Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: 2023 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine E. K. metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sugyventinę E. K., t. y. tyčia vieną kartą rankoje laikytu mobiliojo ryšio telefonu POCO X5 Pro 5G sudavė E. K. į smakrą bei kumščiu vieną kartą į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajai E. K. poodines kraujosruvas pasmakrėje, kairiajame šone. Tokiais veiksmais A. D. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. K. sveikatą.

2. Be to, A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2023 m. balandžio 21 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su sugyventine E. K. metu, apibraižė sugyventinei priklausančio automobilio Volvo XC90, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, dešiniojo šono priekines ir galines dureles, kairiojo šono priekinį ir galinį sparną, sugadino dešinės pusės veidrodėlį, tokiais veiksmais A. D. sugadino svetimą, nukentėjusiajai E. K. priklausantį turtą - automobilį Volvo XC90, padarydamas 1 500 Eur turtinę žalą.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad konfliktas tarp jo ir sugyventinės E. K. įvyko dėl to, kad ji jam negražiai atsakė, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl to supykęs sudavė telefonu per smakrą ir kumščiu į nugaros sritį. Vėliau nuėjęs į kiemą sudaužė automobilio Volvo veidrodėlį, koja spyrė į automobilio duris, bagažinę, tokiais veiksmais apgadino automobilį Volvo, kurį pats sutvarkė, už remonto darbus sumokėjo 150 Eur ir 15 Eur už veidrodėlį.

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo A. D. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

5.1. iš 2023 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Manto Kazlausko tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d. apie 21.11 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu K. Rusu gavo pranešimą iš VPK OVS, kad namo grįžo neblaivus pranešėjos sugyventinis, konfliktuoja, sudaužė du automobilius. Yra vaikas. GMP nereikia. Laukia. Įvykio vietoje pranešėja E. K. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu A. D. įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis mobiliojo ryšio priemone trenkė moteriai į smakrą ir sudavė su kumščiu į nugaros sritį, dėl ko moteris pajuto fizinį skausmą. Paskui A. D. išėjo į lauką, atsisėdo į E. K. priklausantį automobilį Opel Zafira, pradėjo važiuoti, bet staiga sustojo ir išlipęs iš automobilio, pradėjo daužyti kitą moteriai priklausantį automobilį Volvo XC90, ranka trenkė į automobilio variklio dangtį, su ranka sudaužė dešinės pusės veidrodėlį. Moteris automobilio Volvo XC90 žalą įvertino 1 500 Eur;

5.2. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad A. D. yra jos sugyventinis, gyvena apie 10 metų ir veda bendrą ūkį. 2023 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val. su sugyventiniu, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu mobiliojo ryšio priemone trenkė per smakrą bei kumščiu sudavė smūgį į nugaros sritį, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą tiek smakre, tiek nugaros srityje. Sugyventiniui išėjus į lauką, kur stovėjo jai priklausantys automobiliai Volvo XC90 ir Opel Zafira, sugyventinis atsisėdo į Opel Zafira, ir galimai neblaivus pradėjo važiuoti link kito automobilio Volvo XC90. Po to išlipo iš automobilio Opel Zafira ir priėjęs prie automobilio Volvo XC90 kumščiu trenkė į automobilio VOLVO variklio dangtį, ranka sudaužė automobilio dešinės pusės veidrodėlį ir trumpam pasišalino. Grįžęs atgal kojomis spardė automobilio Volvo XC90 bagažinės dangtį, vairuotojo dureles, galines dešinės pusės keleivio dureles. Dėl tokių sugyventinio veiksmų buvo apgadintas automobilis Volvo XC90, padaryta apie 1 500 Eur turtinė žala. Papildomos apklausos metu, vykusios 2023 m. balandžio 26 d. E. K. patvirtino, kad sugyventinis ranka sudavė du smūgius, vieną į barzdą, kitą į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Civilinio ieškinio dėl skausmo sukėlimo nereikš. Automobilį sugyventinis pažadėjo sutvarkyti, todėl dėl automobilio sugadinimo civilinio ieškinio nereikš. Papildomos apklausos metu, vykusios 2023 m. gegužės 23 d. E. K. parodė, kad automobilis Volvo pirktas už jos pinigus, sugyventinis automobilį sutvarkė, dėl automobilio sugadinimo pretenzijų neturi. Dėl smurto prieš ją lieka prie savo duotų parodymų ir papildomai paaiškina, kad kartu nebegyvena, ji jam atleido, susitaikė. Įvykį vertina kaip mažareikšmį ir prašo jį nutraukti dėl mažareikšmiškumo. Jai sukeltas skausmas buvo trumpalaikis, GMP kviesta nebuvo, materialinės žalos nepatyrė, automobilis sutaisytas;

5.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės 2023 m. balandžio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 1244/2023 (01) nurodyta, kad E. K. padarytos poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kairiame šone, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. balandžio 21 d. Nustatytų sužalojimų vietose, pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. E. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse;

6. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui E. K.. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

8. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 250 Eur, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, t. y. 12 500 Eur.

9. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2023 m. balandžio 21 d. apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine E. K. metu, tyčia vieną kartą rankoje laikytu mobiliojo ryšio telefonu POCO X5 Pro 5G sudavė E. K. į smakrą bei kumščiu vieną kartą į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas pasmakrėje, kairiajame šone. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Be to, A. D. sugadino svetimą turtą, t. y. konflikto su sugyventine E. K. metu, apibraižė sugyventinei priklausančio automobilio Volvo XC90, variklio dangtį, dešiniojo šono priekines ir galines dureles, kairiojo šono priekinį ir galinį sparną, sugadino dešinės pusės veidrodėlį, tokiais veiksmais A. D. padarė 1 500 Eur vertės turtinę žalą. A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sugadino nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl kurio sugadinimo padaryta žala didesnė nei 5 MGL (t. y. 250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur), todėl daroma išvada, kad šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Gadindamas svetimą turtą kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais daro žalą teisiniams gėriams, kuriuos saugo BK (kito asmens turtas), ir to norėjo, todėl daroma išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojos parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokole, fotolentelėse, specialisto išvadoje užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad A. D. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

12. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

13. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje skirti 13 (trylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis); A. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru pašalino padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis; kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 60 straipsnis); neteistas, baustas administracine tvarka, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už abi nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.

15. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokurorė siūlo didesnį už bausmės vidurkį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Visgi, teismo nuomone, prokurorės siūlomų bausmių dydis, įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę yra per griežtas, todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskyrus 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą 187 straipsnio 1 dalyje - 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 5 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

16. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

17. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

18. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. (A.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojantį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir skirti galutinę subendrintą bausmę 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojantį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. D. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojantį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu A. D. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.