- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-672-152-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01728-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. S.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendžio, kuriuo: M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, t.y. dalį šios bausmės pridedant prie neatliktos bausmės, paskirtos 2012-10-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Bausmė M. S. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią M. S. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-05-02.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. buvo nuteistas už tai, kad vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jis 2012-10-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2012-04-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie 2012-10-01 nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį bausmės, neatliktos pagal 2012-04-05 nuosprendį ir galutinė bausmė M. S. paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, tačiau būdamas nesuimtas M. S. pasislėpė, taip vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo 2013-05-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis slapstėsi labai trumpą laiką (apie 3 mėn.), iš Lietuvos išvažiavo nežinodamas, kad jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Sužinojęs apie paskirtą bausmę, jis grįžo į Lietuvą ir prisistatė į policijos komisariatą. Tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir bausmė sušvelninta.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir M. S. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 242 str. Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad M. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas prieš tai teistas, teistumui neišnykus, būdamas baustas administracine tvarka. Todėl jam, kaip recidyvistui pagrįstai buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė (LR BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d.). Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad M. S. prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir teisingai paskirta bausmė, žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Skiriant galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. S. apeliacinį skundą atmesti.