Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė J. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. skundą dėl 2024 m. vasario 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo D. D. skundą dėl 2024 balandžio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas J. V. skundas dėl 2024 m. vasario 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo J. V. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, paskirta – 250,00 Eur nuobauda, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. vasario 15 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus aplinkos apsaugos skyriaus administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti naują procesinį sprendimą, t. y. J. V. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde nurodė, jog su priimtu institucijos nutarimu pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kadangi jis priimtas neteisėtai, nepagrįstai, todėl turi būti naikintinas, o administracinio nusižengimo byla J. V. atžvilgiu turi būti nutraukta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant skundžiamą nutarimą, institucija išimtinai vadovavosi dokumentu, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, o būtent 2023 m. spalio 3 d. apžiūros aktu, kuriame nurodytos objektyviai tiesai neatitinkančios aplinkybės. Būtent minėtame akte yra nurodyta, kad surašytas 2023 m. spalio 3 d. 6 val. ir jame konstatuota, kad yra filmuota ir fotografuota. Akte nurodyta apžiūros objektas yra Nemuno upė, tačiau pagal pateiktą filmuotą medžiagą matyti, kad tiek J. V., tiek ir D. D. bei visi liudytojai 2023 m. spalio 3 d. nuo 6 val. iki 7 val. buvo kelyje prie J. V. automobilio ir skaičiavo žuvis bei formino dokumentus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo prie Nemuno upės. Negana to, apžiūros atlikimo eigoje nurodyta, kad apie 6 val. buvo fiksuoti 2 asmenys nurodyta aukščiau, žvejoję 2 statomais tinklais Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini), jie turėjo sugavę 35 vnt. karšių, sezamus, ir 1 starkį. Žvejojo iš medinės valties, tačiau šių aplinkybių nematė nei apžiūros surašiusi A. S., nei A. J., nei L. P., nei J. J., kurie tuo metu buvo visiškai kitoje vietoje, todėl darytina išvada, kad šis protokolas yra suklastotas, nes jam nurodytus faktus paneigia pačių pareigūnų pateikti vaizdo įrašai, J. V., D. D. ir A. Ž. parodymai. Todėl konstatuotina, kad šiame akte yra nurodyti išgalvoti faktai. Negana to, tiek dokumentą surašiusi A. S., tiek ir A. J. patvirtino, prie Nemuno upės įvykio metu jie nebuvo, atvyko tik tada, kai jau buvo išvežama valtis, J. V. nei D. D., nei A. Ž. nebuvo. Nors administracinės bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės buvo nurodytos, tačiau bylą nagrinėjusi pareigūnė buvo aiškiai suinteresuota bylos baigtimi ir visiškai nepasisakė skundžiamame nutarime dėl suklastoto apžiūros akto, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad, surašant suklastotą dokumentą, nebuvo paimami apžiūroje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, kaip to reikalaujama tame pačiame dokumente. Todėl visiškai neaišku, ką galėjo pripažinti J. V., pasirašydamas suklastotą dokumentą. Akivaizdu ir tai patvirtina video įrašas, kad sustabdyti asmenys buvo verčiami prisipažinti, kad žvejojo visi be įsipareigoti atlyginti žalą gamtai, kad jiems buvo grasinama uždaryti policijoje bei konfiskuoti automobilį ir tai patvirtina pareigūnai bei video įrašas. Negana to, buvo sustabdyti trys asmenys, taip ir liko neaišku, kodėl būtent A. Ž. atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, nes video įraše nėra girdima, kad J. V. patvirtina, įvykdęs pažeidimą, tuo labiau, kad tinklai ir medinė valtis buvo paimti iš D. D., kuris patvirtino, kad žvejojo vienas, J. V. su juo nebuvo. Nei A. S., nei A. J. nepatvirtino, jog matė, kaip J. V. darė pažeidimą. L. P., J. J. taip pat nepatvirtino, kad matė, jog J. V. būtų žvejojęs, jie tik matė įvykio metu du automobilius, pamatė šviesas ir galvojo, kad automobilyje važiuoja pažeidėjai, tačiau nei vienas jų veidų nebuvo matę, todėl liko nepaneigti J. V. ir A. Ž. paaiškinimai, kad jie atvyko parvežti D. D., kuris kažką dėjo į automobilį, tačiau kas tai buvo, jie iki automobilį sustabdant pareigūnams, nematė, šias aplinkybes patvirtino ir D. D.. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, visiškai nekreipė dėmesio, kad J. V. prie automobilio nebuvo surašytas joks administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokole ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis surašytas 2023 m spalio mėn. 23 d. 08 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), ir jį surašė pareigūnė L. P.. Šio protokolo J. V. nepasirašė, nes jis su pažeidimu nesutiko. Taigi, taip ir liko neaišku, ką prie automobilio rašė pareigūnai, tačiau ir šios aplinkybės, skundžiamą nutarimą priėmusiai pareigūnei liko nesvarbios. D. D. patvirtino faktą, kad jis žvejojo vienas, su juo J. V. nebuvo, pastarasis su A. Ž. atvyko tik jį parvežti, ką jis dėjo į automobilio galą, nei vienas iš šių asmenų nematė. Kitų įrodymų byloje nėra, kurie patvirtintų J. V. kaltę. Darytina išvada, kad J. J. galėjo stebėti visiškai kitus du asmenis, kurie žvejojo Nemuno upėje, nes nei jis, nei L. P. negalėjo patvirtinti, kad stebėjo tuos asmenis, kaip jie pasikrovė žuvis ir įlipo į automobilį, tuo labiau, kad visi pareigūnai patvirtino, jog buvo dar vienas automobilis, kuris nebuvo sustabdytas ir apžiūrėtas. Negana to, dalis pareigūnų, duodami parodymus, patvirtino, kad prieš pat apklausą peržiūrėjo video medžiagą ir vis tiek davė prieštaringus vieni kitiems parodymus. Akcentuotina, jog, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, netirti, nevertinti pareiškėją teisinantys įrodymai, nes liudytojų – pareigūnų parodymai iš esmės skyrėsi, todėl jie laikytini nepatikimais ir pareiškėjo kaitė jais negalėjo būti grindžiama. Suklastotas dokumentas, kuriame įrašyti objektyviai tiesai neatitinkantys faktai, negali būti vertintini kaip pareiškėjo kaltę patvirtinantis įrodymas. Nesutinkama su išdėstytais institucijos motyvais skundžiamame nutarime, kuriame iš esmės vadovaujamasi suklastotu dokumentu ir prieštaringais pareigūnų parodymais ir visiškai nevertinti J. V., A. Ž. ir D. D. parodymai. Darytina išvada, kad nei vienas iš minėtų liudytojų įvykio vietoje J. V. nematė. Akcentuotina, jog 2024 m. vasario 15 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. V. pripažintas kaltu, įvykdžius administracinį nusižengiu nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas. J. V. be pagrindo yra pripažintas kaltu, nesilaikant ANK ir kitų įstatyminių nuostatų. Vyriausioji specialistė J. C. neteisingai nurodo, jog pakankamai objektyvių duomenų padaryti išvadai, kad J. V. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Institucija nesivadovavo ANK 569 straipsnio nuostatomis, t. y. tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų: liudytojų apklausų, suklastoto dokumento, video medžiagos, interpretavo savaip. Nutarime pažymima, ir tai, kad tiek A. Ž., tiek D. D. parodymai yra tik siekiant padėti išvengti atsakomybės J. V., todėl vadovaujantis jau išdėstytu ši išvada dar kartą parodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ANK 567 straipsnio nuostatos, visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 15 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir J. V. skundo netenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas D. D. skundas dėl2024 balandžio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo D. D. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, paskirta – 150,00 Eur nuobauda, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. balandžio 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus aplinkos apsaugos skyriaus administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje kur konstatuota, kad 2023 metais spalio 3 d. apie 6.00 val. D. D. Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini) iš medinės valties kartu su J. V. žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais ir šioje dalyje konstatuoti, kad D. D. 2023 metais spalio 3 d. apie 6.00 val. Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini) iš medinės valties žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais.

Skundė nurodė, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo D. D. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Akcentuotina, jog su priimtu institucijos nutarimu pareiškėjas nesutinka toje dalyje, kad žvejojo kartu su J. V., todėl šioje dalyje Institucijos nutarimas priimtas neteisėtai, nepagrįsti todėl turi būti naikintinas, o administracinio nusižengimo byla J. V. atžvilgiu turi būti nutraukta. Akcentuotina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pareikštas nušalinimas nutarimą priėmusiai specialistei J. C., kadangi pastaroji turi iš anksto suformuotą nuomonę dėl bylos baigties, kadangi nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK:(duomenys neskelbtini) J. V. atžvilgiu, kurioje konstatuotina, kad J. V. kartu su D. D. padarė administracinį nusižengimą, todėl darytina išvada, jog specialistė J. C. negalėjo nagrinėti abi administracinio nusižengimo bylas dėl to pačio įvykio, nes turėjo susiformavusi išankstinę nuomonę dėl galutinio procesinio sprendimo šioje byloje. Šis prašymas buvo atmestas ir tai patvirtina nutarimas, kuris pridedamas prie šio skundo, todėl šis faktas yra pagrindas skundžiamą nutarimą naikinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų L. P. ir J. J. parodymai iš esmės skyrėsi šioje administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK:(duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant skundžiamą nutarimą, Institucija išimtinai vadovavosi dokumentu, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, o būtent: 2023 m. spalio 3 d. apžiūros aktu, kuriame nurodytos objektyviai tiesai neatitinkančios aplinkybės. Būtent: minėtame akte yra nurodyta, kad jis surašytas 2023 m. spalio 3 d., 6 val. ir jame konstatuota, kad yra filmuota ir fotografuota. Akte nurodyta, kad apžiūros objektas yra Nemuno upė, tačiau pagal pateiktą filmuotą medžiagą matyti, kad tiek J. V., tiek D. D. bei visi liudytojai 2023 m. spalio 3 d. nuo 6 val. iki 7 val. buvo kelyje prie J. V. automobilio skaičiavo žuvis bei formino dokumentus, tačiau nei vienas iš jų nebuvo prie Nemuno upės. Šią aplinkybę pripažino visi liudytojai, pareigūnai sutiko su tuo, kad apžiūros akte nurodytos aplinkybės neatitinka objektyviai tiesai. Negana to, apžiūros atlikimo eigoje nurodyta, kad: apie 6 val. buvo fiksuoti 2 asmenys nurodyti aukščiau, žvejoję 2 statomais tinklais Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini). Jie turėjo sugavę 35 vnt. karšių, 2 2 sezamus, ir 1 starkį. Žvejojo iš medinės valties, tačiau šių aplinkybių nematė nei apžiūros aktą surašiusi A. S., nei A. J., nei L. P., nei J. J., kurie tuo metu buvo visiškai kitoje vietoje, todėl darytina išvada, kad šis protokolas yra suklastotas, nes jame nurodytus faktus paneigia pačių pareigūnų pateikti vaizdo įrašai bei parodymai bylos nagrinėjimo metu, J. V., D. D. ir A. Ž. parodymais. Todėl konstatuotina, kad šiame akte yra nurodyti neteisingi faktai. Į neteisėtą ir nepagrįstą 2023 m. spalio 3 d. apžiūros aktą nutarimą priėmusi institucija, nekreipė jokio dėmesio ir apie tai skundžiamame nutariu nepasisakė. 2023 m. spalio 3 d. apžiūros akte, tiek ir 2024 m. vasario 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) J. V. atžvilgiu, nurodyta, kad neteisėtu žvejybos būdu buvo sugavę 35 vnt. karšių, 2 sezamus ir 1 starkį, tačiau skundžiamame nutarime nurodyta – 35 vnt. karšių, 2 karpiai ir 1 sterkas, kas kelia abejones dėl pareigūnų nustatyto pažeidimo apimties, šias aplinkybes patvirtina 2024 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), kuris pridedamas prie skundo. Apžiūros aktą surašiusi A. S., tiek ir A. J. patvirtino, kad prie Nemune upės įvykio metu jie nebuvo, atvyko tik tada, kai jau buvo išvežama valtis, J. V., nei D. D. nei A. Ž. nebuvo. Nors administracinės bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės buvo nurodytos, tačiau bylą nagrinėjusi pareigūnė buvo aiškiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl nepasisakė skundžiamame nutarime dėl apžiūros akte nurodytų aplinkybių, kurios neatitiko objektyviai tiesai, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Akivaizdu, kad, tariamą apžiūros aktą nebuvo paimami apžiūroje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, kaip to reikalaujama tame pačiame dokumente, todėl toks aktas pripažintinas niekiniu ir juo negalima vadovautis priimant procesinį sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Todėl visiškai neaišku, ką galėjo pripažinti J. V., pasirašydamas apžiūros aktą, kuriame nurodytos melagingos aplinkybės. Vaizdo įrašas patvirtina, kad sustabdyti asmenys buvo verčiami prisipažinti, kad žvejojo visi bei įsipareigoti atlyginti žalą gamtai, kad jiems buvo grasinama uždaryti policijoje bei konfiskuoti automobilį ir tai patvirtina pareigūnai bei video įrašas. A. J. nurodė, kad vėliau paaiškėjo, jog nėra aplinkybių galimam transporto konfiskavimui, kas aiškiai parodo, jog pareigūnas ėmėsi visų priemonių, kad asmenys bet kokiais būdais prisipažintų padarę nusižengimą, nors jo ir nepadarė. Negana to, buvo sustabdyti trys asmenys, taip ir liko neaišku, kodėl būtent A. Ž. atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, nes video įraše nėra girdima, kad J. V. patvirtina, įvykdęs pažeidimą, tuo labiau, kad tinklai ir medinė valtis buvo paimti iš D. D., kuris patvirtino, kad žvejojo vienas, J. V. su juo nebuvo. Nei A. S., nei A. J. nepatvirtino, jog matė, kaip J. V. darė pažeidimą. L. P., J. J. taip pat nepatvirtino, kad matė jog J. V. būtų žvejojęs, jie tik matė įvykio metu du automobilius, pamatė šviesas ir galvojo, kad automobilyje važiuoja pažeidėjai, tačiau nei vienas jų veidų nebuvo matę. Todėl liko nepaneigti J. V. ir A. Z. paaiškinimai, kad jie atvyko parvežti D. D., kuris kažką dėjo į automobilį, tačiau kas tai buvo, jie su J. V. iki automobilį sustabdant pareigūnams, nematė, šias aplinkybes patvirtino D. D.. Akivaizdu, kad apklaustų liudytojų teiginiai, jog įvykio metu, tiek D. D., tiek ir J. V. pripažino, kad žvejojo dviese. L. P. teigimu, pastarieji prisipažino, nes pasirašė apžiūros aktą, tačiau kaip jau minėta ir apklausų metu nurodyta, nei D. D., nei J. V. nesuprato ant ko rašosi, dėl ko rašosi, jiems nebuvo aiškiai suprantamai paaiškinta, šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai, juo labiau buvo ankstus rytas, asmenys buvo nesusipratę ir negana to gąsdinti, kad bus konfiskuota transporto priemonė. Liudytas A. J. nurodė ir tai, kad nepamena, kurie asmenys nurodė, kad žvejojo, todėl darytina išvada, jog J. V. kartu su D. D. nežvejojo, t. y. nepadarė administracinio nusižengimo. L. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad termovizoriaus neturėjo, ar kolega J. turėjo nežino, nematė. Akivaizdu, kad termovizoriai stebėti asmenis nebuvo naudojami jo iš automobilio nepasiėmė J. J., šias aplinkybes patvirtino L. P., akivaizdu, kad dirbant viename ekipaže pastaroji būtų nurodžiusi, jei būtų mačiusi J. J. pasiimant termovizorių. Taigi šio darbo įrankio, įvykio vietoje buvę pareigūnai nenaudojo. Darytina išvada, kad J. parodymai neatitinka objektyviai tiesai, kadangi jis nurodė, jog stebėjo asmenis maždaug pusę kilometro atstumu, taigi akivaizdu, kad be termovizoriaus jis žvejojančių asmenų negalėjo įmatyti, juo labiau jis nurodė, kad per termovizorių sunku pamatyti tinklus, o tai reiškia, kad tinklų jis nematė, asmenų veidų taip pat nematė, matė tik šešėlius, nes atsižvelgiant į liudytojų parodymus, nagrinėjamu atveju termovizoriai nebuvo naudojami. Be kita ko, jokiose procesiniuose dokumentuose, nei administracinių nusižengimų protokoluose, nei apžiūros akte ar kt. nebuvo užfiksuota, jog pareigūnai nustatinėdami pažeidimą naudojo darbo įrankį – termovizorių. Taigi, byloje nėra jokių aplinkybių, kad įvykio metu būtų naudotas termovizorius, vien liudytojo parodymai, ji buvo naudotas ir per jį pastebėti pažeidėjai, nėra pagrindas daryti išvadą, kad Nemuno upėje žvejojo D. D. kartu su J. V.. Aukščiau nurodytos aplinkybes patvirtina tą faktą, kad J. J. nematė, kad būtent D. D. ir J. V. buvo valtyje, nes termovizorius nebuvo naudojamas, naudojimas nebuvo užfiksuotas, ką nurodė L. P., jog ji nematė jokio termovizoriaus, kurį su savimi būtų turėjęs liudytojas J. J.. Todėl J. J. teiginiai, kad per termovizorių stebėjo upę yra nepagrįsti, paneigti pareigūnės L. P. parodymais. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, visiškai nekreipė dėmesio, kad J. V. prie automobilio nebuvo surašytas joks administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokole ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis surašytas 2023 m spalio mėn. 23 d. 08 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) ir jį surašė L. P.. Šio protokolo J. V. nepasirašė, nes jis su pažeidimu nesutiko. Taigi, taip ir liko neaišku, ką prie automobilio rašė pareigūnai, tačiau ir šios aplinkybės, skundžiamą nutarimą priėmusiai pareigūnei liko nesvarbios. D. D. patvirtino faktą, kad jis žvejojo vienas, su juo J. V. nebuvo, pastarasis su A. Ž. atvyko tik jį parvežti, ką jis dėjo į automobilio galą, nei vienas iš šių asmenų nematė. Kitų įrodymų byloje nėra, kurie patvirtinti jog J. V. padarė administracinį nusižengimą. Darytina išvada, kad J. J. galėjo stebėti visiškai kitus du asmenis, kurie žvejojo Nemuno upėje, nes nei jis, nei L. P. negalėjo patvirtinti, kad stebėjo tuos asmenis, kaip ji pasikrovė žuvis ir įlipo į automobilį, tuo labiau, kad visi pareigūnai patvirtino, jog buvo dar viena automobilis, kuris nebuvo sustabdytas ir apžiūrėtas. Negana to, dalis pareigūnų, duodami parodymus patvirtino, kad prieš pat apklausą peržiūrėjo video medžiagą ir vis tiek davė prieštaringus vieni kitiems parodymus. Pasakytina ir tai, kad J. J. ne visą laiką stebėjo veiksmą prie upės, kadangi ėjo atgal į automobilį, todėl akivaizdu, kad jis negalėjo užfiksuoti kito automobilio stovėjusio veiksmų galbūt transporto priemonė buvo pajudėjusi link upės, galbūt į ją įsėdo žvejoję asmenys ir nuvažiavo tačiau ši transporto priemonė nebuvo sustabdyta. Akcentuotina, jog, priimant skundžiamą procesinį sprendimą, netirti, nevertinti J. V. teisinantys įrodymai, nes liudytojų – pareigūnų parodymai iš esmės skyrėsi, todėl jie laikytini nepatikimais ir J. V. kaitė jais negalėjo būti grindžiama. Suklastotas dokumentas, kuriame įrašyti objektyviai tiesai neatitinkantys faktai, negali būti vertintini kaip J. V. kaltę patvirtinantis įrodymas. Nesutinkama su išdėstytais institucijos motyvais skundžiamame nutarime, kuriame iš esmės vadovaujamasi suklastotu dokumentu ir prieštaringais pareigūnų parodymais ir visiškai nevertinti J. V., A. Ž. ir D. D. parodymai.

Darytina išvada, kad nei vienas iš minėtų liudytojų įvykio vietoje J. V. nematė. Akcentuotina, jog 2024 m. balandžio 25 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. D. pripažintas kaltu, įvykdžius administracinį nusižengimą kartu su J. V. yra neteisėtas ir nepagrįstas toje dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo kartu su J. V.. J. V. be pagrindo yra pripažintas kaltu, nesilaikant ANK ir kitų įstatyminių nuostatų. Vyriausioji specialistė J. C. neteisingai nurodo, jog yra pakankamai objektyvių duomenų padaryti išvadai, kad D. D. kartu su J. V. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje. Institucija nesivadovavo ANK 569 straipsnio nuostatomis – tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų: liudytojų apklausų, suklastoto dokumento, video medžiagos, juos interpretavo savaip. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad vaizdo įraše užfiksuota kaip J. V. pasakė, kad buvo dviese ir A. S. ranka parodžius į J. V. ir paklausus: „tai jūs ir kolega“, J. V. atsakė „taip“, nurodoma ir tai, kad apžiūros akte nurodytų aplinkybių nei D. D. nei J. V. neneigė. Akcentuotina, jog sustabdžius asmenis buvo ankstus rytas, asmenys apsimiegoję, pavargę, gąsdinami, jog bus atimtas automobilis, todėl akivaizdu, kad patyręs šoką J. V. sutiko su viskuo kas buvo klausiama, nors iš esmės jis pažeidimo nepadarė, be kita ko, neigti apžiūros aktą, kuris surašytas tamsoje, nei matant, nei išmanant teisinių dokumentų surašymo jis neturėjo jokių galimybių.

Skundžiamame nutarime nurodoma ir tai, kad iš žalos aplinkai paskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad aplinkai padaryta žala paskaičiuota dar įvykio dieną (2023 m. spalio 3 d.), nurodyti žalą aplinkai padariusių asmenų vardai ir pavardės, t. y. nurodyta, kad žalą aplinkai padarė D. D. ir J. V., ir skiltyje „Padariusio žalą aplinkai ar sukėlusio realią žalos aplinkai grėsmę fizinio asmens vardas, pavardė, parašas data <...> tiek D. D., tiek J. V. pasirašę“. Akcentuotina, kada minimo dokumento J. V. nepasirašė, šias aplinkybes patvirtina Žalos aplinkai paskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pridedamas prie šio skundo, todėl nutarime nurodomos objektyviai tiesai neatitinkančios aplinkybės, siekiant visais įmanomais būdais patraukti J. V. administracinėn atsakomybėn.

Nutarime pažymima ir tai, kad tiek A. Ž., tiek D. D. parodymai vertintini kritiški yra tik siekis padėti išvengti atsakomybės J. V., todėl, vadovaujantis jau išdėstytu, ši išvada dar kartą parodo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos ANK 567 straipsnio nuostatos – visapusiškas objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas. Darytina išvada, jog institucijos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas dalyje dėl D. D. žvejojimo kartu su J. V. buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nebuvo įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, skundžiamas nutarimas priimtas šališko pareigūno.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir D. D. skundo netenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinių nusižengimų bylos Nr. II-61-805/2024 ir Nr. II-111-805/2024 buvo sujungtos į vieną, suteikiant sujungtai administracinio nusižengimo bylai Nr. II-61-805/2024.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė skundus palaiko juose nurodytais motyvais ir prašo tenkinti. Nurodė, kad atstovaujamasis J. V. nepadarė nusižengimo, tuo tarpu D. D. inkriminuotą nusižengimą padarė vienas. Pritarė bylų sujungimui, kadangi kalba eina apie vieną ir tą patį įvykį. Nurodė, kad savo išvadą institucija grindžia 2023 m. spalio 3 d. surašytu apžiūros aktu, kuriame melagingai teigiama, kad apžiūra vyko 6 val. ryto, buvo fotografuota ir filmuota objektas Nemuno upė, tačiau, kaip matyti bylos duomenimis, faktiškai apžiūra vyko ant kelio, o apie jokią upę nebuvo net kalbos. Taip pat nurodoma, jog tai patvirtina pareigūnai, kelyje prie V. automobilio apie 6-7 val. skaičiavę žuvis. Vadovautis, kad V. išsigandęs ir nemiegojęs, sutrikęs pasirašė šį aktą, kad buvo apžiūrima Nemuno upė ir, kad Nemuno upėje jis žvejojo iš medinės valties, neduoda pagrindo jo kaltei, kadangi šių aplinkybių kategoriškai nematė ir kiti byloje įvardijami liudytojai, kita vertus nei S., nei J. apžiūroje nedalyvavo, jie nebuvo prie Nemuno upės. Nuoseklius parodymus davė tik vienas asmuo Ž.. Bylos dokumentinė medžiaga neatitinka filmuotai medžiagai ir neatitinka buvusiam faktui, o vien tik automobilyje rasta žuvis neįrodo neteisėtos žvejybos fakto. Pažymėjo, kad jokio prisipažinimo V. nėra davęs institucijos pareigūnams. Pažymėjo, kad D. nuo pat pradžių tvirtino, kad žvejojo vienas, Ž. su V. atvyko tik pasiimti D., o ką ten jis krovė buvo neįdomu. D. administracinio nusižengimo byloje P. kalba, kad per specialų įrenginį neva tai J. stebėjo, nors, pasak advokatės, to stebėjimo įrenginio iš viso nebuvo. Vėlgi, J. matė du asmens, kurių nepažino. Kyla klausimas tuomet kodėl ne Ž., o V. buvo nubaustas, ar tik dėl to, kad turi darbą, pastovias pajamas ir iš jo bus galima išieškoti gamtai padarytą žalą. Pažymėjo, kad P. D. byloje pasakė, kad iš viso termovizoriaus nematė, o J. parodymai nepatikimi, jis tinklų, asmenų veidų nematė, o tik šešėlius. Kita vertus, institucija nesurašė protokolų ir nepaėmė paaiškinimų įvykio vietoje, V. su niekuo nesutiko ir nepasirašė. D. sakė, kad nusižengimą padarė vienas, byloje apstu prieštaravimų, dėl ko skundai turėtų būti tenkinti.

Atsikirsdama į Institucijos atstovės repliką, pareiškėjų atstovė pažymėjo, kad 2023 m. spalio 3 d. šaukimas išrašytas tik atvykimui, o atstovaujamieji atvyko į Instituciją ir teikė paaiškinimus tik 2023 m. spalio 23 d. 2023 m. spalio 3 d. iš D. buvo paimta tinklai ir medinė valtis, tuo tarpu iš D. paaiškinimas buvo paimtas tik 2023 m. spalio 23 d. Nors V. ir akte pasirašė, kad rado žuvis, vertinant trečio asmens Ž. įneštas abejones, nereiškia, kad įrodo jo kaltę.

Institucijos atstovė su pareiškėjų skundais nesutinka, jų pozicija dėl to išdėstyta teiktuose atsiliepimuose. Pripažįsta, kad buvo apžiūrėtas automobilis, o ne Nemuno upė, nors nurodyta, kad apžiūrėta Nemuno upė, kuri buvo apžiūrėta po to, bet, kad jų pareigūnų surašytas aktas suklastotas nesutinka. Kad V. ir D. žvejojo Nemuno upėje yra įrodyta. Teigia, kad pareigūnų parodymai nepatikimi ir, kad jais nesivadovauti pagrindo nėra neįrodyta. Šaukimai atvykti į apklausą institucijos buvo siųsti tiek V., tiek D.. Kad D. buvo nuoseklus ir vienas žvejojo nesutinka, nes bylos duomenys yra priešingi, kurie fiksuoti 2023 m. spalio 23 d., kuomet jis nurodė kitokias aplinkybes. Prieštaraudama pareiškėjų atstovei pažymėjo, kad P. nurodė, kad ne nebuvo termovizoriaus, o, kad ji nematė ar J. turėjo termovizorių, kuris yra darbo įrankis, ką rodo ir kiti duomenys institucijos pateiktuose atsiliepimuose. Žalos paskaičiavimas (duomenys neskelbtini) atliktas V. ir D., V. 2023 m. spalio 3 d. pasirašęs žalos paskaičiavime. Teigia, kad D. žvejojo kartu su V.. Nurodė, kad buvo pakviesti 2023 m. spalio 3 d. protokolo surašymui atvykti 2023 m. spalio 23 d. Prašo atmesti skundus kaip nepagrįstus, nes bylos duomenimis įrodyta pareiškėjų kaltė.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pareiškėjas J. V. nors ir pasirašė, jog su administracinio nusižengimo protokolu susipažino, tačiau vėliau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, ginčijo aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumą, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, dėl ko prašo skundžiamą nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėjas D. D., tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, tačiau ginčija aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų teisėtumą, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir jo atžvilgiu surašyto Nutarimo turinį bei apimtį (kaltinimą) dalyje, kurioje nustatyta, jog D. D. žvejojo kartu su J. V., dėl ko prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles, panaudodamas draudžiamus žvejybos įrankius ar žvejojo draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkte numatyta, kad, be kita ko, draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo), naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama, ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11 punkto reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai). Be to Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punkte numatyta, jog draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama dėl J. V. ir D. D. kaltės padarius jiems inkriminuotą administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalyje, buvimo, vadovavosi 2023 m. spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 spalio 23 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 3 d. Žalos aplinkai paskaičiavimo lentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 3 d. apžiūros aktu bei foto lentele, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (duomenys neskelbtini) ir kita rašytine bylos medžiaga, iš kurių padarė išvadą, kad J. V. ir D. D. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.1 punkto nuostatas, nes žvejodami iš medinės valties draudžiamu ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, vykdė žuvų žvejybą, kurios metu draudžiamais įrankiais sugavo atitinkamą kiekį įvairių rūšių žuvies.

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, išklausęs teismo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nebuvo atsižvelgta į visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir byloje yra eilė prieštaravimų tarp įrodymų bei liudytojų parodymų.

Nagrinėjamu atveju J. V. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2024 m. vasario 15 d. Nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. spalio 3 d. apie 6.00 val. Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini), žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos tinklais – statomais tinklais. Buvo pastatęs 2 vnt. tinklų, kartu su J. V. žvejojo D. D., neteisėtu žvejybos būdu buvo sugavę 35 vnt. karšių, 2 sazamus, 1 starkį. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Institucija, įvertinusi visas administracinio nusižengimo aplinkybes, J. V. asmenybę, nutarimu paskyrė nuobaudą – 210,00 Eur baudą. Taip pat D. D. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2024 m. balandžio 25 d. Nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2023 m. spalio 3 d. apie 6.00 val. Nemuno upėje ties (duomenys neskelbtini), iš medinės valties kartu su J. V. žvejojo draudžiamais ne mėgėjų žvejybos įrankiais – statomais tinklais, buvo pastatęs 2 vnt. tinklų, turėjo sugavę 35 vnt. karšių, 2 karpius, 1 sterką. D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybe yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Institucija, įvertinusi visas administracinio nusižengimo aplinkybes, D. D. asmenybę, nutarimu paskyrė nuobaudą – 150,00 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – daiktų konfiskavimą – 2 statomus tinklus ir medinę valtį.

Iš byloje pateiktos video medžiagos akivaizdu, jog fiksuota vieta yra važiuojamojoje kelio dalyje, o ne skundais ginčijamoje vietovėje, iš pareigūnų sustabdyto automobilio išlipa trys asmenys, pareigūnų paprašius prisistatyti, asmenys prisistato, jog yra J. V., D. D. ir P. Kaip matyti iš bylos duomenų Nutarimai šiuo atveju buvo surašyti tik J. V. ir D. D. atžvilgiu, todėl, siekiant pašalinti abejones dėl skundžiamu atveju atitinkamoje vietoje galimai žvejojusių asmenų, kyla pagrįstų abejonių dėl institucijos priimtų Nutarimų turinio. Kita vertus, kaip matyti bylos duomenimis, administracinių nusižengimų medžiagoje yra minimas ir A. Ž., kuris institucijos buvo šaukiamas atvykti liudytojo apklausai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime D. D. ir J. V. atžvilgiu ir, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos bei institucijos priimtų Nutarimų, nei patvirtino, nei paneigė aplinkybes, susijusiais su pareiškėjų skundžiamu nusižengimu. Bylos duomenimis spręstina, kad D. D. nuo pat pradžių pripažino kaltę, t. y. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant Nutarimą administracinio nusižengimo byloje teigdamas, jog žvejojo vienas, tuo tarpu J. V., nors ir pasirašė administracinio nusižengimo protokole, su kuo iš esmės nesutinka, tačiau nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios savo kaltę neigė. Beje, pažymėtina ir tai, kad iš institucijos priimtų Nutarimų administracinio nusižengimo byloje akivaizdu, jog skiriasi sugautų žuvų rūšys, t. y. J. V. atžvilgiu surašytame Nutarime nurodyta, jog sugauta 35 vnt. karšių, 2 sazamai ir 1 starkis, o D. D. atžvilgiu nurodyta, jog sugauta 35 vnt. karšių, 2 karpiai, 1 sterkas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. V., kuris administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę Nutarimas surašytas 2024 m. vasario 15 d., jame nurodžius, jog kartu „su V. V. žvejojo D. D.“, o D. D., kuris nuo pat pradžių prisipažino žvejojęs vienas, Nutarimas surašytas 2024 m. balandžio 25 d. konstatuojant, kad „žvejojo kartu su J. V.“. Be to, iš liudytojo J. J. parodymų matyti, jog jis, kaip vykdantis reidą pareigūnas, stebėjo termovizoriumi upę ir matė, jog du asmenys medinėje valtyje galimai traukė tinklus, tačiau pareigūnas neįvardijo kokius konkrečiai asmens matė, neišskyrė ir neapibūdino jų jokiais konkretų asmenį identifikuojančiai požymiais. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kategoriškai patvirtinančių reidą vykdžiusio pareigūno parodymus dėl jo vairuotos transporto priemonės, kurioje beje buvo sumontuota minima įranga, kuria buvo užfiksuoti galimai pažeidimą padarę asmenys. Tokių aplinkybių vienareikšmiškai nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys bei liudytojais apklaustų administracinio nusižengimo teisenoje asmenų parodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą J. V. protokole nurodyta, kad kartu su J. V. žvejojo D. D., o surašant J. V. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje asmuo, kuris kartu žvejojo su J. V., įvardijamas kaip D. D.. Bylos duomenimis 2023 m. spalio 3 d. priimtame administracinio nusižengimo protokole, kuriuo D. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą nurodyta, jog jis vienas žvejojo, tuo tarpu vėliau, t. y. jau priėmus Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, institucijos nurodyta, jog D. D. kartu su J. V. žvejojo draudžiamais tinklais, dėl ko spręstina, kad D. D. atžvilgiu priimant nutarimą kaltinimo apimtis buvo išplėsta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

Pažymėtina, kad tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamas faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019, 2AT-6-788/2020 ir kt.).‏‏‎

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad institucija turi pareigą surinkti tiek duomenų apie įvykio aplinkybes, kad jų pakaktų įrodyti asmens kaltumą, tuo tarpu įrodinėjimas nėra begalinis procesas, o priimamo sprendimo teisingumą lemia ne surinktų įrodymų kiekis ir apimtis, o padaromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimo procesas vyksta tol, kol nustatomos visos reikšmingos, tačiau ne visos įmanomos, aplinkybės ir kai nelieka abejonės, kad naujų duomenų rinkimas galėtų pakeisti daromas teisines išvadas.

Apibendrinant visa tai, kas virš aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės bei priemonės, o skundžiamas nutarimas ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog tikslinga ir reikalinga atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2024 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Todėl administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus bei šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant pašalinti bet kokias abejones bei išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. V. ir D. D. skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2024 m. balandžio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini) ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Alytaus valdybos 2024 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ROIK (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylų ROIK (duomenys neskelbtini) ir ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą su skundu ir jo priedais grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.