- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- e2-228-639/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02960-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- L. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Š. Ž., DNSN „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
tretiesiems asmenims Š. Ž., DNSN „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui P. P., R. Č., teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. Ž., tretiesiems asmenims Š. Ž., Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ R. Č., dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovės
naudai 238,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 8,25 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018-04-22 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 298,00 Eur ir išmokėjo 238,00 Eur draudimo išmoką (298,00 Eur nuostolio suma – 60,00 Eur besąlyginė išskaita). Paaiškino, kad ieškovės apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virš ieškovės apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
3.Nurodė, kad pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB „Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006).
4.Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).
5. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 6.246-6.249 straipsniais teigė, kad dėl padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, nesugebėjusi naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjo turtui, taip pažeidusi pareigą elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Kadangi atsakovė nevykdė pretenzijoje nurodyto raginimo atlyginti padarytą žalą geranoriškai, prašė priteisti 8,25 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo CK 6.260 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
6. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė savo ieškinį grindžia vienintele prielaida, nurodyta DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-02 el. laiške, adresuotame AB „(duomenys neskelbtini)“: „gyventojai nurodė, kad užpylimas įvyko dėl 9 buto gyventojo Š. Ž. kaltės“. Pažymėjo, kad ši prielaida ne tik nėra paremta įrodymais, bet ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (trečiojo asmens Š. Ž. ir V. S. paaiškinimai apie vamzdyno problemas ir užpylimus, AB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie nulinį vandens suvartojimą 9 bute 2018 m., duomenys apie 15 bute vykusį remontą ir kviestą avarinę tarnybą dėl vamzdžio nesandarumo). DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-05-02 el. laiške yra patvirtina, kad dėl 2018-04-22 įvykusio užpylimo avarinė tarnyba nebuvo kviesta, nei bendrija, nei jos darbuotojai jokių užpylimo priežasčių netyrė ir nesiaiškino, į (duomenys neskelbtini) butą nepateko ir netikrino (duomenys neskelbtini) bute esančių stovų būklės. Taigi, nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad 2018-04-22 užpylimo šaltinis galėjo būti tik 9 butas.
8. Ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) buto užpylimo židinys yra būtent (duomenys neskelbtini) butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovė nepaneigė, kad užpylimo židinys galėjo būti bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, dėl to atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą (nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų). Ieškovė su ieškiniu pateikė vienintelę nuotrauką, kuri yra nežinia kur, nežinia kieno ir nežinia kada daryta. Kaip galima suprasti iš ieškinio, tai yra vienintelis įrodymas, kuris neva patvirtina užpylimo faktą ir (duomenys neskelbtini) butui padarytą žalą, nes ieškovė į bylą nepateikė daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kada ir kurioje vietoje įvyko užpylimas, kas apžiūrėjo užpiltą vietą ir ištyrė užpylimo priežastis. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų, ieškovė jau 2018-04-23 d. 14:25 sudarė turto remonto sąmatą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) buto net neapžiūrėjo, nuostolių dydžio faktiškai nevertino, nes remonto sąmatą sudarė po bendravimo su draudėju telefonu, tą liudija įrašas ranka sąmatoje (Bendrauta telefonu ....). Taip pat pažymėjo, kad akivaizdu, kad remonto sąmatoje nurodytas žalos dydis (298,34 Eur), paskaičiuotas pagal nežinia kokius duomenis, visiškai neatitinka pačios ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos, kuri neva iliustruoja užpylimo mastą. Ieškovas privalo pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais.
9. Pažymėjo, kad Ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką 2018-04-24 (tą patvirtina byloje esantis 2018-04-24 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2018-04-25 ją išmokėjo, t. y. visiškai netyrusi įvykio aplinkybių, kaip nustatyta Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje ir nesurinkusi jokių įrodymų, kad toks įvykis tikrai buvo ir kas dėl jo kaltas. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Nagrinėjamu atveju ieškovė jau po draudimo išmokos išmokėjimo gavo 2018-05-02 P. P. el. laišką ir 2018-06-05 Š. Ž. el. laiškus, kuriuose buvo nurodyti galimi užpylimo židiniai ((duomenys neskelbtini) butas arba bendras namo vamzdynas), tačiau net ir gavusi indikacijas, kad užpylimo židinys gali būti ne tik (duomenys neskelbtini) butas, per beveik tris metus nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų ištirti įvykį ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes dėl deliktinės atsakomybės sąlygų, bet vis tiek pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovės atžvilgiu. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buto Būsto draudimo liudijimas buvo sudarytas 2018-04- 21, o užpylimas neva įvyko kitą dieną – 2018-04-22. Kaip matyti iš 2018-05-02 el. laiško, (duomenys neskelbtini) buto savininkas apie užpylimą pranešė telefonu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ tik kitą dieną, t.y. 2018-04-23, be to, dėl nežinomų priežasčių, pastebėjęs užpylimą, nekvietė nedelsiant avarinės tarnybos, nebandė susisiekti su kaimynais, t.y. 9 buto savininkais atsakove L. Ž. ir trečiuoju asmeniu Š. Ž. Nurodytos aplinkybės leidžia įtarti, kad 6 buto užpylimas, jei toks ir buvo, įvyko anksčiau nei 2018-04-22 d., o apie tariamą užpylimą 2018-04-22 d. (duomenys neskelbtini) buto savininkas pranešė tik tada, kai apdraudė (duomenys neskelbtini) butą 2018-04-21 d. draudimo polisu. Ieškovė akivaizdžiai pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudiko prievolę: draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visi ieškovės veiksmai apsiribojo paklausimu DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2018-05-07 reikalavimu atsakovei dėl išmokos išmokėjimo. Trečiasis asmuo Š. Ž. 2018-06-05 el. laišku nurodė, kad nesutinka su tokiu reikalavimu bei nurodė labiausiai tikėtinas užpylimo priežastis dėl bendro vamzdyno, į ką ieškovė atsakė 2018-06-27 el. laišku: „informuojame, kad Jūsų byla sustabdyta ir perduota teisininkams, atėjus bylos eilei su jumis susisieks mūsų teisininkai“. Tai buvo paskutinis ieškovės veiksmas iki 2021-04-22 ieškinio pateikimo teismui, t.y. beveik 2 metus ir 10 mėnesių ieškovė nieko nedarė ir net nepatikrino trečiojo asmens Š. Ž. nurodytų duomenų apie bendro vamzdyno problemas, vandens nevartojimą 9 bute ir kitas reikšmingas aplinkybes.
10. Kadangi ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu yra visiškai neįrodyti ir nepagrįsti (nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų), todėl ieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
11. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais.
12. Tretysis asmuo Š. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių jo ir atsakovės L. Ž. nuosavybė. Paaiškino, kad jis (Š. Ž.), bendru sutarimu su sutuoktine, naudojasi ir prižiūri minėtą butą (duomenys neskelbtini), tad prisiima visą atsakomybę susijusia su naudojimusi šiuo turtu. 2018 m. balandžio mėn. Šio buto virtuvėje prie techninės šachtos durelių pastebėjo sudrėkusias lubas, o atidarius tas dureles apačioje matėsi gerokai sudrėkęs betonas. Kreipėsi į viršuje esančio buto 4 aukšte kaimyną dėl šios problemos. Jis patikino, kad taip pat turi tokią problemą ir bėda yra toje bendro vamzdyno šachtoje ties 5 aukšto (viršutinio) butu ir kad dabar bando viską spręsti su tuo kaimynu ir bendrijos pirmininku. Po kelių dienų jo virtuvėje tas plotelis ties šachtos durelėmis išdžiūvo beveik nepalikdamas žymių, tad nusprendė niekur nebesikreipti, nes žala minimali. Tačiau 2018 gegužės mėn. gavo laišką su pretenzija iš AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl užlieto, žemiau, 2 aukšte esančio (duomenys neskelbtini)-jo buto. Kadangi fotofiksacijos data buvo 2018-04-22 d., tai iš karto suprato, jog tai ta pati problema, kuri nutiko ir jo buto virtuvėje. Joje matyti analogiškos virtuvės sienos, nuo kampo tarp sienų dešiniau, per visą aukštį, praeina techninė šachta ir ji yra uždengta durelėmis. Sudrėkimas matosi kaip tik ties tuo kampu. Tai matosi ir pateiktame prie ieškinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) plane, kur tarp virtuvės (6-10) ir vonios kambario (6-8) yra techninė šachta su vamzdynais. Tad atidaręs dureles šachtoje pastebėjo nutekėjimo žymes ant plastikinio nuotekų vamzdžio ir tai buvo kaip papildomas įrodymas jog pratekėjimo šaltinis būtent toje šachtoje. Kitokių minčių ir nekilo, nes tais metais butu (duomenys neskelbtini) mažai naudojausi ir saugumo dėlei užsuko vandenį savo buto abiejuose įvaduose. Tad vandens nevartojo, o tai patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie vandens nevartojimą 2018 metais. Šias faktines aplinkybes norėjo pateikti AB“ (duomenys neskelbtini)“ ir nekartą skambino jiems jų pačių nurodytais telefonais, prašė jog atsiųstų savo atstovą įvertinti situaciją ir Jų bute (duomenys neskelbtini). Deja niekas nesileido į kalbas. Tada viską išdėstė e-laiške, ir gavo atsakymą, kuriame teigiama, jog išieškojimo byla sustabdyta, o su manimi susisieks jų teisininkas.. Tokiu būdu aktyviai siekė susitarimo tenkinančio abi puses, bet kaip buvo žadėta nuo 2018 m. birželio iki 2021m. gegužės su juo nebuvo susisiekta, nors visi kontaktiniai duomenys pateikti ir nepasikeitę. Vietoj to, per Klaipėdos apylinkės teismą, gavo ieškinį iš AB“ (duomenys neskelbtini)“ dėl susidariusios žalos atlyginimo.
13. Taip pat nurodė, kad ieškovas privalomą įrodyti aplinkybę dėl užpylimo šaltinio grindžia tik fotofiksacija, kur visas sudrėkimas yra tik aplinkui techninę šachtą, ir kur šalia yra betono blokų siūlės Pagal fizikinius dėsnius, kad ir dėl nedidelio slėgio perkričio, bei kapiliarinių reiškinių vanduo kažkiek prasiskverbia ir tomis horizontaliomis siūlėmis. Pažymėjo, jog minėtoji šachta yra už butų ribų per visus namo aukštus, tai matyti ir buto plane išduotame registru centre. Iš byloje esančio, namų bendrijos atstovo atsakymo, matyti, jog iškart buvo įtarta dėl vandens nuotėkio iš techninės šachtos ir tikrinami vamzdynai. Konstatuojama jog stovų būklė patenkinama, bet nesiaiškinta iki galo dėl galimo užsikišimo nuotekų stove, dėl ko ir atsirado pratekėjimai. Nuotėkų vamzdynas nėra atsparus slėgiui ir užsikišimo atveju ir esant dideliems nuotekų vandens kiekiams, ties atsišakojimais praleidžia vandens. Pažymėjo, jog virš mūsų 5 aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas apie 2017 metus yra perdaręs buto nuotekų sistemą ir visas nuotekas iš vonios kambario yra nukreipęs į gerokai mažesnio pralaidumo nuotekų stovą, kaip tik einanti per minėtą techninę šachtą. Todėl gerokai padidėjo nuotekų srautas galimai viršijantis vamzdžio pralaidumą. Iki tol 30 metų jokių pratekėjimų nebuvo. O dėl vamzdžių stovu apžiūros mano bute, tai buvo galima susitarti, kad ir telefonu, mat tuo laikotarpiu bute retai apsilankydavo, nes slaugė sunkiai sergantį vienišą tėvą – ten ir gyveno. Deja ir ieškovo atstovų telefonu nepavyko prisikviesti įvykio aplinkybių aiškinantis vietoje, tad aplinkybes dėl nuotekų vamzdžio išdėstė laiške 2018 m, gegužės mėn. Teigė, kad jeigu būtų įvykusi kokia tai avarija jų buto vamzdyne, tai būtų užpylę žemiau esančius butus gausiai ir jo bute vandens suvartojimas nebūtų nulinis per visus 2018 metus. O vandens skaitiklių parodymus kontrolieriai tikrina kasmet. Atsižvelgus į tai kas aukščiau išdėstyta padarė išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybės dėl vandens patekimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio virš jo.
14. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Š. Ž. palaikė atsiliepime išdėstytą pozicija.
15. Trečiojo asmens Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad bendrijoje buvo vandentiekio avarijų, tačiau ne tuo laikotarpiu.
16. Tretysis asmuo R. Č. baigiamosiose kalbose nurodė, kad teismo sprendimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
18. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).
19. Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad tarp ieškovės ir R. Č. buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis, draudimo objektas: butas esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 22 d. nurodytas butas buvo aplietas iš virš esančio buto esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaudamasi Būsto draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje remonto kaina sudaro 298,00 Eur ir išmokėjo draudėjui R. Č. 238,00 Eur dydžio draudimo išmoką.
20. Ieškovė nurodo, kad iš esmės kitą dieną po to kai butas buvo apdraustas ji (butas) buvo aplietas iš viršutinio atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, todėl prašo priteisti iš atsakovės išmokėtą 238,00 Eur draudimo išmoką CK 6.263 ir 6.1015 straipsnių pagrindu.
21. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia: viena buto nuotrauka ir 2018 m. balandžio 23d. turto remonto sąmata, kurioje nurodoma, kad bendrauta telefonu su draudėju. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, jog dėl avarijos jokia avarinė tarnyba nekviesta.
22. Atsakovė ir trečiasis asmuo Š. Ž. nesutinka su ieškiniu, teigdami, kad ieškovė neįrodė, kad užliejimas įvyko iš atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančio buto. Atsakovė ir trečiasis asmuo Š. Ž. teigia, kad užpylimas negalėjo įvykti dėl jų veiksmų kadangi bute jie praktiškai negyveno. Š. Ž. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-104 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 d. buvo suvartota (arba priskaičiuota, jei klientas nedeklaruoja) 0 m³ šalto vandens.
23.Be to atsakovė pateikė DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). kurioje nurodoma, (duomenys neskelbtini) namo nuotekų tinklai nėra atnaujinti ir kad tais pačiais metais, t.y. 2018 m., 15 bute įvykusį remontą ir kviestą avarinę tarnybą dėl šalto vamzdžio stovo aklėje nesandarumo.
24. Kasacinio teismo yra pažymėta, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
25. Nagrinėjamojoje byloje apklausti atsakovė ir tretysis asmuo Š. Ž. patvirtino nurodytas aplinkybės, kad jiems priklausančiame bute buvo užsuktos vandens sklendės prie pagrindinio stovo, kad vanduo nepatektų į butą tai patvirtina pažyma apie vandens nesuvartojimą. Šių aplinkybių nenuginčijo ieškovė. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovė ir tretysys asmuo Š. Ž. įrodė aplinkybę, jog jie laikėsi ir vykdė įstatyme numatytą rūpestingumo pareigą tinkamai eksploatuoti savo turtą.
26. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovas neapžiūrėjo buto, visai netyrė apdrausto buto užliejimo priežasčių, o rėmėsi tik draudėjo R. Č. pranešimu turto sugadinimo akte nurodydamas, kad butas užlietas iš viršaus ir kad numanomas už įvykį atsakingas asmuo yra viršutinio buto savininkas. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad dėl apdrausto buto užliejimo iš viso nebuvo atliekamas joks tyrimas, nebuvo nustatinėjamos užliejimo priežastys, nebuvo surašomi jokie aktai užliejimo aplinkybėms konstatuoti. Priešingai trečiajam asmeniui dedant pastangas, jog ištirtas įvykis ir įvertinta situaciją (nes jo bute nebuvo jokio užliejimo). Ieškovė atsiuntė e-laišką, kuriame nurodė, kad jog išieškojimo byla sustabdyta, o su trečiuoju asmeniu susisieks jų teisininkas. Tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovė laukė ir likus dienai iki ieškinio senaties termino suėjimo dienos pateikė ieškinį.
27. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Šiuo atveju nustatyta, priešingai draudikas (ieškovas) tokių pastangų nedėjo.
28. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės ir trečiojo asmens patalpų, teismas taip pat abejoja ar draudžiamasis įvykis iš viso įvyko. Nes avarinė tarnyba nekviesta, tariamas įvykis įvyko kitą dieną po draudimo sutarties įsigaliojimo ir pan.
29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
30.Taigi, teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, sprendžia, kad labiau yra tikėtina, jog buto esančio (duomenys neskelbtini), apliejimas (jei toks iš viso buvo) įvyko ne iš atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančio buto, todėl ieškinį atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31.Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės priteisiamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė turėjo 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 400,00 Eur. teisinės pagalbos išlaidų atsakovės L. Ž. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.