Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-2031/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-26
Bylos Nr.
2-2031/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
R. J., Z. S., A. P., E. R.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Viktauga“, V. M., S. D., VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2031/2011Procesinio sprendimo kategorija: 122.5.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J., Z. S., A. P., E. R. (E. R.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-120-198/2011 pagal ieškovų R. J., Z. S., A. P., E. R. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Viktauga“, V. M., S. D., VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl įpareigojimo įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra ir restitucijos taikymo, dėl niekinių sandorių teisinių pasekmių – valdybos potvarkių, valstybinės žemės pirkimo sutarties, teisinio registravimo, statybos leidimo, hipotekos panaikinimo, lygių konkurencijos sąlygų užtikrinimo panaikinant detaliojo plano sprendimų dalį, žalos už neteisėtą pasinaudojimą nuosavybe atlyginimo, tretieji asmenys – V. K. architektūros firma, uždaroji akcinė bendrovė „SPKT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami nuosavybės teisės atkūrimo klausimai.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo klausimas.

Ieškovai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Viktauga“, V. M., S. D., VĮ Registrų centro Panevėžio filialui, AB „Ūkio bankas“, kuriuo prašė įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, patvirtinti detaliojo plano korektūrą.

2011 m. gegužės 16 d. ieškovai pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-120-198/2011 nagrinėjimą iki bus išspręsta Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-10-252/2011. Nurodė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareikštas reikalavimas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos UAB „Viktauga“ išduoto statybos leidimo Nr. 45.400 panaikinimo. Teigė, kad administracinėje byloje teismo priimtas sprendimas dėl leidimo 45.400 teisėtumo bus pagrindu teisingo galutinio sprendimo priėmimui civilinėje byloje Nr. 2-120-198/2011.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. protokoline nutartimi nutarė, kad prašymas dėl bylos sustabdymo bus išnagrinėtas vadovaujantis CPK 265 straipsnio pagrindu, išklausius visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomones dėl bylos esmės.

Šalies argumentai

2011 m. gegužės 23 d. ieškovai pateikė teismui atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti nutartį pagal pareikštą prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje gavęs prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, Panevėžio apygardos teismas nepasisakė šiuo klausimu ir nepriėmė nutarties, t.y. neatliko procesinių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 ir 165 straipsniuose. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria yra sustabdyta administracinė byla Nr. I-10-252/2011, yra skundžiama, nėra įsiteisėjusi, Panevėžio apygardos teismas apie tai buvo informuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu atmetė ieškovų prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-120-198/2011 iki Panevėžio apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-10-252/2011. Nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinė byla Nr. 1-10-252/2011 yra sustabdyta iki bus išnagrinėta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-120-198/2011.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų R. J., Z. S., A. P. ir E. R. atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti nutartį pagal pareikštą prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria atmestas prašymas stabdyti bylą, neskundžiama. Teismas nurodė, kad ieškovai atskirąjį skundą pateikė 2011 m. gegužės 23 d., t.y. tuo metu, kai teismas buvo išėjęs priimti sprendimo nagrinėjamoje byloje. Teismo posėdyje 2011 m. gegužės 16 d. buvo priimta protokolinė nutartis sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 14 dienų ir nutarta procesinį sprendimą skelbti 2011 m. gegužės 30 d. Teismas, priimdamas 2011 m. gegužės 30 d. teismo sprendimą civilinėje byloje 2-120-198/2011, išsprendė ir ieškovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėjimui ieškovų 2011 m. gegužės 23 d. pateiktą atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Panevėžio apygardos teismas buvo informuotas, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-10-252-2011 2011 m. gegužės 13 d. nutartis dėl administracinės bylos sustabdymo yra apskųsta apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjusi, atskirasis skundas priimtas nagrinėjimui. Kol administracinėje byloje nėra galutinai išspręstas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, tol negalima iš esmės nagrinėti civilinės bylos, pirmiau neišnagrinėjus ieškovų prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo.

2) Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismo nutartis, kuria atmestas prašymas sustabdyti bylą, neskundžiama, nes pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Be to, ieškovai 2011 m. gegužės 23 d. atskirąjį skundą pateikė dar nesant Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo atmesti ieškovų prašymą sustabdyti civilinę byla Nr. 2-120-198/2011 iki Panevėžio apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-10-252/2011.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad 2011 m. gegužės 23 d. atskirasis skundas buvo pateiktas tuo metu, kai teismas buvo išėjęs priimti sprendimo nagrinėjamoje byloje, nes svarbiu turėtų būti laikytinas ieškovų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kuris teismui buvo pateiktas 2011 m. gegužės 16 d., prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės.

4) Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, nes teismo protokoline nutartimi priimtas sprendimas galėjo būti apeliacinio apskundimo objektu.

5) Teismo posėdžio protokoline nutartimi priimtas sprendimas, jog prašymas dėl bylos sustabdymo bus išspręstas vadovaujantis CPK 265 straipsnio pagrindu išklausius visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomones dėl bylos esmės, negali būti laikomas pagrįstu, nes prieštarauja CPK 267 straipsnio nuostatai, kad neleidžiama priimti sąlyginių sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo ar neatsiradimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti nutartį pagal ieškovų prašymą sustabdyti bylą.

Civilinio proceso įstatymas negarantuoja asmenims teisės apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus visais procesiniais klausimais. CPK 315 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jei: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ar egzistuoja bent viena iš sąlygų, dėl kurių negali prasidėti apeliacinis procesas, turi nustatyti pirmosios instancijos teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, nenustatė kliūčių apeliaciniam procesui pradėti ir skundą priėmė bei su byla išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bent vieną iš sąlygų, dėl kurių negali vykti apeliacija, turi apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 str. 5 d.).

Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).

CPK 334 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) kai CPK tai aiškiai nustato; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę bylos tolesnei eigai.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar apeliacijos apskundimo objektu gali būti teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti dalyvaujančių byloje asmenų (ieškovų) teismo posėdyje pateiktą prašymą sustabdyti bylą. Civilinio proceso įstatyme aiškiai nenustatyta, kad tokia teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Siekiant nustatyti, ar nutartimi, kuria atsisakyta stabdyti bylą, užkertama galimybė bylos tolesnei eigai, būtina atsižvelgti į bylos sustabdymo esmę. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. 2002 m. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Bylos sustabdymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006). Taigi bylos sustabdymu sustabdomas ir procesinių veiksmų, išskyrus susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atlikimas. Šiuo klausimu (tiek sustabdydamas bylą, tiek ir netenkindamas prašymo dėl bylos sustabdymo) teismas turi priimti procesinį dokumentą byloje. Klausimą dėl bylos sustabdymo teismas paprastai išsprendžia nutartimi, kuri gali būti skundžiamas atskiruoju skundu, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus (CPK 165 str.). Tačiau teismo procesinis sprendimas atsisakyti stabdyti bylą neužkerta galimybės bylą nagrinėti toliau. Todėl toks teismo procesinis sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad teismas procesinį sprendimą dėl atsisakymo stabdyti bylą gali įforminti tiek rašytine, tiek ir žodine nutartimi (CPK 290 str. 2 d.). Šį procesinį klausimą teismas gali išspręsti ir baigiamajame akte – sprendime, jeigu nutaria nestabdyti bylos nagrinėjimo, kadangi nutarus sustabdyti bylą, kaip minėta, turėtų būti priimama nutartis, kuri gali būti apeliacijos objektu, išskyrus CPK 165 straipsnyje nurodytus atvejus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, neskundžiama atskiruoju skundu. Tačiau motyvai dėl teismo procesinių sprendimų, kurie neskundžiami apeliacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).

Kolegija pažymi, kad proceso įstatyme nenustatyta draudimų teismui, posėdžio metu gavusiam prašymą sustabdyti bylą ir tame pačiame posėdyje nutarus atidėti sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą, atidėti kartu ir procesinio klausimo dėl bylos sustabdymo išsprendimą bei procesinio sprendimo šiuo klausimu priėmimą ir paskelbimą. Tokia teismo protokolinė nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nes ji neužkerta galimybės bylos tolesnei eigai (CPK 269 str.). Jeigu teismas, atidėjęs sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą, nutartų stabdyti bylą, jis turėtų nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą sustabdyti. Tuo tarpu nutaręs, jog tenkinti prašymo dėl bylos sustabdymo nėra pagrindo, teismas procesinį sprendimą dėl atsisakymo bylą sustabdyti gali įforminti ir sprendimu.

Taigi apeliacijos objektu negali būti teismo (protokolinė) nutartis, kuria nutarta atidėti procesinio klausimo dėl bylos sustabdymo išnagrinėjimą ir šį klausimą išspręsti baigiamajame akte (CPK 269 str.). Jeigu teismas posėdžio protokole nurodydamas, kad atideda sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą, aiškiai nenurodė, kad atideda ir procesinio sprendimo klausimu dėl bylos sustabdymo paskelbimą, tai nereiškia, kad teismas šio klausimo neketina spręsti ir kad atskiruoju skundu galima skųsti, apeliantų nuomone, tokį teismo neveikimą. Kaip minėta, atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, klausimas dėl bylos sustabdymo gali būti išspręstas ir teismo sprendimu, nepriimant atskiros nutarties šiuo klausimu, jeigu teismas atsisako stabdyti bylą.

Ieškovams padavus atskirąjį skundą dėl teismo atsisakymo priimti nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė skundą priimti, nurodydamas, kad tokia nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras Driukas Algirdas Gailiūnas Egidijus Žironas