Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui V. U., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „TEO LT“, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovas visiškai nesirūpino šeimos nariais bei žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, neatliko šeiminių pareigų, tokie atsakovo veiksmai ir nulėmė bendrų šeimos interesų, skatinančių išlaikyti santuoką, praradimą, šeima faktiškai yra iširusi, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas nuo 2011-10-19 su sūnumi negyveno ir neteikė sūnui jo poreikius atitinkančio išlaikymo. Nuo 2011-10-19 iki 2013-03-06 sūnaus išlaikymui atsakovas skyrė tik 112,33 Eur (387,87 Lt), todėl ieškovei teko vienai išlaikyti sūnų. Dėl šių priežasčių ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 4927,67 Eur įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą, t.y. už pastaruosius tris metus (36 mėn. x 140 Eur/1 mėn. - 112,33 Eur = 4927,67 Eur), skaičiuojant iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Santuokos metu šalys įgyto nekilnojamąjį turtą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 2970 Eur, taip pat negyvenamąją patalpą - ūkio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro duomenis 39 Eur. Minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau pinigus butui ir ūkio patalpai pirkti ieškovei davė mama su sąlyga, jog butą ir ūkio patalpą ieškovė pirks tik sau, t.y. asmeninės nuosavybes teise. Kadangi butas ir ūkio patalpa buvo įgyti už asmenines ieškovės lėšas (už pinigus, kuriuos dovanojo ieškovės mama) ir kurie ieškovei buvo perduoti tik su sąlyga, kad ieškovė pirks butą asmeninėn nuosavybėn, atsižvelgiant, kad buvo pirkimo-pardavimo sutartyje bei viešame registre buto įgyjėja nurodyta tik ieškovė, ieškovė prašė minėtą nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Šio reikalavimo netenkinimo atveju, ieškovė prašė tenkinti jos alternatyvų reikalavimą - jai priteisti minėtą turtą, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją, ½ ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto vertės – t.y. 1504,50 Eur. Ieškovė prašė nedalinti nekilnojamojo turto natūra atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė bijo atsakovo.

Nurodė, kad santuokos metu bendrų įsipareigojimų kreditoriams neįgijo. Ieškovė turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą - antstolei L. U. D. yra pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2013-01-21 teismo įsakymas Nr. L2-3614-429 dėl 123,12 Eur (425,12 Lt) skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo 119,93 Eur (414,12 Lt) nuo 2013-01-21 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo išieškotojo AB „TEO LT“ naudai. Šis kreditorinis įsipareigojimas yra ieškovės asmeninė prievolė, kurią ieškovė įvykdys pati.

Ieškovės žiniomis, atsakovas V. U. taip pat turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus. Antstolei G. K., yra pateiktas vykdymui Kauno apygardos teismo 2004-06-16 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-302 dėl 472,28 Eur (1630,70 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. U., išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie SAM, naudai, taip pat Kauno apskrities VPK, Panemunės PK 2014-06-27 išduotas nutarimas Nr. 23N-14602654-14 dėl 11,58 Eur (40 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. U., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, naudai. Tai yra asmeninės atsakovo prievolės, kurias prašė priteistini vykdyti asmeniškai atsakovui.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį byloje nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (II t. b.l. 27).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TEO LT“ atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (I t., b.l. 79). Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b.l. 28).

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš pateiktų dokumentų, paaiškinimų, tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti jos prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė, įvertinusi savo galimybes, prašo iš atsakovo mažesnės išlaikymo dalies. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat priteistinas, nes iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 65) (I t., b.l. 17).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad didžiąją santuokos laikotarpio dalį praleido įkalinimo įstaigose, o būdamas ne įkalinimo įstaigose, t.y. būdamas laisvėje, naudodavo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Atsakovas visiškai nesirūpino šeimos nariais bei žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, t.y. ieškove A. U.. 2014-02-06 atsakovas ją sumušė, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo. Todėl vertintina, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo. Neesant priešingų įrodymų bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės paaiškinimus apie neleistiną, smurtinį atsakovo elgesį pagrindžia foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti ieškovės sužalojimai, Specialisto išvada (1 t. b.l. 24-27, o atsakovo nesirūpinimą šeima pagrindžia duomenys apie santuokos laikotarpiu atsakovo išbūtą laiką įkalinimo įstaigose Lietuvoje ir užsienyje (2 t. b.l. 21-26), teismas vertintina, jog ieškovės nurodytos atsakovo kaltę preziumuojančios aplinkybės – žiaurus elgesys, nesirūpinimas šeima daugiau kaip vienerius metus - yra įrodytos.

Nustatytos atsakovo kaltę preziumuojančios aplinkybės ir tai, kad šalys nuo 2012-10-10 (įkalinimo Suomijoje) kartu negyvena, bendro ūkio neveda, sudaro pagrindą išvadai, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d., 3.62 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę – U., atsakovui – U. Nesant atsakovo prieštaravimų, ieškovės prašymas dėl pavardžių tenkintinas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys gyvendamos santuokoje susilaukė sūnaus K. U. gim. (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja.

Iš bylos duomenų bei ieškovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena Danijoje. Kadangi didžiąją vaiko gyvenimo dalį atsakovas praleido įkalinimo įstaigoje, o vaikas gyveno su ieškove, pilnai tikėtini ieškovės paaiškinimai, kad jos ir vaiko ryšys yra glaudus. Šiuo metu ieškovė viena rūpinosi sūnumi. Kaip nurodė ieškovė, nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio K. U. pradės lankyti mokyklą Danijoje, jis lanko futbolo treniruotes, turi draugų, kalba laisvai daniškai. Danijoje gyvena ir ieškovės artimi giminaičiai – ieškovės mama, ieškovės broliai. Šalių sūnus K. dažnai leidžia laiką su ieškovės brolio dukra, turi draugų. Ieškovė Danijoje turi pastovų darbą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (II t., b.l. 43-45). Nepilnametis K. U. lanko darželį Danijoje (II t., b.l. 41-42). Pateiktos foto nuotraukos patvirtina, jog vaikas yra ugdomas, lavinamas, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (2 t. b.l.4-11).

Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės pareikštą prašymą nepateikė, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo nepareiškė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko K. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė nurodė, kad šiuo metų viena išlaiko savo nepilnametį sūnų, kurio poreikiams pagal ieškovės byloje pateiktą detalizaciją (I t., b.l. 8), kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 280 Eur.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį.

Bylos duomenimis, šalys nuosavybės teise kilnojamojo turto nėra įgijusios (I t., b.l. 40-41). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 42-46). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (I t., b.l. 46). Atsakovas VSDFV duomenimis niekur nedirba (II t., b.l. 16-18). Įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui K. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2015-01-16) iki jo pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė A. U.. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė nurodė, atsakovas nuo 2011-10-19 iki šios dienos kartu su sūnumi negyvena ir neteikė nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2011-10-19 iki 2013-03-06 atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė tik 112,33 Eur (387,87 Lt) (1 t. b.l.28-37). Kadangi ieškovei teko vienai išlaikyti sūnų K. U., jos prašymas priteisti jai iš atsakovo 4927,67 Eur įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą už tris metus iki ieškinio padavimo (36 mėn. x 140 Eur/1 mėn. - 112,33 Eur = 4927,67 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei patvirtinančių, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Todėl vertintina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas ir jos reikalavimas tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (I t., b.l. 40-41). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 42-46). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (I t., b.l. 46).

Ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2970 Eur ir ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 39 Eur, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teismui nusprendus netenkinti nurodyto reikalavimo, ieškovė reiškė alternatyvų reikalavimą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise minėtą nekilnojamąjį turtą, atsakovui priteisinat ½ dalį ieškovei atitenkančio nekilnojamojo turto vertės piniginę kompensaciją 1504,50 Eur sumoje.

Ieškovės paaiškinimu, minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau pinigus butui ir ūkio patalpai pirkti jai padovanojo jos mama su sąlyga, jog butą ir ūkio patalpą ieškovė pirks tik sau, t.y. asmeninės nuosavybes teise. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės motina liudytoja S. J.. Minėta liudytoja paaiškino, kad dukros finansinė padėtis tuomet buvo sunki, ji neturėjo kur gyventi, vyras buvo įkalinimo įstaigoje, todėl ji dukrai padovanojo 2316,96 Eur (8000 Lt) buto įsigijimui.

Byloje esantys, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė A. U. 2005-06-15 sudarė sutartį dėl minėto nekilnojamojo turto įsigijimo (I t., b.l. 49-51). Atsakovas laikotarpiu nuo 2003-02-28 iki 2008-04-18 atliko laisvės atėmimo bausmę (II t., b.l. 23).

Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas remiasi ieškovės ir liudytojos paaiškinimais apie buto įsigijimo aplinkybes, nes kitokių įrodymų byloje nėra. Be to, teismo nustatyta aplinkybė jog atsakovas nesirūpino šeima, ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigoje, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas prie buto įsigijimo neprisidėjo. Byloje nėra įrodymų, kad buto įsigijimo laikotarpiu šeima turėjo santaupų. Vertintina, kad butas ir ūkio patalpa buvo įgyti už asmenines ieškovės lėšas, t.y. už jos mamos asmeniškai jai dovanotus pinigus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad turto pirkimo-pardavimo sutartyje bei viešame registre nekilnojamojo turto pirkėja ir savininke nurodyta tik ieškovė, turtui šeimos turto teisinis statusas nėra įregistruotas (I t., b.l. 42-45).

Atsakovui nepateikus priešingų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybės, ieškovės reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės A. U. nuosavybe tenkintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė prašė kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui akcinei bendrovei „TEO LT“ (vykdo antstolė L. U. D.) pripažinti asmenine ieškovės prievole ir priteisti vykdyti ieškovei. Kreditorinius įsipareigojimus Valstybinei ligonių kasai prie SAM bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kuriuos vyko antstolė G. K.) priteisti vykdyti asmeniškai atsakovui V. U..

Kreditorius akcinė bendrovė „TEO LT“ prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nepateikė. Kreditoriai Valstybinė ligonių kasa prie SAM bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM sutiko su ieškovės pareikštu prašymu, kad esami kreditoriniai įsiskolinimai jiems, būtų pripažinti asmeninėmis atsakovo V. U. kreditorinėmis prievolėmis.

Atsakovas prieštaravimų dėl nurodytų ieškovės reikalavimų nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Pavyzdžiui, prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis); išlaikymo prievolės, kai vienas iš sutuoktinių privalo mokėti išlaikymą kitiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams (Civilinio kodekso 3.198 straipsnis); prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno iš sutuoktinių prievolės, atsiradusios prieš sudarant santuoką (Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis); prievolės, atsiradusios dėl vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taip pat prievolės, kilusios iš dovanojimo sutarties ar paveldėjimo, kai sutuoktiniui asmeniškai dovanojamas daiktas arba jis paveldimas (Civilinio kodekso 3.111 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditorinis įsipareigojimas akcinei bendrovei „TEO LT“ (vykdo antstolė L. U. D.) pripažintinas asmenine A. U. prievole. Kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinei ligonių kasai prie SAM bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kuriuos vyko antstolė G. K.) pripažintini asmenine atsakovo V. U. prievole (Civilinio kodekso 3.101 straipsnis, 3.104 straipsnis, 3.114 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 177 Eur (I t., b.l. 16) žyminis mokestis, 971,30 Eur atstovavimo išlaidos (II t., b.l. 59-66), 157,92 Eur vertimo paslaugų išlaidos (II t., b.l. 67-69), kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo V. U. ieškovės A. U. naudai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 14,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinas 198 Eur žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė teikiant ieškinį buvo atleista Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio, 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą, tarp ieškovės A. U. (iki santuokos sudarymo J.) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo V. U. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. U. palikti santuokinę pavardę – U., atsakovui V. U. prigimtinę –U.

Patvirtinti ieškovės A. U. atsisakymą nuo išlaikymo.

Nustatyti nepilnamečio K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (nuo 2015-01-16) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4927,67 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt septynių eurų, 67 ct) įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus K. U. išlaikymą už tris metus iki ieškinio padavimo dienos.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ieškovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Pripažinti ieškovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole kreditorinį įsipareigojimą akcinei bendrovei „TEO LT“ įmonės kodas 121215434 (vykdo antstolė L. U. D.).

Pripažinti atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis kreditorinius įsipareigojimus: Valstybinei ligonių kasai prie SAM juridinio asmens kodas 191351679 bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM juridinio asmens kodas 188659752 (kuriuos vyko antstolė G. K.).

Priteisti ieškovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 971,30 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 30 ct) atstovavimo išlaidų ir 157,92 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus, 92 ct) vertimo paslaugų išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,48 Eur (keturiolika eurų, 48 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.