama ginčo statinius pažeidė šį imperatyvų įstatymo reikalavimą, kadangi nėra gavusi už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai pastatyti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, atsakovė privalėjo gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui (Statybos techninio reglamento . (duomenys neskelbtini) 6 priedo 2 p.).Nurodo, kad šiltnamį atsakovė pasistatė prie pat ieškovui priklausančio sklypo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini) Rokiškio m. k. v., ribos, neišlaikydama reikiamų teisės aktuose numatytų reikiamų atstumų, nors teisės aktai reikalauja, jog statant <...> pastatus <...> arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimais) privalomi. Tokio sutikimo šiltnamio statybai ieškovas nėra davęs. Ginčo priestatą prie ūkinio pastato atsakovė pasistatė visiškai prie bendro įvažiavimo tiek į ieškovo sklypą, tiek į gretimą sklypą, be to, nesilaikydama priešgaisrinių reikalavimų, keliamų atstumams tarp gretimų statinių. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. . (duomenys neskelbtini), 92 p. numato, jog gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų (toliau - priešgaisrinis atstumas). Pagal šiame punkte esančia 6 lentele atstumas tarp III ugniaatsparumo laipsnio pastatų sudaro 15 metrų, tuo tarpu atstumas tarp atsakovės pastatyto medinio priestato ir ieškovui priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro tik nepilnus 12 metrų.

Nurodo, jog be to, kad atsakovės pastatyti statiniai(šiltnamis ir priestatas prie ūkinio pastato) yra savavališka statyba, yra pažeidžiamos ieškovo, kaip žemės sklypo bei ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , . (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) Rokiškio m. k.v., savininko nuosavybės teisės. Dėl atsakovės pastatyto priestato, ieškovas negali įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą su didesne transporto priemone, negali įvežti į savo kiemą didesnės priekabos malkų, statybinių medžiagų ar kitų reikiamų didesnių gabaritų daiktų. Dėl atsakovės pastatyto priestato, ieškovo ūkinis pastatas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), tapo nesaugus dėl galimo gaisro ir jo buvimo nesaugiu priešgaisriniu

Žemesnės instancijos teismas

atstumu. Atsakovės pastatytas šiltnamis yra stacionarus, jo šešėlis krenta ant ieškovo sklypo, jis yra mažesniu nei teisės aktų leidžiamu minimaliu atstumu. Dėl šio šiltnamio ieškovas negali leistinu minimaliu atstumu prie sklypo ribos statytis jokių statinių, kadangi tokiu būdu būtų pažeisti priešgaisriniai reikalavimai. Nurodo, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini), 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini); 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. . (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Atsakovė, neteisėtai pasistačiusi šiltnamį ir gretiname žemės sklype pasistačiusi priestatą, pažeidė imperatyvius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo bei ūkinio pastato savininko, nuosavybės teisės, todėl ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste-CK) 4.98 str. ir 4.103 str., teikia reikalavimus prašydamas pripažinti atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , adresu. (duomenys neskelbtini) , pastatytus statinius - šiltnamį bei priestatą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėta statyba ir įpareigoti atsakovę J. S., per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus statinius - šiltnamį bei priestatą prie ūkinio pastato bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (T1, b. l. 56-59) atsakovė nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1996-07-16 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. . (duomenys neskelbtini) įsigijo butą Nr.2, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , kuris yra pastate, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ kitų statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančius adresu .(duomenys neskelbtini) iš D. M.. Priestatas (malkinė) prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatų įsigijimo metu jau buvo pastatytas, šio priestato atsakovė nestatė, jis buvo įgytas kartu su kitais pastatais ir juo nuo pastatų įgijimo datos atsakovė naudojosi , ką patvirtina visi kaimynai, pastatų bendrasavininkai . Ieškovo nurodoma malkinė yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis M. J., V. S. ir Lietuvos Respublikai. Atsakovė yra sudariusi su valstybę atstovaujančia Nacionalinės žemės tarnyba Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį laikotarpiui 2014.07.24- 2089.07.24, kuri įregistruota VĮ Registrų centras, visi sklypo bendrasavininkai neprieštarauja, kad ginčo statiniai stovėtų žemės sklype.

Nurodo, jog ieškovas, įrodinėdamas statybos neteisėtumą, neteisėtai remiasi šiuo metu galiojančiu Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais. Kadangi atsakovė nėra priestato statytoja, o tik įgyjėja, todėl jai nėra žinoma priestato statybos metai. Nurodo, jog gavus ieškovo skundą ir jį ištyrus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspektorius prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistas A. K. 2014m. balandžio 28d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą dėl malkinės (priestato prie ūkinio pastato unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) ir šiltnamio , specialistas atsakovei dėl patikrintų statinių nesurašė savavališkos statybos akto ir jokių įpareigojimų nenustatė. Dėl ieškovo nurodomų priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų nuo esamo

priestato(malkinės) iki gretimų pastatų, priklausančių ieškovui, nurodo, jog ieškovui priklausantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pradėtas statyti 1998m., baigtas 2013 m., t. y pradėtas statyti vėliau nei atsakovės valdomas priestatas, kuris pastatytas iki 1996m., tokiu būdu pats ieškovas pažeidęs priešgaisrinių atstumų tarp statinių reikalavimus.

Nurodo, jog šiltnamį savo namų valdos žemės sklype, atsakovė pasistatė 2012m. Šiltnamis neturi betoninių pamatų, jo konstrukcija yra plastikiniai lankai įdurti į žemę, tarp lankų žemei prilaikyti sudėtos lentos ir šaligatvio borteliai , nesiliečiantys su lankais .Šiltnamio ilgis – 5,3m, plotis -2,6, aukštis 2m. Šiltnamis stovi kampu šiaurinėje ir rytinėje pusėje. Dėl išdėstyto, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas pastatytas atsakovės šiltnamis nelaikytinas statiniu, jam Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, todėl jam įrengti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.

Nurodo, jog ieškovas atsakovei pareiškė ieškinį dviem pagrindais: CK 4.98 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pažymi, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, kad dėl atsakovei priklausančios malkinės jis negali įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą su didesne technika , tačiau malkinė iki ieškovo sklypo esanti net 3,42 m atstumu, o įvažiavimo į žemės sklypą apribojimus pasidaręs pats ieškovas, pasistatydamas ant žemės sklypų ribos tvorą. Nurodo, kad ieškovas žemės sklypo savininkas yra nuo 2005m., o malkinė pastatyta iki 1996 m. , ieškovas daugiau nei aštuonis metus laiko dėl malkinės atsakovei pretenzijų nekėlė, t.y. galėjo be jokių trukdymų patekti į savo žemės sklypą. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovei priklausantis šiltnamis meta šešėlį ant jo sklypo., nes šiltnamis stovi kampu šiaurinėje ir rytinėje sklypo pusėje, jo aukštis tik 2 m. , todėl kaimyno sklypui saulės neužstoja ir šešėlis ant jo sklypo nekrenta.

Nurodo, jog reikalavimui dėl ūkinio pastato priestato(malkinės) pripažinimo neteisėta statyba taikytinas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas. Nurodo, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs, todėl toks pažeidimas nelaikytinas trunkamuoju, jis įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas žemės sklypą su pastatais įgijo 2005-02-04 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškinio senatis kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo statinių statybos teisėtumo ieškovui skaičiuotina nuo to momento, kai buvęs savininkas (dovanotojas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Priestatas, kurį prašo nugriauti ieškovas pastatytas iki 1996-07-16, todėl turėtų būti laikoma, kad ieškinio senatis reikalavimui dėl šio statinio statybos neteisėtumo pareikšti prasidėjo nuo 1996-07-16, nes buvusi žemės sklypo savininkė K. M. (yra mirusi), gyveno name, kurį 2005-02-04 padovanojo ieškovui. Manydama, kad ginčo priestatas pastatytas neteisėtai, nesilaikant atstumo, pažeidžiant jos kaip gretimo žemės sklypo savininkės teises, buvusi savininkė turėjo teisę kreiptis teisminės gynybos per 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas 2005-02-04 dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą su pastatais, jau po to, kai buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl ginčo statinio teisėtumo. Apdovanotajam pereina visos dovanotojo teisės ir pareigos, tarp jų ir dovanotojui galioję ieškinio senaties terminai. Jeigu laikyti, kad ginčo priestatas pastatytas 1996-07-16, buvusiai savininkei ir ieškovui, kaip jos teisių perėmėjui, ieškinio senatis reikalavimui dėl ginčo statinio statybos neteisėtumo iš šiuo statiniu pažeidžiamų teisių gynimo pareikšti prasidėjo 1996-07-16. Tuo metu galiojo 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pasibaigė 1999-07-

16, dar iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė J. S. paaiškino, kad tais pačiais metais, kai įgijo pastatus, paremontavo buvusią malkinę, uždengė ją nauju šiferiu. Nurodė, kad iš pradžių šiltnamis buvo kitoje žemės sklypo vietoje, tačiau ieškovas jį nugriovė ir buvo pasidaręs savavališkai keliuką per jos naudojamą žemės sklypą. Nurodė, kad 2011m. kreipėsi į žemėtvarkininkus dėl savavališkai įrengto keliuko per jos naudojamą žemės sklypą, dėl ko ieškovas buvo priverstas įsirengti kelią kitoje vietoje, tačiau pradėjęs betonuoti stulpelius jos naudojamame darže. Kadangi 2011 žemės sklypo ribos buvo pažymėtos, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspektorių A. K., kad pažeidžiamos sklypo ribos. Atlikus patikrinimą vietoje ir žemėtvarkininkui nustačius, kad nustatytos žemės sklypo ribos pažeistos, buvo gavusi leidimą tuos stulpelius pašalinti. Tuomet ieškovas tvoros stulpelius ant žemės sklypų ribos padaręs be jos sutikimo, dabar ta tvora kliūvanti jam pačiam įvažiuoti. Šiuo metu jai priklausantis šiltnamis yra pastatytas toje sklypo vietoje, kur ieškovas anksčiau buvo įsirengęs savavališkai keliuką įvažiavimui į savo žemės sklypą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų-Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau -Inspekcija, trečiasis asmuo) , pateiktame atsiliepime (T1, b. l.35-37) nurodė, kad 2014 metais nagrinėjo R. A. pranešimą dėl galimai savavališkai J. S.(duomenys neskelbtini) Rokiškyje, pastatytų šiltnamio bei priestato prie ūkinio pastato. Nustačiusi, kad J. S. šiltnamis, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir CK 4.2; straipsnio 3 dalimi, nelaikytinas statiniu -ir jam Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, R. A. pranešimo nagrinėjimą, dėl šiltnamio nutraukė. Paaiškėjus, kad priestato (malkinės) prie ūkinio pastato statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, Inspekcija, vadovaudamasi Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijas viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. . (duomenys neskelbtini) , 42.7 punktu, malkinės statybos teisėtumo nagrinėjimą taip pat nutraukė (Inspekcijos 2014-05-09 atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)., siųstą ieškovui, pridedame).Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta, jog savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinys - pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 2 ir 3 dalys).Kadangi Inspekcija, nustatė, jog J. S. šiltnamis nelaikytinas statiniu ir jam Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, todėl jam įrengti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, todėl minėto šiltnamio įrengimas nelaikytinas savavališka statyba.Kadangi statybas reglamentuojantys teisės aktai daug kartų keitėsi, norint išsiaiškinti, ar priestatas (atsakovei priklausanti malkinė))prie ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), yra savavališka statyba, reikia nustatyti, kokiai statinių grupei priskiriamas šis statinys, kada jis buvo pradėtas statyti ir ar tokiam statiniui tuo metu buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - skyrius) pareigūnas, 2014-04-25 tikrindamas faktinius duomenis vietoje, nustatė, kad malkinės matmenys yra 2,48 m x 5,96 m. Pagal techninius parametrus statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams. Ieškovas ieškinyje teigia, kad priestatą prie ūkinio pastato atsakovė pastatė 2011 metais. A. J. S. 2014-03-17 raštu informavo skyrių, kad 1996 metais pirko butą kartu su malkine, kurią tais pačiais metais suremontavo, šias aplinkybes patvirtino

(duomenys neskelbtini) buto gyventoja M. J. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja A. G. skyriui 2014-04-22 raštu nurodė, kad (duomenys neskelbtini)bute gyvenanti J. S. 1996 metais nupirktą malkinę tų pačių metų rugsėjo mėnesį suremontavo, pakeitė šiferio lapus ir nudažė. Inspekcijos turimais duomenimis, priestatas (malkinė) prie ūkinio pastato buvo pastatyta iki atsakovei įsigyjant butą. (duomenys neskelbtini) , t y. iki 1996-07-16. Kas pastatė priestatą (malkinei) prie ūkinio pastato ir kada ji pradėta statyti, trečiajam asmeniui nežinoma. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos , pateiktame atsiliepime (T1, b. l. 89-92) nurodė, kad 2014 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriuje buvo gautas atsakovės J. S. prašymas išnuomoti 0,0206 ha naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., reikalingą nuosavybės teise priklausantiems statiniams, unikalūs Nr. . (duomenys neskelbtini) , Nr. . (duomenys neskelbtini) , Nr. . (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis adresu. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio m., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba (383/755 dalys), tretiesiems asmenims M. J. (192/755 dalys) ir V. S. (180/755 dalys). Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų nustatymo data 1999-02-08. Žemės sklypas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos -Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (XIX apribojimas) ir Elektros linijų apsaugos zonos (VI apribojimas). Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) , esančio Rokiškio rajono savivaldybėje, Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini), dalies nuomos J. S." , atsakovei išnuomota 0,0755 ha kitos paskirties (naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos) žemės sklypo, kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) , valstybinės žemės 0,0206 ha dalis. 2014 m. liepos 24 d. sudaryta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , valstybinės žemės dalies 0,0206 ha, nuomos sutartis Nr. . (duomenys neskelbtini) -169. 2014 m. liepos 30 d. nuomos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypu, kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) , atsakovė naudojasi nuo 1996 m. liepos 16 d., t. y. nuo pastatų šiame sklype įsigijimo dienos.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. . (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Taisyklės).Taisyklių 30.7 papunktyje (2014-02-19 redakcija) nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. 2014-07-24 nuomos sutarties, sudarytos su atsakove, 4 punkte įrašyta sąlyga, jog „Išnuomojamoje žemėje leidžiama atlikti pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus, statyti naujus statinius ar įrenginius, kurie neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Minėtus darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją."Nurodo, kad Nacionalinei žemės tarnybai nėra žinoma, kada atsakovės naudojamoje (nuo 2014-07-24 nuomojamoje) valstybinės žemės sklypo dalyje pastatyta priestatas (malkinė) prie ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini) , todėl sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentu, jog svarbu nustatyti, kokiai statinių grupei pagal Statybos įstatymą priskirtinas šis statinys, kada jis buvo pradėtas statyti ir ar tokiam statiniui buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Ar atsakovės pastatytas šiltnamis, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė nesant

statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas, daro neigiamą poveikį ieškovo žemės sklypui ar jame esantiems statiniams, tuo pažeidžiant ieškovo teises, turi įrodinėti ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškovo ieškinys netenkintinas.

Ieškovas ieškinį atsakovei yra pareiškęs dviem pagrindais: CK 4.98 straipsnio pagrindu siekiant apginti ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, daiktinę teisę, ir dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Ieškovas nurodė, kad jo kaimynė ir šalia esančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu. (duomenys neskelbtini) bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (šulinys, lauko tualetas), adresu. (duomenys neskelbtini), dalies savininkė, atsakovė J. S., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Rokiškio r. sav., Rokiškio m., (duomenys neskelbtini) , savavališkai, 2011 metais pasistatė šiltnamį bei priestatą prie aukščiau minimo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškovas, nurodydamas, jog atsakovės pastatyti ginčo pastatai(šiltnamis ir priestatas) pastatyti savavališkai 2011 m., reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovės nugriauti savavališkai pastatytus statinius , CK 4.103 str. pagrindu, nurodo, kad : atsakovė neturėjo statytojo teisės , nes žemės sklypo, ant kurio pastatyti ginčo pastatai, nevaldė jokiais teisiniais pagrindais; pastatyti statiniai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, todėl juos statant turėjo būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas bei rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui; stacionarų šiltnamį atsakovė pasistatė nesilaikydama reikiamų atstumų iki sklypo ribos, begavo rašytinių gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimų, kurie yra privalomi; priestatą atsakovė pasistačiusi visiškai prie bendro įvažiavimo tiek į ieškovo, tiek į gretimą sklypą, nesilaikydama priešgaisrinių reikalavimų, keliamų atstumams tarp gretimų pastatų, t.y. atstumas tarp atsakovės pastatyto medinio priestato ir ieškovui priklausančio ūkinio pastato sudaro tik nepilnus 12 metrų, kai pagal nustatytą reglamentavimą, turi būti 15 metrų.

Reikšdamas reikalavimus ir CK 4.98 str. pagrindu, ieškovas nurodo, kad: dėl atsakovės pastatyto šiltnamio per mažu atstumu iki sklypo ribos, jis negalintis statyti jokių statinių, kadangi būtų pažeisti priešgaisriniai reikalavimai; šiltnamio šešėlis krenta ant ieškovo žemės sklypo; dėl atsakovės pastatyto priestato, ieškovas negalintis įvažiuoti į savo kiemą didesne transporto priemone; jam priklausantis ūkinis pastatas tapęs nesaugus dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų.

Atsakovė atsikirsdama į jai pateiktus ieškovo reikalavimus ir prašydama juos atmesti, nurodo, kad ji nebuvo jos 1996m. įgyto ūkinio pastato priestato(malkinės) statytoja, o šį pastatą įgijo kai pirkimo sutarties pagrindu įgijo ūkinio pastato dalį, kitus statinius iš ankstesnės savininkės D. M.. Atsakovė pripažįstą, kad ginčo priestatą remontavo, pakeitė stogo šiferį, dažė sienas, tačiau priestatas išlikęs toks, koks buvo. Dėl minėto priestato pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo jį nugriauti, prašo taikyti ieškinio senatį, nes jis buvo pastatytas iki 1996m., t.y. iki jai įgyjant perkamus pastatus, tame tarpe ir ūkinio pastato dalį, prie kurios buvęs ginčo priestatas, ieškovas pastatus gretimame sklype įgijęs tik 2005m., o ankstesni prieš ieškovą buvę pastatų savininkai jokių pretenzijų nereiškę, iš statybos inspekcijos pareigūnų jokių įpareigojimų, reikalavimų, dėl šio priestato, ji negavusi. Pripažįsta, kad šiltnamį pasistatė 2012m., tačiau jis nelaikytinas statiniu Statybos įstatymo 2 str.2 d. nuostatų prasme, nes jis nėra stacionarus, ką konstatavo ir Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas, tirdamas ieškovo pateiktą pareiškimą, todėl minėto įstatymo nuostatos jam negali būti taikomos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , konstatavusi būtinumą suvienodinti kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi

įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Tuo tarpu reiškiant negatorinį ieškinį, CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Toje pat nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad taikant ieškinio senatį, reikalavimams pripažinti statybą neteisėta , ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o pažeidimas įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau tekste-CPK, 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovas, ieškinyje nurodydamas, jog atsakovė J. S., priestatą prie ūkinio pastato, kurį atsakovė kaip ir kitus statinius įsigijo 1996 m., pasistatė 2011 m., šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

Teismo posėdyje 2015 04 27 apklaustos kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. J., V. S., A. G., kurios kaip ir atsakovė yra . (duomenys neskelbtini), Rokiškio m. joms priklausančių butų savininkės, minėtame name gyvenusios ir iki atsakovei įgyjant butą, kitus pastatus 1996 m., patvirtino, kad prie atsakovės pirktos ūkinio pastato dalies buvo priestatas, kuris buvo remontuotas, atnaujintas nudažant, pakeistas stogas tuomet kai atsakovė įsigijo pastatus.

Kad atsakovei priklausantis jos nuomojamame iš valstybės žemės sklype esantis šiltnamis nelaikytinas statiniu pagal Statybos įstatymo 2 str. 2d., CK 4.2 str. 3d. nuostatas patvirtina ir valstybinę statinių priežiūrą vykdančio specialisto A. K. 2014 04 28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (T1, b. l. 27) bei liudytoju apklausto A. K. paaiškinimai duoti teismo posėdyje 2015 04 27, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymas raštu R. A. dėl jo 2014 03 24 pranešimo (T1, b. l. 40-41), kuris įstatymo nustatyta tvarka ieškovo skundžiamas nebuvo. Dėl išdėstyto, atsakovei priklausančiam šiltnamiui, kuris laikytinas kilnojamuoju daiktu, esančiu atsakovės nuomojamame iš valstybės žemės sklype, netaikytinos Statybos įstatymo ir su šiuo įstatymu susijusių poįstatyminių aktų nuostatos, todėl ieškovo reikalavimas atsakovei priklausantį šiltnamį pripažinti neteisėta statyba , CK 4.103 str. pagrindu, laikytinas nepagrįstu.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovo reikalavimui dėl atsakovei priklausančio priestato prie ūkinio pastato pripažinimo neteisėta statyba ir įpareigojimo jį nugriauti, taikytinas ieškininės senaties terminas. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas žemės sklypą, jame esančius pastatus adresu. (duomenys neskelbtini), Rokiškio m. įsigijo dovanojimo sutarties 2005 02 04 pagrindu, sutartis viešame registre įregistruota 2015 02 15, iš J. V. A. , kuris minėtą nekilnojamąjį turtą 1998 04 20 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijęs iš K. M. (T. 1, b.l.84-86).Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (T1, b.l.8) matyti, kad atsakovė J. S. butą . (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., ¼ ūkinio pastato, kuris priklauso butui, ¼ kitų kiemo statinių(šulinys, lauko tualetas) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 1996 07 16, sutartis registre įregistruota 1996 08 05.

Įvertinus visumą aukščiau nurodytų įrodymų, atsakovės, trečiųjų asmenų paaiškinimus teismo posėdyje tikėtina, kad priestatas prie ūkinio pastato, kurį ieškovas prašo pripažinti neteisėta statyba jau buvo atsakovei įsigyjant butą ir jo priklausinius 1996 07 26. Dėl išdėstyto laikytina,

kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl ūkinio pastato priestato pripažinimo neteisėta statyba prasidėjo, galiojant 1964 m. CK, kurio 84 straipsnyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Be to, 1964 m. CK 87 straipsnyje nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, t. y. ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl minėto ūkinio pastato priestato statybos teisėtumo reikšti prasidėjo tada, kai buvę, šiuo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo savininkai ( J. V. A. ar K. M.) sužinojo apie minimo priestato statybą. K. M. pardavus žemės sklypą su statiniais J. V. A., o pastarajam dovanojus ieškovui R. A. ieškinio senaties terminas nenutrūko ir neskaičiuojamas iš naujo. Nors teisminio nagrinėjimo metu šalys nepateikė įrodymų ir neišsiaiškinta kada tiksliai ginčo priestatas buvo pastatytas, tačiau įvertinus teisminio nagrinėjimo surinktus įrodymus , kad ginčo priestatas jau buvo pastatytas iki 1996 07 26 ieškovei įsigyjant butą su priklausiniais, senaties terminą skaičiuojant nuo atsakovės pastatų įsigijimo, akivaizdu, kad įstatymu nustatytas senaties terminas dėl minimo priestato statybos pripažinimo neteisėta pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ieškovas ieškinį teismui pateikė 2014 12 19. Dėl išdėstyto laikytina, kad senaties termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl priestato statybos pripažinimo neteisėta ir išvestinius reikalavimus (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo reikalavimai atsakovei pareikšti ir CK 4.98 str. pagrindu, nurodant, kad: dėl atsakovės pastatyto šiltnamio per mažu atstumu iki sklypo ribos, jis negalintis statyti jokių statinių, kadangi būtų pažeisti priešgaisriniai reikalavimai; šiltnamio šešėlis krenta ant ieškovo žemės sklypo; dėl atsakovės pastatyto priestato, ieškovas negalintis įvažiuoti į savo kiemą didesne transporto priemone; jam priklausantis ūkinis pastatas tapęs nesaugus dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų, laikytini nepagrįstais, neįrodžius ieškovui , kad atsakovei priklausančio kilnojamo daikto-šiltnamio ir nekilnojamojo daikto-ūkinio pastato priestato(malkinės) egzistavimas daro neigiamą neleistiną poveikį ieškovo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantiems pastatams.

Iš paties ieškovo pateiktos fotonuotraukos (T1, b. l. 53) , statybos priežiūros specialisto A. K. sudarytos schemos tikrinant faktinius duomenis vietoje (T1, b.l.28) , ieškovo pateiktos atstumų tarp statinių ir iki žemės sklypo ribos schemos (T1, b. l. 126) matyti, kad atsakovei priklausantis priestatas prie ūkio pastato dalies (malkinė) yra didesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovui priklausančios žemės sklypo ribos. Iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovas tvorą ant jam priklausančios žemės sklypo ribos statė jau po bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015 m. ir ją įregistravo viešame registre esant teisme ginčui dėl jos statybos teisėtumo (T 1, b. l. 78-86; T 2, b. l. 1-36;76-80). Dėl išdėstyto laikytina, kad paties ieškovo tvoros statyba ant jam priklausančios žemės sklypo ribos, galimai apribojo jam įvažiavimą į žemės sklypą su didesne technika, tačiau tai nėra pagrindu įpareigoti pašalinti atsakovei priklausantį priestatą prie ūkinio pastato, kuris buvo pastatytas žymiai anksčiau ir iki tol kol ieškovas pasistatė tvorą ant jam priklausančio žemės sklypo, nebuvo kliūtimi ieškovui į savo sklypą patekti. Ieškovui priklausantis ūkinis pastatas pagal nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenis buvo statytas-1998-2013m. (T1. b.l.3-4). Įvertinus tai, kad pagal bylos duomenis atsakovei priklausančio ūkinio pastato priestatas jau buvo pastatytas iki atsakovei įsigyjant pastatus 1996 07 26, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ūkinis pastatas tapo nesaugus dėl to, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tarp statinių neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, nes tai pažeistų įstatymu saugomų abiejų gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) interesų pusiausvyrą.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovei priklausantis šiltnamis nelaikytinas statiniu, todėl ieškovo nurodomi argumentai, kad dėl jo buvimo esamoje vietoje ieškovas negali statyti kitų statinių, nes tarp statinių būtų neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, laikytinas nepagrįstu . Įvertinus tai, kad atsakovei priklausantis šiltnamis, kaip kilnojamas daiktas yra atsakovei priklausančio žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje pusėje, jo aukštis tik 2 metrai, todėl nelaikytinas pagrįstu, kad ant ieškovui priklausančio žemės sklypo krinta šešėlis .

Įvertinus visetą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, ieškovo pateiktas ieškinys jame nurodytais pagrindais, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

A. J. S. pateikė byloje detalizuotą pažymą apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 400 Eur (T2, b.l.72-73), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo R. A. atsakovės J. S. naudai (CPK 93str.1d.).

Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 12,57 Eur, kurios susiję su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis valstybės naudai, įvertinus tai, kad dalis tų išlaidų susidarė dėl to, kad atsakovė buvo pateikusi byloje priešieškinį, kurio vėliau bylos nagrinėjimo metu atsisakė (CPK 88 str.1d.3 p., 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir (duomenys neskelbtini)265, 269, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo R. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)keturis šimtus Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo R. A. ir atsakovės J. S. po šešis Eur 29 ct bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660),valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stulgienė