Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovams S. G. ir R. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė D. S. ir jos atstovas advokatas Antanas Skomantas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės, jos atstovo paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įsigijo varžytynėse, surengtose antstolės Audronės Muzikevičienės, 2019 m. liepos 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S‑19‑151‑11889 pagrindu už 8 844,00 Eur. Ieškovei priklausančiu butu naudojasi ir jame iki šiol gyvena atsakovai S. G. ir R. G.. Byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 straipsnis), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė Turto pardavimo iš varžytynių 2019 m. liepos 4 d. akto Nr. S-19-151-11889 pagrindu. Ieškovė nurodo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena atsakovai. Byloje pagrindų, kurie suteiktų atsakovams teisę naudotis ieškovei nuosavybes teise priklausančiu, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nenustatyta – nuomos ar panaudos sutartis tarp šalių nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai nesusiklostę. Ieškovė, kaip teisėtas buto savininkas, nesutinka, kad atsakovai ir toliau gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl pripažintina, kad atsakovai ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu naudojasi be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, ir taip pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis yra neteisėtai apribota atsakovų, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir atsakovai su visu jiems priklausančiu turtu iškeldintini iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios patalpos (CK 4.98 straipsnis).

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl ieškinį patenkinus visiškai, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, turėjo 250,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tokiu būdu viso 325,00 Eur (75,00 Eur + 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus ieškovės atstovo advokato ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R 77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.17, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai laikytinos pagrįstomis, todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 75,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 162,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Valstybė byloje patyrė 7,16 Eur pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, nurodytos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimusį (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai po 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.