Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „LESTO“ ieškinį atsakovui H. T., trečiasis asmuo Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu (b. l. 17) (CPK 130 str.). Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Trečiasis asmuo – Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos – per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovui be pateisinamos priežasties nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie nekilnojamąjį turtą patvirtina, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra registruotos atsakovo H. T. vardu, tačiau viešame registre taip pat yra įregistruotas juridinis faktas, kad 2010-09-10 sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią butas perleistas M. L., Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis M. L. mirė 2013-01-17. Testamentų registro duomenimis įpėdinių priėmusių M. L. palikimą nėra.

Pagal LR CK 4.49 str. 1 d., 6.393 str. 4 d. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pereina nuo jų perdavimo įgijėjui momento, t.y. nuosavybės teisė keičiasi ne nuo įregistravimo viešame registre momento, o nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. Nuosavybės teisių pasikeitimo ar nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties registravimo viešame registre tikslas yra išviešinti kitiems asmenims minėtus faktus. LR CK 6.393 str. 3 d. numato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal minėtą normą tam, kad daikto pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, pakanka jos įregistravimo fakto viešame registre. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš viešo registro duomenų, 2010-09-10 pirkimo-pardavimo sutartis viešame registre yra įregistruota, jos sudarymo faktas yra atskleistas tretiesiems asmenims, todėl ji gali būti atsakovo panaudota prieš ieškovę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406-611/2011). Be to, pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. prašymą įregistruoti nuosavybės teises turi teisę paduoti nekilnojamojo daikto įgijėjas, o daikto perleidėjui tokia teisė įstatymo nėra suteikta. Esant nurodytam reglamentavimui atsakovas perleidęs nuosavybės teisę į butą, neturėjo galimybės įregistruoti nuosavybės teisę butą įsigijusio asmens vardu šiam pačiam neįregistravus nuosavybės teisės.

Ieškovė prašo priteisti 459,45 EUR skolą už bendrosios gyvenamojo namo reikmėms suvartotą elektros energiją, susidariusią nuo 2014 m. sausio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. Šiuo laikotarpiu butas nuosavybės teise atsakovui nepriklausė, todėl jam pareiga atsiskaityti su ieškove už sunaudotą elektros energiją neatsirado (CK 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str., Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17 p.). Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1 d.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.