Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-794-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-09-19Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-09
Bylos Nr.
2A-794-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00636-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
G. O., Lindorff Oy
Atsakovas
G. O.
Civilinė byla Nr. 2A-794-357/2013Teisminio proceso Nr.2-35-3-00636-2013-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 35;36;37;42;99;121.18
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei G. O. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Lindorff Oy pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės G. O. 2215,76 Lt skolos, 561,76 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 83 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovei buvo teikiamos mobiliojo telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas įsipareigojimams pagal Sutartis vykdyti, tačiau atsakovė su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2002-04-08 ir 2002-11-21 išrašytas sąskaitas liko skolinga 2215,01 Lt. Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovę įgijo remiantis pradinio kreditoriaus UAB „TELE2" ir ieškovo 2005-12-29 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovo nurodyti įsiskolinimai yra nepagrįsti, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti skolos, nes ji yra sumokėjusi už mobiliojo ryšio paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės G. O. ieškovo Lindorff Oy veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje naudai 2215,01 Lt skolos, 561,75 Lt palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2215,01 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 293,67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad tarp atsakovės ir UAB „TELE2" buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, kuria atsakovei suteiktas telefono numeris, numatytas mokėjimo planas „Joker- 18", sutarties terminas - 18 mėnesių, taip pat buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, kuria atsakovei suteiktas telefono numeris, numatytas mokėjimo planas „Jokės - standartinis", sutarties terminas - 24 mėnesių. Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad pagal pirminio kreditoriaus išrašytas sąskaitas nuo 2002-11-30 iki 2004-12-01, atsakovė įmokų įmokėjusi nėra. 2005 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „TELE2" ir Lindorff Oy filialo sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartis, o įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Sutarties ir jos priedo ištraukų kopijos atsakovei buvo įteiktos kartu su ieškiniu, todėl teismas laikė, kad atsakovei tinkamai buvo pranešta apie Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovės argumentus, kad ji apmokėjo visas suteiktas paslaugas ir vėliau sutartį su UAB „TELE2" nutraukė, teismas atmetė atsakovei nepateikus tokių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą, atsakovė savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, neužtikrino savalaikio apmokėjimo, nepateikė jokių įrodymų apie tinkamą prievolės įvykdymą, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja 2215,01 Lt skolos. Teismas nurodė, kad atsakovė privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos kreditoriaus minimaliais nuostoliais. Ieškovo reikalavimą už termino įvykdyti prievolę praleidimą gauti įstatymines palūkanas, teismas laikė pagrįstu, nes atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą ir priteisė iš atsakovės 561,75 Lt palūkanų (5 proc. metinių palūkanų), paskaičiuotų nuo 2008-10-17 iki ieškinio parengimo teismui, t.y. iki 2013-04-17, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos 2215,01 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2013-04-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė ieškovui 83,00 Lt žyminio mokesčio, 201, 67 Lt kelionės išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. O. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-950-766/2013 ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neprijungė civilinės bylos, kurioje buvo panaikintas teismo įsakymas dėl skolos

priteisimo Lindorff Oy naudai. Ieškovas iki 2013-04-22 nesikreipė į teismą su panašiu reikalavimu, per įstatymuose nustatytą terminą nepatikslino ieškinio, nepateikė naujų reikalavimų.

Nuo 2007-11-19 atsakovė nėra gavusi pranešimų apie tai, kad skolinga už TELE2 paslaugų teikimą, pati telefonu kreipėsi į TELE2 atstovybę, kurios atstovai nurodė, kad nėra skolinga. Už suteiktas „TELE2" paslaugas mokėjo tol, kol naudojosi telefonais, po to sutartį nutraukė, apie reikalavimo perleidimą nebuvo informuota.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lindorff Oy prašo pirmosios instancijos teismo 2013-07-12 priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prie bylos buvo prijungta civilinės bylos Nr. L2-1651-632-07 medžiaga, tačiau ji neturi jokios juridinės reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui vertinti. Apeliantės argumentas, jog nuo 2007-11-19 negavo jokių pranešimų apie įsiskolinimą už pradinio kreditoriaus UAB „Tele2" suteiktas paslaugas, prieštarauja apeliantės teismo posėdžio metu duotiems žodiniams paaiškinimams, jog apeliantė 2011 m. kreipėsi dėl skolos į pradinio kreditoriaus UAB „Tele2" atstovybę. Apeliantė savo argumentus grindė vien žodiniais paaiškinimais, o rašytinių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovas į bylą yra pateikęs skolą patvirtinančius įrodymus. Apeliantė apie kreditoriaus pasikeitimą buvo informuota dar iki ieškinio pareiškimo teisme ir tai patvirtina prie bylos prijungta civilinės bylos Nr. L2-1651-632-07 medžiaga, papildomai buvo informuota kartu su ieškiniu pateikiant Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo - pardavimo sutarties bei jos Priedo, patvirtinančio, jog ieškovas įgijo reikalavimo teisę būtent į atsakovės skolą, ištraukų kopijas. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, leidžiančio abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos dokumentais nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „TELE2" 2002-04-08 buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, kuria atsakovei suteiktas telefono numeris, numatytas mokėjimo planas „Joker - 18". 2002-11-21 buvo sudaryta Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis, kuria atsakovei suteiktas telefono numeris, numatytas mokėjimo planas „Jokės - standartinis". Sutarčių 3.1; 3.12; 6.1 punktuose buvo numatyta, kad klientas laiku bei nustatyta tvarka įsipareigoja mokėti už „TELE2" suteiktas paslaugas, pasibaigus sutarčiai apmokėti visas „TELE2" pateiktas sąskaitas, moka minimalų mokestį už ryšio paslaugas per mėnesį bei mokesčius už teikiamas paslaugas, kurie viršija minimalų mėnesinį mokestį. Ieškovas byloje pateikė suvestinę iš kurios matyti, kad kreditorius „TELE2" už suteiktas paslaugas yra išrašęs sąskaitas pagal sutartį Nr. 19.1 A(duomenys neskelbtini) už 1433,97 Lt sumą, o atsakovė apmokėjo nuo 2002-04-30 iki 20102-10-31 tik 7 įmokas, po to pagal šią sutartį įmokų nebemokėjo. Pagal sutartį Nr. 19.1 A-674103291372 išrašyta sąskaitų už 781,04 Lt, atsakovė nuo 2002-11-30 iki 2004-12-01 įmokų pagal šią sutartį apmokėjusi nėra. Taip pat byloje nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 29 d. tarp UAB „TELE2" ir Lindorff Oy filialo sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų apie apmokėjimą už suteiktas paslaugas, apie sutarties nutraukimą, apie tai, kad nesinaudojo telefonais. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu papildomų, netirtų įrodymų taip pat nepateikė.

Apeliantė savo argumentus tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde grindžia vien žodiniais paaiškinimais, o rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, taip nevykdydama LR CPK 178 str. įtvirtintos pareigos šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovas ieškinio reikalavimui pagrįsti pateikė patvirtinančius įrodymus - atsakovės su pradiniu kreditoriumi sudarytų sutarčių kopijas, skolos susiformavimą detalizuojančių duomenų lenteles, suvestines bei apeliantei už suteiktas paslaugas išrašytų sąskaitų kopijas.

Apeliantė neteisingai teigia, kad teismas sprendime nesivadovavo civilinės bylos, kurioje panaikintas teismo įsakymas, medžiaga. Civilinė byla Nr. L2-1651-632-07 yra prijungta prie nagrinėjamos bylos ir iš esančių dokumentų matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymas panaikintas G. O. pateikus prieštaravimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi dokumentai yra nagrinėjamoje byloje. Pagal LR CPK 439 str. 6 dalį, panaikinus teismo įsakymą, ieškovas neprarado teisės pareikšti atsakovei O. G. ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Byloje nustatyta, kad 2013-05-17 sutarties ir jos priedo ištraukų kopijos atsakovei buvo įteiktos kartu su ieškiniu, tokiu būdu atsakovei tinkamai buvo pranešta apie Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. LR CK 6.101 straipsnis reglamentuoja, kad reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju, Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas teisingai taikė LR CK 6.109 str. reikalavimus, nes apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota ir iki šio ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. L2-1651-632-07. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Apeliantė neįrodė aplinkybių, išdėstytų apeliaciniame skunde, nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais grindžiamos šios aplinkybės ( LR CPK 306 str. 1 d. 4 p). Įvertinus aptartus įrodymus ir išdėstytus argumentus pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinio skundo netenkinus, iš apeliantės priteisiamas 83.00 Lt žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės G. O. 83.00 litų žyminį mokestį valstybei.

Teisėja Rasa Bartašienė