Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4129-1138/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą atsakovei L. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raseinių komunalinės paslaugos“, R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad draudžiamasis įvykis – buto apliejimas, įvyko 2021 metais, bei, ar pagrįstai tuo pagrindu tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą.

15. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių

16. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, kurių šalys neginčijo, nustatyta, kad 2017-11-13 socialinio būsto nuomos sutartimi, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovei L. M.. 2018-04-05 iš atsakovės buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas trečiojo asmens R. V. butas, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovės paaiškinimais apliejimas įvyko dėl skalbimo mašinos gedimo. Šias aplinkybes patvirtino UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ 2018-04-05 atliktų darbų aktas Nr. 861, 2018-04-06 socialinio būsto apžiūros aktas. Minėto įvykio metu atliktas vandentiekio tinklų įvado mazgo remontas – pajungimas. Po šio įvykio trečiasis asmuo reikalavimo atlyginti žalą atsakovei nereiškė.

17. Nuo 2019-04-21 iki 2022-04-20 trečiojo asmens R. V. butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu (Būsto draudimo polisas TIA Nr. 539505742, Serija LD Nr. 113791469, draudimo laikotarpis nuo 2019-04-21 iki 2020-04-20, Būsto draudimo polisas TAI Nr. 539505742, Serija LD Nr. 119854877, draudimo laikotarpis nuo 2021-04-21 iki 2022-04-20).

18. Draudimo sutarties laikotarpiu R. V. kreipėsi į ieškovę AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2021-10-26 įvykusio draudiminio įvykio – buto, adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo, nurodydama, kad 2021-10-26 (per rašymo apsirikimą Turto sunaikinimo, sugadinimo akte data nurodyta 2021-11-26) pastebėjo namuose apibėgusias lubas. Tualete per sieną bėgo vanduo, kuris sugadino spintelę. Sugadintos koridoriaus ir kambario lubos, bei spintelė tualeto patalpoje. 2021-11-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas 2021-11-12, apžiūros metu nustatyta, kad sulietos koridoriaus lubos dažytos, plotas - 6,84 m², sulietos kambario lubos dengtos putų polistirolo apdailos plokštėmis, matomos dėmės, plotas - 12,31 m², apgadinta WC patalpos spintelė. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė apžiūros metu darytas fotonuotraukas, kurios patvirtina akte nurodytus turto apgadinimus.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Raseinių vandenys“ patvirtino, kad iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), 2021-10-26 įmonės gedimų suvestinėje nebuvo užregistruotas, nurodytu adresu užfiksuotas tik 2018-04-05 iškvietimas dėl vandentiekio tinklų gedimo, pranešėjas L. M..

20. 2022-01-19 A. V. ieškovės darbuotojai A. R. elektroniniu paštu pateikė informaciją apie atliktą remontą bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kartu su pranešimu pateikė šias aplinkybes patvirtinančias fotonuotraukos.

21. Dėl 2021-10-26 įvykio, ieškovės pripažinto draudiminiu, ieškovė trečiajam asmeniui R. V. išmokėjo 557,18 Eur išmoką (457,18 Eur už žalą butui ir 100,00 Eur už apgadintą turtą). 2022-06-20 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 557,18 Eur turtinės žalos priteisimo.

23. Ieškovė laikosi pozicijos, kad byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių buto užliejimo 2021-10-26 faktą, o atsakovė, išskyrus savo pačios paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

24. CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar jo įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

28. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys patvirtina (ir šių aplinkybių atsakovė jokiais leistinais įrodymais nepaneigė), kad po 2021-10-26 po pranešimo ieškovei apie įvykį, butą apžiūrėjo draudimo atstovas. Apžiūros metu buvo padarytos fotonuotraukos. Tuo pagrindu surašytas 2021-11-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, nurodant, kad apžiūros metu nustatyta, kad sulietos koridoriaus lubos dažytos, plotas - 6,84 m², sulietos kambario lubos dengtos putų polistirolo apdailos plokštėmis, matomos dėmės, plotas - 12,31 m², apgadinta WC patalpos spintelė. Jokių abejonių ieškovės atstovams - nei darbuotojui, kuris turtą apžiūrėjo vietoje, nei 2021-11-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą pasirašiusiai AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojai A. R., kad apliejimo nebuvo, ar, kad apliejimo žymės yra kelerių metų senumo, nekilo. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kas konkrečiai atliko trečiojo asmens turto apžiūrą – ar aktą pasirašiusi A. R. ar kitas atsakovės paskirtas darbuotojas, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas ir įrodinėjamoms aplinkybėms šiuo konkrečiu atveju įtakos neturi. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktos fotonuotraukos (prie ieškinio pridėtos nuotraukos, kurių pavadinimai baigiasi skaičiais 100536, 100358, 100526, 100427, 100356, 100520), kuriose fiksuotos apliejimo žymės, priešingai nei teigia atsakovė, patvirtino, kad ant trečiojo asmens R. V. buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus lubų užfiksuotos vandens prasiskverbimo žymės aplink šviestuvą ir ties lubų plokštės sutrūkimu yra ryškios, o ne blankios, gelsvos spalvos. Taip pat fiksuotos dėmės ir suliejimo žymės ant kambario lubų plokščių. Tualeto spintelės lentynos išbrinkusios nuo vandens, ant tualeto patalpos sienos aiškiai matosi neišdžiūvęs skystis, tikėtina vanduo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė įrodinėjo, kad trys ekspertai patvirtino, jog iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti užpylimo žymių atsiradimo laikotarpio, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nepateikė. Atsakovės argumentus, kad minėtas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, jog specialistas apžiūrėjęs patalpas nustatė tik apliejimo žymes, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstas, kadangi kaip minėta, nuotraukose užfiksuotos žymės yra tamsaus atspalvio, ant tualeto patalpos sienos aiškiai matomi drėgmės pėdsakai, kas rodo, jog apliejimo žymės tikrai nėra trijų metų senumo.

29. Pabrėžtina ir tai, kad 2018 metais nebuvo fiksuotos konkrečios žymės ir priešingai, nei teigė atsakovė, jokių objektyvių duomenų apie 2018 metų sugadinimus nėra. Apie 2018 metais įvykusio užpylimo likusias žymes, galima spręsti tik remiantis pačios atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, kurių liudijimai skiriasi. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė 2018 metais buvo nuėjusi apžiūrėti R. V. turtą, matė apliejimo žymes, žalos trečiajam asmeniui neatlygino, tačiau įrodymų, kokios buvo žymės po 2018 metų užpylimo nepateikė. Nors bylos duomenimis UAB „Raseinių vandenys“ 2018-04-05 atliko vandentiekio tinklų įvado mazgo remontą atsakovės bute, tačiau jokių aplinkybių apie trečiajam asmeniui padarytą žalą, žalos mastą, nebuvo nustatyta. Atsakovės paaiškinimai apie žymes 2018 metais, iš dalies nesutampa su ieškovės darbuotojų 2021-11-12 fiksuotomis žymėmis (pvz. tualeto patalpoje šlapios sienų plytelės).

30. Apeliacinės instancijos teismas perklausęs 2023-12-11 teismo posėdžio metu atsakovės duotus paaiškinimus apie 2021-10-26 įvykį, šiuos parodymus vertina kaip neobjektyvius. Pažymėtina, kad prašant paaiškinti galimas 2021-10-26 dieną įvykusio užpylimo aplinkybes, atsakovė nurodė, jog tą dieną tikrai jokio užpylimo negalėjo būti, nes prisimena, kad niekas tą dieną (prieš daugiau nei 1,5 metus) net nesimaudė vonioje, tačiau teismui paklausus ar trečiasis asmuo skambino ir kvietė ateiti apžiūrėti butą, nurodė, kad neprisimena ar jai buvo skambinta. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo jai nuolat skambindavo su pretenzijomis dėl galimo vandens tekėjimo, tačiau, kaip matyti, atsakovė į šiuos trečiojo asmens skambučius nereagavo, nesielgė rūpestingai ir atidžiai, duomenų, kad trečiojo asmens kvietimu būtų apžiūrėjusi butą, nepateikė.

31. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 2021-10-26 trečiojo asmens turtas buvo apipiltas, žala turtui buvo padaryta. O aplinkybė, kad po 2018 metais įvykusio užpylimo buvo likusios žymės, kad kai kurios tos pačios lubų ir sienų vietos dar kartą buvo užpiltos, nepašalina atsakovės atsakomybės atlyginti kitam asmeniui padarytą žala, šiuo atveju draudimo įmonei išmokėjusiai draudimo išmoką. Be to atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teigdama, jog 2021-10-26 įvykio nebuvo, niekaip nepaaiškino kaip galėjo atsirasti akivaizdžiai fotonuotraukose matomos drėgmės žymės ant tualeto plytelių, kaip galėjo būti apgadinta vonios spintelė. Prieštaringos atsakovės nurodomos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina faktą, jog 2021-10-26 trečiojo asmens butas buvo aplietas, apie šį įvykį atsakovė trečiojo asmens buvo informuota telefonu, tačiau jokių pastangų išsiaiškinti tiek įvykio aplinkybes, tiek padarytos žalos mastą, nedėjo.

32. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), 2021-10-26 laikotarpiu buvo aplietas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), ir ši aplinkybė buvo pagrindu teismui konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir taikyti civilinę atsakomybę dėl netinkamo daikto valdymo, netinkamo įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl stogo ar sienų nesandarumo buvo užlietas žemiau esantis butas, nepaneigė ieškovės darbuotojų nustatytų ir 2021-11-12 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytų aplinkybių. Į bylą pateiktos užlieto buto lubų ir tualeto patalpos nuotraukos įrodo faktą, kad butas buvo užlietas būtent iš atsakovės buto, užliejimas įvyko 2021-10-26 laikotarpiu, o aplinkybė, kad po 2018 metų įvykusio užpylimo galimai buvo likusios žymės, nepaneigia atsakovės prievolės atlyginti naujai padarytą žalą.

33. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas (duomenys neskelbtini), ir atsakovei šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigus, apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, įvertinusi likusias žymes po 2018 metų įvykio, nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką už įvykį, kuris nepapuola į draudiminę apsaugą pagal sutartį, atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir/ar neteisėtą sprendimą.

35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė tinkamai įrodė savo reikalavimą regreso tvarka prisiteisti 557,18 Eur sumą iš atsakovės už draudiminiu laikotarpiu trečiojo asmens turtui padarytą žalą, buvo padaryta tinkamai pritaikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra prisiteistinos.

38. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.