Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-01-11 · Civilinė byla Nr. 2A-406-611/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-11
Bylos Nr.
2A-406-611/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Virginija Volskienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
UAB „Alja“
Trečiasis asmuo
S. P., S.
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-406-611/2011Procesinio sprendimo kategorija: 30.1; 42.5.; 45.5.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,teisėjų Romualdos Janovičienės ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Alja“ ir trečiajam asmeniui S. P. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Alja“ 1462,65 Lt skolos už šildymą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją butui, esančiam Bitėnų g. 4-16, Vilniuje, kuris priklauso atsakovui nuosavybės teise. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2008-11-30.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Alja“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad negali būti atsakingas už trečiojo asmens S. P. skolą. Pažymėjo, jog butas 2003-03-20 buvo parduotas S. P., todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Be to, tarp šalių nebuvo sudaryta jokia rašytinės formos sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 585,24 Lt skolos bei 547,64 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad buto, esančio Bitėnų g. 4-16, Vilniuje, savininku atsakovas buvo nuo 2002-11-29 iki 2003-03-20. Ieškovas šiam butui teikė šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2002-12-01 iki 2003-03-20. 2003-03-19 atsakovas buto pirkimo pardavimo sutartimi butą pardavė trečiajam asmeniui. Nuo 2003-03-20 nekilnojamojo turto registre buto savininke buvo nurodoma S. P.. Teismas nurodė, jog nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo nepateikta, tačiau pagal LR CK 1.71 str. 2 d. numatytą taisyklę, sandoris laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. Atsakovas, 2002-11-29 įsigydamas butą, jokių veiksmų, rodančių nesutikimą naudotis tiekiama šilumos energija neatliko, priešieškiniu ar ieškiniu įforminto reikalavimo nutraukti energijos tiekimą nepateikė, todėl jo elgesį teismas laikė atitinkančiu įvardintos teisės normos apibrėžimą. Pažymėjo, jog pagal susiformavusią teismų praktiką šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų, kuriems tiekiama šiluma, savininkas. Teismas konstatavo, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp ieškovo ir buto savininko, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos (šiuo atveju nuo to momento, kai atsakovas tapo buto savininku) iki šalys nesudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas (LR CK 1.71 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakomybė už laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2003-03-20 susidariusią skolą tenka atsakovui. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl 877,41 Lt skolos už laikotarpį nuo 2003-03-20 iki 2008-11-30 priteisimo iš atsakovo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nekilnojamojo turto registro išraše 4 p. skirsnyje „Nuosavybė“ buto savininku nurodytas atsakovas, o tai reiškia, jog trečiojo asmens nuosavybė į butą nebuvo užregistruota nekilnojamojo turto registre ir ieškovas neturėjo galimybės sužinoti, kas yra šio daikto savininkas. Pagal teismų praktiką nuosavybės teisę galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jei ši teisė buvo paviešinta ir tretieji asmenys turėjo galimybę patikrinti, kas yra daikto savininkas. Pabrėžė, jog skolos susidarymo metu savininku buvo nurodytas būtent atsakovas, todėl jam tenka prievolė mokėti už pateiktą energiją. Pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 p. pirkėja – tretysis asmuo - įsipareigojo per protingą terminą įregistruoti nuosavybę viešame registre, o nepagrįstai vengiant įregistruoti įsipareigojo atlyginti atsakovui dėl to patirtus nuostolius. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir LR CK 6.393 str. 4 d., todėl tai suteikia atsakovui teisę išspręsti nuostolių atsiradusių dėl trečiojo asmens vengimo įregistruoti nuosavybės perėjimą klausimą, pareiškus regresinį ieškinį kitoje teisenoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į butą, esantį Bitėnų g.4-16, Vilniuje, yra registruotos atsakovo UAB „Alja“ vardu (b.l.18-19), viešame registre taip pat yra įregistruotas juridinis faktas, kad butas pagal 2003-03-19 sutartį Nr.1-2372 yra perleistas trečiajam asmeniui S. P.. Pagal LR CK 4.49 str. 1 d., 6.393 str. 4 d. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pereina nuo jų perdavimo įgijėjui momento, t.y. nuosavybės teisė keičiasi ne nuo įregistravimo viešame registre momento, o nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. Nuosavybės teisių pasikeitimo ar nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties registravimo viešame registre tikslas yra išviešinti kitiems asmenims minėtus faktus. LR CK 6.393 str. 3 d. numato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Pagal minėtą normą tam, kad daikto pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, pakanka jos įregistravimo fakto viešame registre. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš viešo registro duomenų, 2003-03-19 sutartis viešame registre yra įregistruota, jos sudarymo faktas yra atskleistas tretiesiems asmenims, todėl ji gali būti atsakovo panaudota prieš ieškovą. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1 d. prašymą įregistruoti nuosavybės teises turi teisę paduoti nekilnojamojo daikto įgijėjas, o daikto perleidėjui tokia teisė įstatymo nėra suteikta. Todėl nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad jis negalėjo iš viešo registro duomenų sužinoti, kas yra minėto buto savininkas bei kad butas buvo perleistas trečiajam asmeniui. Be to, atsakovas į bylą pateikė minėtą 2003-03-19 buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurios 3.1 p. ši sutartis tuo pačiu yra ir turto priėmimo-perdavimo aktas, t.y. nuosavybės teisė trečiajam asmeniui S. P. perėjo nuo šios sutarties sudarymo momento (b.l.54-55). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas gali būti atsakingas prieš ieškovą tik už laikotarpį, kai jis buvo minėto buto savininku, t.y. nuo 2002-12-01 iki 2003-03-20.

Pagal viešo registro duomenų išrašą (b.l.18-19) butas, esantis Bitėnų g.4-16, Vilniuje, yra prijungtas prie ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų, ieškovas tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį minėtam butui. Kadangi atsakovės butas yra prijungtas prie ieškovo tiekiamos šilumos energijos tinklų, šilumos energija atsakovės butui yra tiekiama per šiuos tinklus, atsakovas naudojosi tiekiama šilumos energija, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (LR CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d.). Tačiau pasikeitus minėto buto savininkui ir pradėjus ieškovo tiekiama šilumos energija naudotis trečiajam asmeniui S. P., laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi tapo S. P., nes kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, pagal LR šilumos ūkio įstatymo, LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-260 patvirtintų šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, nesant rašytinės sutarties, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis laikytinos šilumos tiekėjas ir buto savininkas – buitinis šilumos vartotojas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui skolą už patiektą šilumos energiją iš atsakovo už laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2003-03-20, t.y. tik už tą laikotarpį, kai aukščiau minėto buto savininku buvo atsakovas. Apelianto minimas 2003-03-19 sutarties 5.2 p. nesudaro pagrindo priteisti skolą už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2003-03-21 iki 2008-11-30 iš atsakovo, nes minėto punkto nuostata, jog trečiajam asmeniui S. P. pažeidus įsipareigojimą per protingą terminą įregistruoti nuosavybę viešame registre pastaroji atlygina atsakovui dėl to patirtus nuostolius, nereiškia, kad atsakovas, trečiajam asmeniui neįregistravus nuosavybės teisės viešame registre, prisiėmė pareigą mokėti už minėtam butui tiekiamas paslaugas. Minėta sutarties nuostata reiškia, kad jeigu atsakovas patirtų nuostolius, tuomet tretysis asmuo jam turėtų tokius atlyginti.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 11,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 11,10 Lt (vienuolika litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjos Romualda JanovičienėVirginija Volskienė