- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-712-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19648-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Anreka“, BUAB „Vikanda“, A. K.
- Ieškovas
- N. D.
- Trečiasis asmuo
- V. K., UAB „Romantalis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Anreka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. birželio 26 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovams UAB „Anreka“, BUAB „Vikanda“ ir A. K. bei tretiesiems asmenims V. K. ir UAB „Romantalis“ dėl nuosavybės teisės į patalpą pripažinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) netenkinus reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, priteisti ieškovui iš atsakovės A. K. 28 962,00 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) uždrausti atsakovui UAB „Anreka“ perleisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ir 2) pareikšto reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų ribose areštuoti atsakovės A. K. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti kitą atsakovės turtą. Nurodė, kad atsakovei UAB „Anreka“ galint laisvai disponuoti ginčo butu, ji galėtų jį perleisti, dėl ko ieškovo reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į butą įgyvendinimas taptų neįmanomas arba apsunkintas, ieškovas turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl daikto išreikalavimo iš trečiojo asmens arba turto pardavimo sandorio nuginčijimo. Pažymėjo, kad reikalavimo dėl 28 962,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės A. K. suma fiziniam asmeniui yra didelė, todėl kyla grėsmė, kad atsakovė turtą gali perleisti, paslėpti ar kitaip apsunkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą įvykdymą, jeigu byloje nebus taikytas atsakovės turto areštas. Ieškovas 2017 m. birželio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog 2017 m. birželio 20 d. gavo iš atsakovo 2017 m. birželio 9 d. raštą, kuriuo šis pareikalavo ieškovą atlaisvinti ir grąžinti ginčo butą atsakovui UAB „Anreka“. Ieškovas dėl to prašo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Anreka“ – uždrausti atsakovui UAB „Anreka“ imtis visų veiksmų susijusių su iškeldinimu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi iš dalies ieškovo prašymą patenkino ir nutarė ieškinio reikalavimams užtikrinti – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-ofiso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovo UAB „Anreka“, juridinio asmens kodas 123571297, vardu nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taip pat ieškovo naudai 28 962,00 Eur sumai nutarė areštuoti atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias atsakovę atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, taip pat leidžiant atsakovei mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu N. D. pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas nurodė, kad turtas areštuojamas trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo N. D. prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones tenkino, uždraudė atsakovui UAB „Anreka“ imtis veiksmų, susijusių su ieškovo N. D. bei jo daiktų iškeldinimu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas savo ieškinio reikalavimams pagrįsti teigia, jog minėtą butą atsakovas UAB „Vikanda“ ieškovui N. D. valdyti faktiškai perdavė (perduoti patalpų raktai) 2015 m. liepos mėnesį. Nuo 2015 m. liepos mėn. iki šiol ieškovas valdo ir naudojasi šiuo butu, o siekdamas išsaugoti valdomą butą, buvo priverstas įteisinti santykius su atsakovu UAB „Anreka“, kurio nuosavybės teisė į minimą butą yra įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas UAB „Anreka“ kaip vienintelį variantą tolesniam ginčo buto valdymui ir eksploatavimui pasiūlė sudaryti šio ginčo buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ieškovas buvo priverstas pasirašyti 2016-09-28. Aplinkybė, kad minėta Sutartis tebuvo formalus pagrindas ieškovui valdyti ginčo butą, akivaizdi dėl to, kad Sutartis realiai nebuvo vykdoma ir įvykdyta nustatytais terminais, be to, jau pasibaigus Sutarties 3.1 – 3.4 punktuose nustatytiems mokėjimo terminams (2016-12-23) ir ieškovui pagal Sutartį nesumokėjus Sutarties kainos, atsakovas UAB „Anreka“ ir toliau leido ieškovui valdyti ginčo butą ir juo naudotis, nereiškė jokių prieštaravimų, be to, ir pasibaigus Sutarties įvykdymo terminams, kaip ir visą ginčo buto valdymo laikotarpį, siuntė ieškovui sąskaitas už elektrą. Ieškovas nurodė, kad jis mokėjo visus komunalinius mokesčius komunalinių paslaugų teikėjams pagal jų pateiktas sąskaitas, kaip antai, UAB „Vilniaus energija“ ir vėliau UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašydavo ir siųsdavo sąskaitas būtent ieškovui N. D. dėl ginčo butui teikiamų paslaugų; ieškovas taip pat apmokėdavo ir UAB „CorpusA“ siunčiamas sąskaitas. Taigi, ieškovas nuo pat 2015 m. liepos mėn. nepertraukiamai valdė ir iki šiol valdo ginčo butą ir juo naudojasi, o atsakovas UAB „Anreka“ niekada ginčo buto nevaldė ir juo nesinaudojo.Teismas, atsižvelgdamas į principines įstatymo leidėjo suformuluotas galiojančiuose įstatymuose nuostatas dėl nuosavybės teisės apsaugos ir gynimo nuo pažeidimų svarbą, sprendė, kad nuosavybės teisės ribojimas galimas ir pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, išimtinais, įstatymo nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovas elgiasi ypač agresyviai, kategoriškai siekia iškeldinti ieškovą N. D. iš ginčo buto, kurį, ieškovo teigimu, yra iš esmės pagerinęs ir valdo nuo pat jo pastatymo momento, todėl kyla reali grėsmė, kad atsakovui UAB „Anreka“ iškeldinus ieškovą N. D. iš ginčo buto galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Šiuo atveju, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuoja abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Anreka“ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria pritaikytas draudimas perleisti UAB „Anreka“ priklausantį turtą, ir 2017 m. birželio 26 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta užtikrinant ieškinio reikalavimą padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-ofiso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės UAB „Anreka“, juridinio asmens kodas 123571297, vardu nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir šiose dalyse išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą užtikrinant ieškinio reikalavimą padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-ofiso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės UAB „Anreka“, juridinio asmens kodas 123571297, vardu nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir atmesti prašymą uždrausti UAB „Anreka“ imtis veiksmų, susijusių su ieškovo N. D. bei jo daiktų iškeldinimu iš patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Leisti aukščiau nurodytą nutartį panaikinti 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalį ir 2017 m. birželio 26 d. nutartį vykdyti skubiai; 3) Skirti CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovui 2 896 eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant akivaizdžiai nepagrįstus prašymus dėl skundžiamų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl nepagrįsto ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės į Patalpą pripažinimo, 50 proc. skiriamos baudos skiriant UAB „Anreka. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1.Ieškovas sąmoningai ir dėl to akivaizdžiai nesąžiningai klaidina teismą ieškinyje nepagrįstai teigdamas, kad UAB „Vikanda“ neva tai buvo ginčo objektu tapusios Patalpos statytoja, kuri dėl šios priežasties turėjo teisę su ieškovu sudaryti CK 6.401 straipsnyje numatytą preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios ieškovas kildina savo nuosavybės teisę į Patalpą. UAB „Vikanda“ niekada nebuvo Patalpos ir namo Eitminų g. 12, Vilniuje, toliau vadinamas – „Namas“, kuriame yra ginčo Patalpa, statytoja, todėl UAB „Vikanda“ niekada nebuvo įgijusi teisės ir galimybės sudaryti su pirkėju preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį pagal CK 6.401 straipsnį.
6.2.Pagal 2014-08-07 Statybų sutarties 4.1, 4.2 ir 6.1 punktus UAB „Vikanda“, norėdama įgyti Patalpą, visų pirma privalėjo finansuoti Patalpos statybą ir tą turėjo daryti laikantis sutarto grafiko, t. y. vėliausiai iki 2014-10-15 dienos privalėjo UAB „Anreka“ sumokėti 115 000 Lt Patalpos statybų kainą. Tačiau UAB „Vikanda“ pagal 2014-08-07 sutartį nesumokėjo UAB „Anreka“ nei vieno lito, todėl vien dėl šios priežasties ji nefinansavo Patalpos statybos ir niekada negalėjo ir netapo Patalpos savininke. Sutarties sudarymo metu ieškovas, neturėdamas absoliučiai jokio įrodymo ir jokios sutartyje UAB „Vikanda“ įvardytos statybos rangos sutarties, puikiai suvokė, kad UAB „Vikanda“ absoliučiai jokių teisių į Patalpą neturi, todėl 2014-05-26 sutartį sudarė išimtinai savo sunkiai suprantama rizika, už kurią UAB „Anreka“ nėra jokia forma atsakinga.
6.3.Ieškovas, ieškinyje pateikdamas akivaizdžiai neteisingus duomenis, sąmoningai klaidina teismą ir apie tai, kad ginčo objektu esanti Patalpa neva tai yra gyvenamoji patalpa (butas) tokiu būdu siekdamas „pritempti“ galimybę ginčo atvejui taikyti tik gyvenamosios patalpoms taikytiną specialiąją teisės normą – CK 6.401 straipsnį. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ginčo Patalpa yra administracinės paskirties ofisas, t. y. negyvenamoji patalpa, bet tikrai ne butas. Tai ypatingai svarbu dėl to, kad ieškovo nurodoma specialioji teisės norma taikoma išimtinai tik gyvenamosios paskirties patalpoms, todėl ji netaikoma administracinės paskirties ofisų atžvilgiu ir tą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Žemesnės instancijos teismas
6.4.Teismas 2017 m. gegužės 17 d. skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad vien tik faktas, jog ginčo Patalpa yra UAB „Anreka“ nuosavybėje yra pagrindas taikyti įrašą apie draudimą ją perleisti. Tačiau ši aplinkybė nepanaikina pareigos įrodyti ir dar vieną būtinąją laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygą – privalomai preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumo klausimą ir laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į Patalpą atlikus preliminarų vertinimą turi galimybę būti patenkintu. Tačiau teismas šios būtinosios sąlygos net nenustatinėjo, o šiame skunde išdėstyti argumentai akivaizdžiai pagrindžia ne tik ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisės į Patalpą pripažinimo nepagrįstumą ir šio reikalavimo tenkinimo negalimumą, tačiau įrodo ieškovą esant nesąžiningu ir piktnaudžiaujant procesine teise klaidinant teismą bei nurodant teismui tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes.
6.5.Pažymi, jog 2017-06-26 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonės nesusijusi su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes ieškovui pripažinti nuosavybę į Patalpą jokia forma negali sutrukdyti ta aplinkybė, ar jis faktiškai naudojasi Patalpa, ar ne. Jo nurodytos aplinkybės, kad pagerino Patalpą net nėra šios bylos dalyku, o teiginiai, kad ateityje dėl to gali kilti ginčų nesudaro jokio pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemonės siekiant tik „galimiems ateityje kilti ginčams išvengti“, kadangi laikinoji apsaugos priemonė privalo būti susijusi tik su nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu.
6.6.2016-09-29 Patalpos perdavimo ieškovui laikinam naudojimui akte aiškiai nurodyta, kad būtent ieškovas privalo mokėti perduotų Patalpų komunalinius mokesčius, todėl jo 2017-06-22 prašyme nurodyta aplinkybė, kad jis mokėjo komunalinius tėra jam priskirtos sutartinės pareigos vykdymu, o ne tariamo „savininko“ mokėjimai už komunalines paslaugas. Ieškovas negrąžina patalpų 2016-12-23 pasibaigus 2016-09-28 preliminariai sutarčiai, todėl savaime suprantama, kad jis ir privalo už jas mokėti komunalinius iki grąžinimo momento, tačiau ši aplinkybė nesukuria jokios nuosavybės teisės, o įrodo tik tą faktą, kad ieškovas nevykdo savo 2016-09-28 preliminarioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų.
6.7.Ieškovas jau pasirinko savo 2014-05-26 ieškovo su UAB „Vikanda“ sudarytoje sutartyje nurodytą gynybos būdą: jis laikė, kad sutartis yra nutraukta ir šios sutarties 14 punkto pagrindu pareikalavo UAB „Vikanda“ sumokėti 5 000 Lt (1 448 Eur) dydžio baudą, kuri mokama tik 2014-05-26 nutraukus sutartį ir jai baigus galioti bei grąžinti pagal šią sutartį sumokėtas lėšas. Tą patvirtina jo 30 410 Eur patvirtintas kreditorinis reikalavimas BUAB „Vikanda“ bankroto byloje, kuris susideda iš 28 962 Eur (100 000 Lt) sumokėtos kainos ir 1 448 Eur (5 000 Lt) baudos nutraukus sutartį. Ieškovas nutrauktos ir nebegaliojančios 2014-05-26 sutarties nebegali reikalauti įvykdyti dar ir natūra, dėl ko jo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į Patalpą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir akivaizdus piktnaudžiavimas procesu.
6.8.Ieškovui skirtina bauda už sąmoningą teismo klaidinimą, žinomų ir ypatingai reikšmingų reikalavimo išsprendimui aplinkybių ir įrodymų slėpimą, sąmoningą faktinių aplinkybių iškraipymą, nesąžiningą bandymą įgyti teisę naudotis svetima nuosavybe prašant nepagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių.
Ieškovas N. D. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti 2017-05-17 bei 2017-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nepakeistas. Ieškovo įsitikinimu, teismas prima facie įvertino ieškovo ieškinio materialųjį reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo patalpą, vadovavosi suformuota teismų praktika, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti priimtą nutartį dalyje dėl arešto taikymo (disponavimo teisės apribojimo) ginčo patalpai/butui. Nurodo, jog 2017-06-26 pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatsiejamai susijusi su ieškovo reikalavimu pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo patalpą/butą. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad nuolat butą valdo nuo jo pastatymo momento, be to, per visą jau dviejų metų faktinio valdymo laikotarpį yra ginčo butą įrengęs, atlikęs remontą, pastatęs baldus ir padaręs kitus reikiamus pagerinimus, kad patalpa būtų tinkama nuolat gyventi, todėl, kaip ir teisingai nurodė teismas savo nutartyje, ieškovo iškeldinimas iš ginčo buto iškart sukeltų papildomų ginčų dėl patalpų pagerinimo, o teismui pripažinus nuosavybės teisę į butą ieškovui, t. y. patenkinus ieškovo reikalavimą, esant situacijai, jei atsakovas UAB „Anreka“ būtų suteikęs patalpą valdyti tretiesiems asmenims – neabejotinai kiltų papildomų ginčų dėl pastarųjų iškeldinimo. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad neva ieškovas jau pasirinko savo teisių gynybos būdą, pareikšdamas kreditorinį reikalavimą UAB „Vikanda“ bankroto byloje, kadangi ieškovas turi teisę savo interesus ginti netik pareikšdamas kreditorinį reikalavimą, kurio šios bylos eigoje, ar ją išnagrinėjus, gali atsisakyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria pritaikytas draudimas perleisti UAB „Anreka“ priklausantį turtą, bei dėl 2017 m. birželio 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, arba ieškinys atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateiktame ieškinyje apelianto atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Anreka“ perleisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. Pirmos instancijos teismas skundžiama 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatęs, kad ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte – padaryti įrašą viešame registre dėl buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, prašymą tenkino ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos-ofiso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovės UAB „Anreka“, juridinio asmens kodas 123571297, vardu nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškovas 2017 m. birželio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė, jog iš atsakovo gavo raštą, kuriuo šis pareikalavo ieškovą atlaisvinti ir grąžinti ginčo butą atsakovui; dėl to prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Anreka“ – uždrausti atsakovui UAB „Anreka“ imtis visų veiksmų susijusių su iškeldinimu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmos instancijos teismas skundžiama 2017 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimams užtikrinti uždraudė atsakovui UAB „Anreka“ imtis veiksmų, susijusių su ieškovo bei jo daiktų iškeldinimu iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei ieškovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus priėmė teisingas ir pagrįstas nutartis. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl nuosavybės teisės į patalpą pripažinimo ir žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į kilusį ginčą pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl teismas teisingai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovė UAB „Anreka“ turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ginčo nekilnojamam turtui taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismo vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigė turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmės buvimo. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, jog jau vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovo nurodomam nekilnojamajam turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti atsakovo teises, nes riboja tik jo teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui šį turtą valdyti ir juo naudotis, iš esmės nesukelia atsakovui neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse tiesiogiai nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, nors pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo reikalavimo tikėtinas pagrįstumas. Kita vertus, tai, kad teismas nutartyje nepasisakė, ar reikalavimas gali būti prima facie pagrįstas, nereiškia, kad teismas tokio vertinimo išvis neatliko. Pažymėtina, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui imtis veiksmų, susijusių su ieškovo bei jo daiktų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovui ėmusis veiksmų iškeldinti ieškovą iš ginčo patalpų, kurias, ieškovas įrodinėja, jog yra iš esmės pagerinęs ir valdo nuo pastatymo momento, ir iškeldinus ieškovą iš ginčo patalpų, kyla reali grėsmė, kad palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nutarė skirti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios realiai gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ir nėra perteklinės bei pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyrą. Teismas skundžiamomis nutartimis spręsdamas taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones tinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, dėl to konstatuotina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys vertintinos kaip teisėtos ir pagrįstos.Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jos paliktinos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti atsakovo UAB „Anreka“ atskirojo skundo.
Palikti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria pritaikytas draudimas perleisti UAB „Anreka“ priklausantį turtą, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį.