Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Zarasų rajone, Lietuvos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji K. S. pasisavino didelės vertės svetimą turtą bei panaudojo suklastotą dokumentą:

K. S., dirbdama uždarosios akcinės bendrovės ,,Vianora" finansų direktore ir disponuodama jai patikėtomis bendrovės finansinėmis lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, 2008.12.22. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.1940. 7.000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,atskaitingi asmenys", 2009.01.13. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.759. 12.400 litų sumai nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grąžinimas", 2009.02.05. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.6. 5.000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grąžinimas", 2009.02.23. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.19. 14.000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grąžinimas", 2009.03.13. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.2836138. 15.000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,paskolos grąžinimas", 2009.03.31. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.37. 6.880 litų sumai, 2009.04.21. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.2911191. 11.652 litų sumai nurodydama mokėjimo paskirtį ,,03 grąžinimas", 2009.05.14. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.2963496. 14.000 litų sumai nurodydama mokėjimo paskirtį ,,atskaitingi asmenys", 2009.06.17. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.85. 8.000 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,dalinis apmok.asmenys", 2009.07.14. suformavo mokėjimo nurodymą Nr.3074444. 8.400 litų sumai, nurodydama mokėjimo paskirtį ,,atskaitingi asmenys" ir šių nurodymų pagrindu iš UAB ,,Vianora" SEB banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į savo asmeninę SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2008.12.22 pervedė 7.000 litų, 2009.01.13. pervedė 12.400 litų, 2009.02.05. į savo sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5.000 litų, 2009.02.23. į tą pačią savo sąskaitą pervedė 14.000 litų, 2009.03.13. į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15.000 litų, 2009.03.31. į tą pačią sąskaitą pervedė 6.880 litų, 2009.04.21. į tą pačią savo sąskaitą pervedė 11.625 litų, 2009.05.14. į tą pačią savo asmeninę SEB banke esančią sąskaitą pervedė 14.000 litų, 2009.06.17. į tą pačią sąskaitą pervedė 8.000 litų, 2009.07.14. į tą pačią savo asmeninę sąskaitą pervedė 8.400 litų, taip pasisavindama didelės vertės 102.332 litų turtą.

Kaltinamoji K. S. taip pat turėdama tikslą pateisinti pasisavintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Vianora" pinigines lėšas - 102.332 litų, žinodama, kad 2009.01.05 paskolos sutartis tarp kaltinamosios ir bendrovės ,,Vianora" kurioje nurodyta, kad bendrovė skolinasi iš kaltinamosios 96.700 litų šešerių mėnesių laikotarpiui su 4 procentų palūkanomis, nebuvo sudaryta, taip suklastotos sutarties nuorašą panaudojo 2010 m. lapkričio 2 d. Vilniaus m. jį pateikdama policijos pareigūnui E. G..

Turto pasisavinimas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Kaltinamoji neginčija, ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai, kad ji iš bendrovės ,,Vianora" sąskaitos į savo asmenines sąskaitą pervedė visas kaltinime nurodytas pinigų sumas.

Bendrovės direktorius A. N. parodė, kad jis niekada su kaltinamąja nesudarinėjo jokių paskolų sutarčių, jų nepasirašinėjo ir pinigų iš kaltinamosios nesiskolino.

Kaltinamoji yra pateikusi paskolos sutarties tarp jos ir bendrovės ,,Vianora“ nuorašą (t.2, b.l.168), tačiau jis negali būti laikomas neginčytinu įrodymu, patvirtinančiu tokios sutarties būvimą.

Bendrovės ,,Vianora" direktorius A. N. parodė, kad jis niekada su kaltinamąja tokios sutarties nebuvo sudaręs ir iš kaltinamosios pinigų nesiskolino, ir tokio dokumento niekada nepasirašinėjo.

Išskyrus kaltinamosios ir jos šeimos narių parodymus, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad tokia paskolos sutartis buvo sudaryta.

Nei vienas iš kaltinamosios nurodytų bendrovės ,,Vianora“ darbuotojų, kurie pagal ją galėtų patvirtinti apie tokios sutarties sudarymą, tokio fakto nepatvirtino.

Nors kaltinamosios pateiktame paskolos sutarties nuoraše (t.2.b.l.168) nurodyta, kad sutartis sudaroma surašant du originalius egzempiorius, kurie perduodami kiekvienai iš sutarties šalių, tačiau kaltinamoji tokio originalo neturi. Bendrovėje tokio dokumento taip pat nerasta.

Kaip matyti iš kaltinamosios pateikto sutarties nuorašo, jame neįskaitomas bendrovės atstovo parašas, kaip tvirtina atstovas, tokios formos sutartys bendrovėje apskritai nebuvo surašomos.

Pažymėtina, kad kaltinamoji aiškindama apie jos nurodomos paskolos suteikimo galimybes, tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus apie pinigų perdavimo bendrovės ,,Vianora“ atstovui A. N. aplinkybes: savo pirminiuose parodymuose kaltinamoji tvirtino, kad pinigus ji perdavė A. N. pati (t.2, b.l.161-163), tuo tarpu teisme nurodė, kad pinigus perdavė jos sūnus, kuris teisme kaltinamosios prašymu apklaustas taip pat tvirtino, kad pinigus perdavė jis (t.9., b.l.19-28).

Nors kaltinamoji tvirtina, kad dalis jos į savo sąskaitą pervestų pinigų buvo kitos bendrovės atsiskaitymo su ja lėšos, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo kiti, kaltinamajai priklausantys, pinigai be jokių administracijos sprendimų ir tai patvirtinančių dokumentų kaltinamosios persivedami į savo sąskaitą.

Nustačius, kad pinigus kaltinamoji persivedė į savo sąskaitą taip šias bendrovės lėšas pasisavindama, pačios kaltinamosios pervedimuose nurodytas pervedimų pagrindas (tai siejant su kaltinamosios nurodoma paskolos suteikimo ir jos grąžinimo versija), negali būti laikomas pakankama aplinkybe, duodančia pagrindą laikyti, kad buvo pervedami pinigai ne turint tikslą juos pasisavinti, o tai buvo kiti atsiskaitymai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl SEB banko pažymų (t.2b.l. 35,49) apie tai, kas pervedė pinigus į kaltinamosios sąskaitą, skirtingumo, teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintas apklausus banko atstovę Rasą Skiedraitę (t.8., b.l.191-196), kuri patvirtino, kad visus pavedimus dėl pinigų pervedimo į kaltinamosios sąskaitą suformavo ir atliko kitus reikalingus veiksmus tik pati kaltinamoji, ir kiti asmenys atliekant šiuos pervedimus nedalyvavo. Netikėti banko atstovės parodymais jokio pagrindo nėra. Taip buvo paneigti ir kaltinamosios aiškinimai, kad pervedimai buvo atliekami su bendrovės vadovo A. N. žinia (kuris tokius parodymus kategoriškai paneigė).

Tai, kad pirmieji du pinigų pervedimai buvo padaryti naudojant kitą bankinių pervedimų sistemą, nustačius kaltinamosios tikslą pasisavinti jai nepriklausančius bendrovės pinigus, negali būti pagrindu paneigiančiu kad kaltinamoji pasisavino kaltinime nurodytus pinigus.

Šių kaltinamosios veiksmų nepaneigia ir pavedimuose nurodomas pervedimo pagrindas paskolos grąžinimas, kuris nustačius tokių pervedimų neteisėtumą, vertintinas kaip siekis paslėpti nusikalstamus veiksmus.

Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad kaltinamosios kompiuteriu bei slaptažodžiais galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys ir nežinomų priežasčių atlikti pervedimus į kaltinamosios sąskaitą.

Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad bendrovės ,,Vianora“ administracija, be jokios priežasties būtų iškėlusi melagingą versiją apie pinigų pasisavinimą ir tuo siekusi nepagrįstai apkaltinti K. S., jei tokia paskolos sutartis būtų buvusi, o taip pat esant kaltinamosios nurodomai pinigų paskolai ir kilus dėl jos ginčui šis klausimas galėjo būti išspręstas civilinio proceso tvarka, kaltinamajai prisiteisiant negrąžinamą pinigų sumą, o ne savavališkai juos pervedant į savo sąskaitą, užginčijant sutartį ir kt.

Byloje nėra jokių duomenų, (tame tarpe ir dokumentų), kurie patvirtintų tokios paskolos sutarties tarp kaltinamosios ir bendrovės ,,Vianora“ būvimą (išskyrus kaltinamosios pateiktą sutarties nuorašą, kuris vertintinas kaip fiksuojantis neatitinkančius tikrovės duomenis) taip pat ir duomenų, (tame tarpe ir bendrovės administracijos sprendimų, atžymų apskaitos bei kituose dokumentuose ir kt.), kad pinigai, kuriuos kaltinamoji persivedė į savo sąskaitą buvo jai priklausantys ir skirti jos suteiktos paskolos grąžinimui.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad dalis kaltinamosios pervestų į jos sąskaitą pinigų buvo susiję su jos turėtomis išlaidomis bendrovės naudai: byloje nėra dokumentų bei kitų duomenų kurie patvirtintų kaltinamosios teisę persivesti kokias nors konkrečias pinigų sumas į savo sąskaitą. Tyrimo metu kaltinamoji pateikė kvitus kaip atsiskaitymo už skolą pavirtinimą, nenurodydama, kad tai pinigai susiję ir su kitomis jos turėtomis išlaidomis.

Tokiu būdu laikytina, kad byloje surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad kaltinamoji K. S., į savo asmeninę sąskaitą neteisėtai pervedė bendrovei priklausančias pinigines lėšas ir šiais veiksmais pasisavino jos žinioje buvusias bendrovės ,,Vianora“ didelės vertės bendrovės turtą ir taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje , nusikaltimas įrodytas.

2. Netikro dokumento panaudojimas.

Kaltinamoji K. S. kalta dėl šio kaltinimo taip pat neprisipažino ir parodė, kad ji dokumentų neklastojo, tokia paskolos sutartis tikrai buvo sudaryta ir ji buvo pinigus bendrovei paskolinusi ir pateikė nesuklastotą dokumentą.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Byloje yra paskolos sutarties tarp bandrovės ,,Vianora“ ir K. S. 2009.01.05. paskolos sutarties nuorašas (t,2. B.l.168).

Byloje esantis dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad kaltinamoji šios paskolos sutarties nuorašą ir panaudojo jį pateikdama policijos pareigūnui E. G..(t.2., b.l.167).

Byloje surinktais įrodymais nustačius, kad paskolos sutartis tarp kaltinamosios ir bendrovės ,,Vianora“ nebuvo sudaryta, laikytina, kad kaltinamoji tyrimo organams pateikė suklastotos paskolos sutarties nuorašą, tai neabejotinai jai buvo žinoma, todėl ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Byloje nėra neginčytinų duomenų, kad kaltinamoji šį dokumentą pagamino, nes jo pateikimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu laikyti, kad jį kaltinamoji ir pagamino, todėl šio dokumento pagaminimas iš kaltinamajai inkriminuojamos veikos pašalinamas.

3. Kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

K. S. taip pat kaltinama tuo, kad ji paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus:

Būdama bendrovės ,,Vianora" finansų direktore, 2009 m. rugsėjo mėnesį, turėdama tikslą paslėpti savo padarytą nusikalstamą veiklą ir apsunkinti nusikaltimo išaiškinimą, nenustatytoje vietoje paslėpė bendrovės ,,Vianora" dokumentus: K. S. darbo sutartį ir dokumentus susijusius su jos asmenine informacija, 2008 m. pardavimų dokumentus, 2009 m. 01.-09. s/f registrus, 2008.01. - 2009.09. pardavimų sutartis, 2007 - 2009 m. kelionių lapus, 2009 m liepos mėnesio prašymą dėl atostogų suteikimo ir įsakymą dėl atostogų suteikimo, 2009 m. 09 mėn. prašymą dėl atleidimo iš darbo, 2008 m. E. S. darbo sutartį, įsakymų registravimo žurnalą, buhalterinių likučių priėmimo perdavimo aktą, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio1 dalyje.

K. S. taip pat kaltinama tuo, kad ji būdama bendrovės ,,Auksinis varnas" vyr. buhaltere, 2009 m. rugsėjo mėnesį, turėdama tikslą paslėpti savo padarytą nusikalstamą veiklą ir apsunkinti nusikaltimo išaiškinimą, nenustatytoje vietoje paslėpė bendrovės ,,Auksinis varnas" dokumentus: 2007 m., 2008 m., 2009 m. pardavimų dokumentus (pirkėjų suvestines), 2007 m., 2008 m., 2009 m. sausio - rugsėjo mėn. sausio - gruodžio mėnesių, s/f registrus, 2008 m. rugsėjo - gruodžio mėn. pardavimų sutartis, 2008 m. kasos dokumentus, 2008 m. kasos knygą, 2009 m. prašymą dėl atleidimo iš darbo, 2007 m. - 2009 m. kelionės lapus, 2009 m. buhalterinių likučių priėmimo perdavimo aktus, taip padarydama nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

K. S. taip pat kaltinama tuo, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varniukas" vyr. buhaltere, 2009 m. rugsėjo mėnesį, turėdama tikslą nuslėpti pačios padarytą nusikaltimą ir apsunkinti nusikaltimo išaiškinimą, nenustatytoje vietoje paslėpė bendrovės ,,Auksinis varniukas" dokumentus: K. S. darbo sutartį ir dokumentus susijusius su darbuotojos asmenine informacija, 2008 m. pardavimų dokumentus (pirkėjų suvestines), 2008 m., 2009 01.- 09. s/f registrus, 2008.01.-2009.09. pardavimų sutartis, E. S. darbo sutartis ir kitus su darbuotojo asmenine informacija susijusius dokumentus, 2009 m E. S. automobilio nuomos sutartis, 2008 m. kasos knygą, 2008 m. kasos dokumentus, 2007 - 2009 m. kelionės lapus, 2009 m. buhalterinių likučių priėmimo perdavimo aktą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti trumpalaikio turto už 2008 metus, nuosavo kapitalo už 2008 ir 2009 metus, ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

K. S. taip pat kaltinama tuo, kad ji būdama uždarosios akcinės bendrovės ,,Apicius" vyr. buhaltere, 2009 m. rugsėjo mėnesį, turėdama tikslą nuslėpti savo pačios padarytą nusikalstamą veiklą bei apsunkinti nusikaltimo išaiškinimą, nenustatytoje vietoje paslėpė bendrovės ,,Apicius" dokumentus: K. S. darbo sutartį ir dokumentus susijusius su darbuotojos asmenine informacija, 2008 m. kasos knygą, 2008 m. kasos dokumentus (pajamų ir išlaidų orderius), 2007 m. įsakymą dėl kasininko pareigų, 2006 m. įsakymų registravimo žurnalą, 2009 m. rugsėjo mėn. prašymą dėl atleidimo iš darbo, 2007 - 2008 m. kelionės lapus, 2009 m. buhalterinių likučių priėmimo perdavimo aktą, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti trumpalaikio turto už 2008 m., ir šiais veiksmai K. S. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas grindžiamas išvada, kad nurodyti bendrovių dokumentai jose nebuvo rasti, o kaltinamoji buvo suinteresuota juos paslėpti siekdama nuslėpti jos padarytą pinigų pasisavinimą.

Byloje nėra surinkta pakankami neginčijamų įrodymų, kad K. S. padarė šiuos jai inkriminuotus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, K. S. kalta dėl šių jai inkriminuojamų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad ji kaltinime nurodytų dokumentų iš bendrovių neėmė ir jų neslėpė.

Tai, kad dokumentai bendrovėse nebuvo rasti, negali būti neginčyjamu įrodymu, kad juos paslėpė būtent kaltinamoji.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuos dokumentus kaltinamoji išnešė iš bendrovių kur jie buvo saugomi (liudytojų parodymų, dokumentų radimo kitose vietose protokolų ar panašiai).

Šie dokumentai nei pas kaltinamąją nei kitur nerasti. Byloje nėra jokių duomenų, kad dokumentai buvo paslėpti, o ne sunaikinti ar kitaip prarasti.

Nustatyta, kad dokumentai bendrovėse buvo saugomi ir kitiems darbuotojams prieinamose vietose, dalis dokumentų buvo pekelti į kitas patalpas, kuriose buvo įvykęs gaisras.

Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų kaltinamosios tikslą paimti iš bendrovių dokumentus ir juos paslėpti. Nurodymas kaltinime, kad dokumentus kaltinamoji paslėpė turėdama tikslą nuslėpti padarytą pinigų pasisavinimą, negali būti laikomas pagrįstu, nes kaltinime nurodyti dokumentai kurie negali būti laikomi susijusiais su pasisavintomis lėšomis (darbo sutartys, prašymai dėl atostogų suteikimo, atleidimo iš darbo, informacija apie pardavimus, registrai ir kt.) ir dėl to kaltinamajai buvo naudinga tuos dokumentus paslėpti. Pinigų pervedimas iš bendrovės sąskaitos nebuvo slaptas, jis užfiksuotas banke, to pervedimo neginčija ir kaltinamoji, todėl slėpti pervedimus slepiant kaltinime nurodytus dokumentus, kaltinamajai nebuvo jokio reikalo. Tuo labiau, kad kaltinimas pateiktas nurodant, jog turėdama tikslą paslėpti pinigų iš bendrovės ,,Vianora“ pasisavinimą, kaltinamoji paslėpė ir kitų bendrovių dokumentus, kurie negali būti siejami su kaltinamosios padarytu pinigų pasisavinimu.

Byloje nėra surinkta duomenų, kad kaltinamoji buvo atsakinga už jai inkriminuojamų dokumentų išsaugojimą: byloje esančiuose pareigybių aprašymuose tokia pareiga, kaltinamajai nebuvo nustatyta (t.2., b.l.172-174), pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, tokia pareiga yra numatyta bendrovės vadovui.

Kaltinime pateiktam nusikaltimui inkriminuoti turi būti nustatoma, kad buvo slepiami ne bet kokie, o apskaitos dokumentai, kai tuo tarpu nurodomi dokumentai susiję su priėmimais į darbą, atostogų suteikimais ir kt. negali būti laikomi apskaitos dokumentais (tai patvirtino ir specialistė E. Š. (t.8., b.l.122-125).

Bylos nagrinėjimo teisme metu, inventorizacijos aktuose pasirašę asmenys, liudytojai: N. Š., Ž. J., R. B., J. B. patvirtino, jog realiai inventorizacijos aktuose nurodytos komisijos veikloje nedalyvavo, t.y. bendrovių dokumentų neieškojo, ar bendrovėse trūko kokių nors dokumentų nenustatinėjo, pažymėjo, kad šiuos aktuose pasirašė tik formaliai (t.7., b.l.144-149; t.8., b.l.189-190; t.9., b.l.3-8).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai: Ž. J., L. Ž., A. B., R. B. bei nukentėjusysis A. N. (t.9., b.l.3-8; t.8., b.l.62-64; t.8., b.l.179-1483; t.7., b.l.142-146) nurodė, kad ankščiau paminėtų bendrovių buhalterinė apskaita buvo kompiuterizuota, apskaitos duomenys buvo suvedami ir kaupiami apskaitos programoje „Stekas“, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kad tyrimo metu būtų tikrinta bendrovių kompiuterių atmintyje esanti informacija, nėra specialisto išvados, kurioje būtų konstatuota, kad iš kompiuterių būtų pašalinti buhalterinės apskaitos duomenys. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis A. N. nurodė, kad visi buhalteriniai apskaitos duomenys iš bendrovių kompiuterių buvo ištrinti, kad jie nesėkmingai bandė šiuos duomenis atstatyti, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šiuos nukentėjusiojo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad duomenys iš bendrovių kompiuterių buvo pašalinti, o jeigu buvo, kad tai atliko būtent kaltinamoji K. S..

Tokiu būdu laikytina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji paslėpė kaltinime nurodytus bendrovių ,,Vianora“, ,,Auksinis varnas“, ,,Auksinis varniukas“ ir ,,Apicius“ dokumentus, todėl ji dėl šių kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio1 dalį išteisintina.

4. Bausmės skyrimo ir kiti klausimai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę K. S. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad ji padarė sunkų nusikaltimą, tačiau teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, padarytas turtinis nusikaltimas nuo kurio padarymo laiko praėjęs ilgas laikotarpis, byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį kaltinamoji būtų padariusi kitus teisės pažeidimus, todėl teismas laiko, kad šie duomenys yra pagrindas laikyti, kad kaltinamajai gali būti netaikoma reali laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidedamas.

Pasisavindama bendrovės ,,Vianora“ pinigines lėšas kaltinamoji padarė šiai bendrovei turtinę žalą kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į tai, bendrovė reorganizuota ją prijungiant prie bendrovės ,,Auksinis varnas“ (šiuo metu su šia bendrove susijusius klausimus tvarko UAB ,,Top Consult“ bankroto administratorius (t.4.b.l.4.,t.1.b.l.138), žala priteistina bendrovei ,,Auksinis varnas“.

Pagal pareikštą kaltinimą bei nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamoji pasisavino bendrovės ,,Vianora“ pinigines lėšas, todėl byloje pareikštas nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys priteisti jam asmeniškai, kaip šios ir kitų jo nurodomų bendrovių savininkui, kaltinamosios pasisavintas lėšas, bei su tuo galimai susijusias išlaidas (t.7.b.l.184), negali būti tenkinamas. Kaip minėta, turtinė žala buvo padaryta bendrovei, kuri buvo reorganizuota ją prijungiant prie bendrovės ,,Auksinis Varnas“ kurios finansinius klausimus tvarko bankroto administratorius ir žala turi būti atlyginta šiai bendrovei. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir A. N. prašomą priteisti neturtinę žalą siejamą su kaltinamajai inkriminuojamu turto pasisavinimu. Turtinė žala padaryta bendrovei, nors jos savininkas ir yra nukentėjusysis, tačiau nėra pagrindo laikyti, kad turėtų būti jam priteista ir neturtinė žala, laikant, kad jis patyrė jo ieškinyje nurodomus dvasinius išgyvenimus, ar dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjo jo kaip verslininko reputacija, bei atsirado neigiamos pasekmės (t.7.b.l.184) šiai ir kitoms jo bendrovėms. Neigdamas kaltinamosios nurodytos paskolos sutarties būvimą, nukentėjusysis nurodė, kad jam nebuvo reikalo skolintis iš kaltinamosios pinigus, nes bendrovės finansinė padėtis buvo gera ir ji turėjo galimybes normaliai dirbti ir be kaltinamosios nurodomos paskolos, todėl laikyti, kad aiškinimai jog kaltinime nurodomos pinigų sumos pasisavinimas iš bendrovės turėjo esminę reikšmę nukentėjusiajam ar sunkias pasekmes jam priklausančioms bendrovėms kaip jis nurodo savo ieškininiame pareiškime, negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis teisme negalėjo nurodyti nei vienos aplinkybės, kuri jo nuomone galėtų būti pagrindu priteisti jam neturtinę žalą, byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiojo nurodytos pasekmės bendrovėms susijusios su kaltinamosios padarytu nusikaltimu.

Nors nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė nuostolius dėl kilusios prievolės nevykdymo, kompensuotinų palūkanų, tačiau tai nelaikytina tiesiogine jam padaryta nusikalstamais veiksmais žala, tuo labiau ieškinyje nenurodoma, kokie dėl to konkretūs nuostoliai nukentėjusiajam buvo padaryti.

Byloje A. N. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jį atstovavo gynėjas, kuriam už atstovavimą nukentėjusysis apmokėjo (t.9, b.l.41,42), šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis ir dokumentais patvirtinta jų suma priteistina iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301, 302-307 straipsniais,

nusprendė:

K. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams.

Pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę K. S. nustatyti laisvės atėmimą trims metams.

Pritaikyti K. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Įpareigoti K. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K.S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (bendrovių ,,Vianora“, ,,Auksinis varnas“, ,,Auksinis varniukas“ ir ,,Apicius“ dokumentų paslėpimas), išteisinti neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Priteisti iš K. S. vieną tūkstantį penkis šimtus eurų procesinių išlaidų A. N. naudai.

UAB ,,Top Concult“ bankroto administratoriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. S. dvidešimt devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt septynis eurus uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis varnas“ (juridinio asmens kodas 124047059) naudai.

A. N. civilinį ieškinį dėl 29.673 eurų turtinės žalos, 50 tūkstančių eurų neturtinės žalos bei negautos turtinės naudos priteisimo, atmesti.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos K. S. nekeisti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.