- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1338-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07100-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, M. Ž., A. Ž., R. Ž.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka, nagrinėdamas pareiškėjos antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9983-945/2014 pagal pareiškėjos antstolės A. A. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, M. Ž., A. Ž., R. Ž., M. Ž. dėl proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/00136,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/00136 po skolininko K. Ž. mirties jį pakeisti palikimą priėmusiais M. Ž., A. Ž., R. Ž., M. Ž..
Prašyme nurodoma, jog 2014 m. sausio 21 d. buvo pateiktas vykdymui Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-10712-945/2013, išduotas 2013 m. spalio 2 d. dėl 33,59 Lt skolos išieškojimo iš skolininko K. Ž., išieškotojo valstybės naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas K. Ž. 2013 m. spalio 23 d. mirė. Palikimą priėmė M. Ž., A. Ž., R. Ž., M. Ž..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė. Teismas vadovavosi CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurioje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas nurodė, kad nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Todėl teismas pažymėjo, kad nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Teismas vertino bylos medžiagą ir nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pareiškė reikalavimus (pateikė ieškinį dėl paveldimo turto), todėl pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą patenkinti. Skunde nurodo, kad antstolis M. P., sudaręs skolininko turto apyrašą, buvo informuotas apie visas vykdomąsias bylas, be to jis turi galimybę prisijungti prie bendros informacinės sistemos, todėl paveldėtojai, priėmę palikimą, atsako ir už palikėjo skolas. Dėl nurodytos priežasties antstolės vertinimu teismas, atsisakęs pakeisti šalį vykdymo procese, priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 straipsnis), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl atsisakymo pakeisti skolininką vykdymo procese, pateikė atskirąjį skundą dėl to, kad teismas, atsisakydamas tenkinti antstolės prašymą netinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies teisės normą, nes įpėdiniai buvo tinkamai informuoti apie neišieškotą skolos likutį, kurį sudaro 33,59 Lt.
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), taip pat šios normos tikslus atitinkantis turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškomą skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).
Byloje nustatyta, kad 2014 m. sausio 21 d. antstolės A. A. kontoroje gautas Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-10712-945/2013, išduotas 2013 m. spalio 2 d. dėl 33,59 Lt skolos išieškojimo iš skolininko K. Ž., išieškotojo valstybės naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkas K. Ž. 2013 m. spalio 23 d. mirė (vykd. b. l. 2). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad mirusio skolininko palikimą priėmė M. Ž., A. Ž., R. Ž.. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo pareikštas notarei R. S., Kauno rajono 1-asis notarų biuras (vykd. b. l. 7). Antstolis M. P. 2014 m. vasario 13 d. patvarkymu iš antstolės A. A. reikalavo informacijos apie palikėjo skolas tikslu sudaryti mirusio skolininko turto apyrašą (vykd. b. l. 11). Notarės R. S. pateikti dokumentai patvirtina, kad į antstolio M. P. sudarytą turto apyrašą buvo įtraukta mirusio skolininko skola, dėl kurios išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/14/00136 – 33,59 Lt, ir šioje apimtyje paveldėtojai palikimą priėmė.
Taigi, iš turto apyrašo matyti palikėjo turtinės prievolės, todėl yra pagrindas išvadai, kad mirusiojo skolininko turtas ir turtiniai įsipareigojimai paveldėjimo teise perėjo paveldėtojams, kurie pareiškimais priėmė palikimą CK 5.53 straipsnio pagrindu (pagal turto apyrašą).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šios normos tikslus atitinka turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną skolą, o įpėdiniui pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuotina, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Atsižvelgdama į išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog, antstoliui M. P. sudarius turto apyrašą, į kurį buvo įtraukta mirusio skolininko skola, dėl kurios išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/14/00136 dėl 33,59 Lt išieškojimo, ir šioje apimtyje paveldėtojai palikimą priėmė, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas, ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Byloje nustatyta, kad antstolio informacija palikimo vietos atsiradimo notarui buvo pateikta nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui. Byloje nėra duomenų, kad skolininkai ginčijo šią skolą, nesutiko su jos išieškojimu iš paveldimo turto, remdamiesi tuo, jog apie tokį reikalavimą jiems nebuvo nustatyta tvarka pranešta. Esant tokioms aplinkybėms, materialusis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujojo skolininko įvyko, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeisti mirusį skolininką naujais skolininkais.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų apie paveldėtojų informavimą, todėl neteisingai taikė CPK 596 straipsnį ir nepakeitė vykdomojoje byloje mirusio skolininko naujais skolininkais, todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos antstolės A. A. prašymą tenkinti, vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/00136 skolininku, po K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, pakeisti naujais skolininkais – palikimą priėmusiais M. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Mindaugu Zareckiu, a. k. (duomenys neskelbtini)