Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. Ž., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai priėmė iš UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus J. R. kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir palankumą ateityje, o būtent – ji, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ „Duomenys neskelbtini“ direktore, 2020 m. rugsėjo 9 d., 13.40 val. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ „Duomenys neskelbtini“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo metu su UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriumi J. R., savo naudai tiesiogiai iš J. R. priėmė 100,00 Eur kyšį grynais pinigais už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už sutarčių sudarymą 2020 metais tarp VšĮ „Duomenys neskelbtini“ ir UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl paslaugų iš šios bendrovės pirkimo bei palankumą ateityje J. R. ir pastarojo atstovaujamai UAB „Duomenys neskelbtini“.

Šiais savo veiksmais V. K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo įtariamąja apklausta V. K. Ž. savo kaltę dėl 100,00 Eur vertės kyšio paėmimo iš UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus J. R. pripažino pilnai ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesį, į jos darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ „Duomenys neskelbtini“ patalpose, atėjo J. R. Jis su savimi turėjo dokumentus, kuriuos jai perdavė ir tarp kurių buvo vokelis. Ji, paimdama dokumentus, pamatė tą vokelį ir padėkojo bei vėliau įsidėjo jį į savo rankinę. J. R. atstovaujama UAB „Duomenys neskelbtini“ su VšĮ „Duomenys neskelbtini“ turi kelias nedidelės vertės sutartis. Vėliau ji pasižiūrėjo J. R. jai paduoto vokelio turinį, jame buvo 100,00 Eur ar 200,00 Eur, dabar tiksliai neprisimena, ar ten buvo viena kupiūra ar dvi. Tikrai nebuvo 200,00 Eur kupiūra ar kupiūros, buvo smulkesnė ar smulkesnės dvi kupiūros. Suprato, kad J. R. tuos pinigus jai davė kaip kyšį, o jį priėmė, už jos kaip VšĮ „Duomenys neskelbtini“ vadovės veikimą, už tikėtiną palankumą ateityje jam ar jo atstovaujamai UAB „Duomenys neskelbtini“. Labai gailisi dėl šio nusikaltimo padarymo. Nurodė, kad jai tikrai jokių pinigų nereikėjo, ypatingai neteisėtų, tačiau J. R. tiesiog jai įdavė tą voką ir ji nepuolė jo vytis ir jam atidavinėti. Pabrėžia, kad gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, elgėsi neatsakingai. V. K. Ž. taip pat patikslino, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį į jos darbo kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), atėjo UAB „Duomenys neskelbtini“ direktorius J. R. Atėjęs jis su savimi turėjo dokumentus, kuriuos perdavė jai. Tarp tų dokumentų, kuriuos ji paėmė iš J. R., buvo vokelis. Paimdama dokumentus, ji pamatė tą vokelį ir padėkojo. Vėliau šį vokelį įsidėjo į savo rankinę. Vėliau ji pasižiūrėjo J. R. jai paduoto vokelio turinį, kuriame buvo 100,00 Eur. Ar buvo viena kupiūra, ar dvi ji tiksliai neprisimena. Suprato, kad J. R. tuos pinigus jai davė neoficialiai, kaip (Duomenys neskelbtini) vadovei, už sutarčių sudarymą ir palankumą jam ir jo atstovaujamai UAB „Duomenys neskelbtini“. Ji susipažinusi su jai pateiktu 2021 m. kovo 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedu – įrašu, kuriame užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 9 d., nuo 13.39 val. iki 13.45 val., įvykęs V. K. Ž. susitikimas su J. R., jos darbo kabinete, esančiame VšĮ „Duomenys neskelbtini“ patalpose, kurio metu J. R. pokalbio pradžioje paduoda, o V. K. Ž. paima įmautę su lapais viduje, tarp kurių kažkas dar įdėta. Paimdama šią įmautę su lapais, V. K. Ž. spaudžia ir sako „oi, nereikia“. Apklausos metu V. K. Ž. paaiškino, kad su jai pateiktu protokolu ir vaizdo įrašu susipažino ir patvirtino, kad šiame vaizdo įraše užfiksuotos jos apklausoje minėtos aplinkybės, kai J. R. perdavė jai dokumentus tarp kurių buvo vokas su 100,00 Eur, kuriuos ji paėmė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. K. Ž. savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai galisi. Sutinka, kad klausimas dėl jos atsakomybės būtų sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka, gali būti ir teismo baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo įtariamuoju apklaustas J. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais, savo kaltę prisipažino ir parodė, kad V. K. Ž. žino kaip VšĮ „Duomenys neskelbtini“ vadovę. Susipažino su ja dirbdamas UAB „Duomenys neskelbtini“, kai (duomenys neskelbtini) vadovams pristatinėdavo šios įmonės teikiamas paslaugas. Jis, VšĮ „Duomenys neskelbtini“ vadovei V. K. Ž. 2020 metų rugsėjo mėnesį (tikslios datos nepamena), jos darbo kabinete, esančiame VšĮ „Duomenys neskelbtini“ patalpose, (duomenys neskelbtini), perdavė voką, kuriame buvo 100,00 Eur grynaisiais pinigais. Šiuos pinigus davė V. K. Ž., kaip VšĮ „Duomenys neskelbtini“ vadovei už jos, kaip VšĮ „Duomenys neskelbtini“ direktorės palankius sprendimus, sutarčių pasirašymą 2020 metais su UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl paslaugų pirkimo, ir dėl jos palankumo ateityje jam ir jo atstovaujamai įmonei UAB „Duomenys neskelbtini“. Jis 100,00 Eur davė savo iniciatyva, atvykęs pas V. K. Ž. į jos darbo kabinėtą. 100,00 Eur buvo įdėti į įmautę, kurią pokalbio metu padavė. Įmautės viduje buvo įdėti jo įmonės pasiūlymai ir minėti 100,00 Eur. Jis iš anksto nesitarė su V. K. Ž., kad jai duos 100,00 Eur. J. R., susipažinęs su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2021 m. kovo 17 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedu, papildomai parodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., 13.40 val., būdamas VšĮ „Duomenys neskelbtini“ direktorės V. K. Ž. darbo kabinete, už jos, kaip VšĮ „Duomenys neskelbtini“ direktorės palankius sprendimus, sutarčių pasirašymą 2020 metais su UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl paslaugų pirkimo ir dėl jos palankumo ateityje jam ir jo atstovaujamai įmonei UAB „Duomenys neskelbtini“. Minėtus 100,00 Eur davė savo iniciatyva. Atvykęs pas V. K. Ž. į jos kabinėtą, jis pokalbio metu davė įmautę, kurios viduje buvo įdėti jo įmonės pasiūlymai ir minėti 100,00 Eur. Ar V. K. Ž. suprato iš karto ar po to, kad davė jai pinigus, jis negali pakomentuoti, nes šiuo metu jau neatsimena. Jis su ja apie tai nekalbėjo. UAB „Duomenys neskelbtini“ dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų direktoriaus pareigose ir yra šios įmonės savininkas. UAB „Duomenys neskelbtini“ pagrindinė veikla – (duomenys neskelbtini) įrangos remontas. V. K. Ž. pažįsta kaip (Duomenys neskelbtini) vadovę. Susipažino su ja dirbdamas UAB „Duomenys neskelbtini“, kai (duomenys neskelbtini) vadovams pristatinėdavo šios įmonės teikiamas paslaugas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai galisi ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro D. Stankevičiaus 2023 m. kovo 2 d. nutarimu iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimo valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 03-7-00003-20 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00002-23 dėl V. K. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir J. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išslaptinti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo dokumentai ir protokolas – 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos prašymai ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimai, 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. birželio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir jų atlikimo termino pratęsimo V. K. Ž. atžvilgiu, bei 2021 m. kovo 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-266-942/2015).

Kyšininkavimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima kyšį, pažadą jį priimti, susitaria jį priimti, reikalauja jį duoti ar provokuoja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kilti pakanka bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymo, kuri yra siejama išimtinai su teisėtu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimu ar neveikimu. Tai reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų ir nepažeisdamas teisės aktų. Subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios V. K. Ž. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Teismo anksčiau aptartų bei įvertintų įrodymų kontekste neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji V. K. Ž. jai inkriminuotu laiku ir vietoje iš J. R. savo naudai tiesiogiai priėmė didesnė nei 1 MGL dydžio kyšį - 100,00 Eur. Kaip pagrįstai numatyta kaltinime, šiuos veiksmus V. K. Ž. atliko kaip VšĮ „Duomenys neskelbtini“ direktorė – valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo. Akivaizdu, kad pastaroji, užimdama jai tenkančias pareigas, turėjo atitinkamus administracinius įgaliojimus, taip pat teisę veikti jos vadovaujamo subjekto vardu. Juo labiau, jos užimamos pareigos buvo sietinos su visuomenei itin reikšminga sritimi – (duomenys neskelbtini), kurios funkcionavimas yra sąlygojamas mokesčių mokėtojų mokamų mokesčių, o viešasis interesas reikalauja itin skaidrios ir atsakingos šios srities administravimo procedūros. Pirmiau paminėtų įrodymų pagrindu taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji V. K. Ž. jai inkriminuotus veiksmus atliko už jos kompetencijai priskirtinų funkcijų įgyvendinimą - sutarčių sudarymą su J. R. atstovaujama įmone bei jos palankumą ateityje J. R. ir pastarojo atstovaujamai UAB „Duomenys neskelbtini“. Tai reiškia, kad V. K. Ž. kyšį priėmė už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Galiausiai, tiek pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, tiek slaptų veiksmų pagrindu užfiksuoti pastarosios atlikti konkliudentiniai veiksmai, patvirtina, jog V. K. Ž. suvokė jos atliekamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.???

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji V. K. Ž. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent – būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai tiesiogiai priėmė iš UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus J. R. didesnį nei 1 MGL dydį kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir palankumą ateityje. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios V. K. Ž. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. K. Ž. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. K. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. K. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 225 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, V. K. Ž. neteista. Taip pat nėra bausta ir administracine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad kaltinamoji dirba. V. K. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Prokuroro pasiūlyta 100 MGL (5000,00 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 66,67 MGL (3333,50 Eur) dydžio baudą.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, konfiskuojamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-162-303/2017). BK 72 nuostatų taikymo tikslais BK straipsnio 225 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas.

Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Pabrėžtina, kad kova su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų, o teisėsaugos institucijos yra visokeriopai įpareigojamos stiprinti kovą su šiuo reiškiniu. Teismų sprendimai, remiantis kuriais kyšio dalykas yra grąžinamas jo davėjui ar paliekamas jo gavėjui, gali ne tik neatgrasyti nuo minėtų nusikalstamų veikų darymo, bet ir paskatinti juos atlikti, kas gali iš esmės neigiamai įtakoti valstybės pastangas stiprinti korupcinių nusikalstamų veikų kontrolę. Todėl tikslinga kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo dalyko atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., 13.40 val. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ „Duomenys neskelbtini“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitikimo su UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriumi J. R. metu, V. K. Ž. už jos kompetencijai priskirtinas funkcijas tiesiogiai priėmė 100,00 Eur vertės kyšį. Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste pripažintina, kad minėti ir V. K. Ž. perduoti pinigai laikytini kyšiu bei BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatu, todėl konfiskuotini.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamoji V. K. Ž. nuo 2021 m. kovo 5 d., 7.45 val. iki 2021 m. kovo 5 d., 14.12 val. buvo laikinai sulaikyta. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į V. K. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos vyresniojo specialisto 2021 m. kovo 5 d. nutarimu V. K. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu buvo pakeistos. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 100 MGL (5 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. Ž. paskirti 66,67 MGL (3333,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio, 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme (nuo 2021 m. kovo 5 d., 7.45 val. iki 2021 m. kovo 5 d., 14.12 val. (t. y. vieną dieną)) išbūtą laikotarpį, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir V. K. Ž. paskirti galutinę 64,67 MGL (3233,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 bei 2 dalimis, paskirti V. K. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant gauto kyšio vertę atitinkančią pinigų sumą – 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

V. K. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1273-990/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Konfiskuotino turto vertė turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.