- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-99-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00960-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priteisti 1 000 Eur paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės K. L. atsakovei VšĮ Vilniaus miesto klinikinei ligoninei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2021 m. spalio 8 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad apie teismo posėdį jai nebuvo žinoma, pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus negavo. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą. Ieškovei buvo atlikta ne tos rūšies abrazija ir po jos prasidėjo komplikacijos. Komplikacijos išaiškėjo po 1,5 mėn. Gydytojų nurodymų laikėsi, vaistus gėrė, tačiau kraujavimas nesustojo. Ieškovė nesutinka su priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Ši suma ieškovei labai didelė, nes jos invalidumo pensija – tik 400 Eur. Terminą ieškovė praleido, nes sprendimą už akių gavo tik 2021 m. liepos 26 d. Tuo metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo užsidariusi karantinui, nieko nepriiminėjo, telefonu neatsiliepdavo, todėl ieškovė negalėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas 2021 m. spalio 8 d., t. y. suėjus 3 mėnesių naikinamajam terminui. Pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus 2021 m. gegužės 17 d. buvo paliktas ieškovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2021 m. birželio 19 d.), šaukimas laikytinas įteiktu. Be to, 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė fiziškai atvyko į teismą susipažinti su byla, pateikė prašymą dėl kopijų darymo. Taigi ieškovė, susipažinusi su byla, negalėjo nesužinoti apie vyksiantį teismo posėdį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl sprendimo už akių nepagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ieškovės K. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas nustatė, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2021 m. liepos 1 d., 20 dienų terminas pareiškimui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo paduoti baigėsi 2021 m. liepos 21 d. Sprendimas už akių ieškovei išsiųstas 2021 m. liepos 1 d., tačiau 2021 m. liepos 20 d. teismui grąžintas neįteiktas, nes ieškovė procesinio dokumento neatsiėmė. Sprendimas už akių ieškovei buvo įteiktas 2021 m. liepos 26 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui paduotas ir gautas 2021 m. spalio 8 d. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas baigėsi 2021 m. spalio 1 d. Taigi ieškovė yra praleidusi ir 20 dienų terminą pareiškimui paduoti, ir naikinamąjį 3 mėnesių terminą.
7. Teismas pažymėjo, kad apie nagrinėjamą bylą ieškovei buvo akivaizdžiai žinoma, ji pateikė ieškinio pareiškimą, rūpinosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskyrimu, dalyvavo 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, po ekspertizės atlikimo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir ieškovei išsiųstas teismo šaukimas (grąžintas neatsiėmus pašte), 2021 m. balandžio 30 d. ieškovei papildomai išsiųstas pranešimas, kad ekspertizė atlikta, nurodyta, kad su ja galima susipažinti, nurodyta teismo posėdžio data; 2021 m. gegužės 15 d. surašytas pranešimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai; 2021 m. gegužės 12 d., atidėjus teismo posėdį, išsiųstas teismo šaukimas; ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. atvyko į teismą susipažinti su byla; 2021 m. gegužės 28 d. išsiųstas teismo šaukimas kitu ieškovės adresu. 2021 m. gegužės 12 d. teismo šaukimas išsiųstas deklaruotu adresu, nustačius saugojimo terminą 30 d., ir saugotas nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. birželio 19 d. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas visiškai atitinka CPK 123 straipsnio 3 dalies reikalavimą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškimą ieškovė pateikė praėjus 2 mėnesiams nuo sprendimo už akių gavimo dienos ir termino praleidimą motyvavo tuo, jog vasaros metu nedirbo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nepriimdavo interesantų ir neatsiliepdavo telefonu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma priežastis – niekuo nepagrįsta, nėra duomenų, kad tarnyba vasaros metu nevykdė įstatymais nustatytų funkcijų. Kartu teismas pažymėjo, kad dėl tarnybos darbuotojų atostogų ieškovė galėjo turėti sunkumų susisiekti dėl nemokamos teisinės pagalbos paskyrimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ją teikti atsisakyta, nes ieškovė nesutiko sumokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad ieškinys pareikštas dėl žalos sveikatai atlyginimo, ieškovė bylos nagrinėjimo metu naudojosi antrine teisine pagalba, sprendimą už akių gavo vasaros metu, naikinamasis terminas praleistas tik 7 dienas, teismas sprendė, kad byloje nustatytos svarbios priežastys, dėl kurių ieškovė laiku nepadavė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tai sudaro pagrindą terminui (taip pat ir naikinamajam) atnaujinti.
9. Kartu teismas nurodė, kad teismo sprendimo už akių išvados pagrįstos teismo ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, jog medicininės paslaugos ieškovei buvo suteiktos laiku, nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių ginekologinių ligų diagnostiką ir gydymą. Ieškovė su ekspertizės išvadomis susipažino, tačiau jokių pastabų nepareiškė ir išvadų neginčijo. Teismas nenustatė ekspertizės akto trūkumų, duomenų netikslumo ar išvadų klaidingumo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo ekspertų padarytas išvadas. Kodėl ieškovė mano, kad jai atlikta ne tokios rūšies abrazija, nepaaiškinta, taip pat nepagrįsta, kad gydytojų veiksmai būtų lėmę ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą. Taigi pareiškime nenurodyta įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
10. Atsakovė prašė atlyginti 919,60 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės pajamos yra itin nedidelės, sprendė, jog yra teisinga ir reikalinga atsakovei atlygintinas išlaidas sumažinti iki 500 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė gali prašyti teismo išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą arba dėl mokėjimo išdėstymo susitarti su atsakove.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė K. L. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovei apie teismo posėdį nebuvo žinoma (tinkamai pranešta), todėl teismas be pagrindo priėmė sprendimą už akių. Nei pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nei kitų procesinių dokumentų ieškovė negavo ir apie teismo posėdį nieko nežinojo. Įteikimas, praėjus 30 dienų, buvo tik teisinis, bet ne faktinis.
11.2. Teismas neatkreipė dėmesio ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kad ieškovei buvo atlikta ne tos rūšies abrazija ir po jos atsirado komplikacijos, kurios išaiškėjo po 1,5 mėn. Dėl šios priežasties teismo sprendimas neteisingas ir nepagrįstas.
11.3. Nesutiktina su priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, nes ji – labai didelė. Ieškovė sumokėti tokią sumą nepajėgi, per mėnesį gauna tik 400 Eur invalidumo pensiją.
Atsiliepimas
12. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas sprendimą už akių priėmė išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis ekspertizės aktu, kurio ieškovė neneigė ir neginčijo.
12.2. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl nutartimi konstatuotų faktų dėl ieškovės tinkamo informavimo apie posėdį nepagrįstumo. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, vadovaudamasis įstatymų normomis ir kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, kad ieškovei apie posėdį buvo pranešta tinkamai, todėl pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
12.3. Teismas tinkamai išnagrinėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimą, tuo tarpu ieškovė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių tokia teismo nutartis būtų neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindų (ne)buvimo
16. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai).
17. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
18. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai – galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
19. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
20. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia sprendimo už akių, kuris buvo priimtas jai neatvykus į teismo posėdį, peržiūrėjimo, remdamasi, be kita ko, tuo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą teismo posėdį. Tokia ieškovės pozicija teisiškai reiškia tvirtinimą, nagrinėjamu atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
22. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės priteisti 1 000 Eur sveikatai padarytai žalai atlyginti. Ieškovė dalyvavo 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas teismo ekspertizės skyrimo klausimas. Paskyrus byloje teismo ekspertizę, 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byla buvo sustabdyta. Gavus teismo ekspertizės aktą, 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį pati ieškovė buvo nurodžiusi ir savo ieškinyje, jai 2021 m. balandžio 20 d. išsiųstas teismo šaukimas į 2021 m. gegužės 12 d. 10.00 val. teismo posėdį. Teismo šaukimas grąžintas, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Be to, teismas 2021 m. balandžio 20 d. išsiuntė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai raštą, nurodydamas, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 2.2. (NTP-2)-19-T-3670-17641, kuriuo K. L. suteikta 100 proc. garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, galiojimas yra pasibaigęs, ir prašydamas informuoti, ar teisinė pagalba bus teikiama toliau, koks atstovas bus paskirtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius 2021 m. balandžio 26 d. pateikė informaciją, kad 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-NT-132-1861, pareiškėjai K. L. per nustatytą terminą nepateikus prašomų dokumentų, atsisakyta jai teikti antrinę teisinę pagalbą.
23. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. balandžio 30 d. ieškovei išsiųstas pranešimas apie atliktą ekspertizę, kuriuo ieškovė informuota, jog su ekspertizės aktu gali susipažinti atvykusi į teismą, taip pat pakartotinai informuota, kad teismo posėdis paskirtas 2021 m. gegužės 12 d. 10.00 val. Ieškovei į šį teismo posėdį neatvykus, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val., išsiųstas pranešimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nurodant, kad bylos nagrinėjimo dalykas susijęs su žalos sveikatai atlyginimu, kyla rimtų abejonių dėl ieškovės galimybių savarankiškai atstovauti savo interesams teismo posėdyje bei padėties atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, todėl prašoma teikti ieškovei pagalbą, renkant dokumentus teisinei pagalbai gauti, bendradarbiauti su ieškove, kad būtų pasiektas tinkamas, realią situaciją bei poreikį atitinkantis sprendimas. Be to, 2021 m. gegužės 12 d. ieškovei išsiųstas teismo šaukimas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nustatant 30 dienų saugojimo terminą (CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka). Ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. atvyko į teismą susipažinti su byla, pateikė prašymą dėl civilinėje byloje esančių dokumentų kopijų gavimo. 2021 m. gegužės 28 d. ieškovei išsiųstas teismo šaukimas kitu – ieškovės 2021 m. gegužės 28 d. prašyme dėl byloje esančių dokumentų kopijų gavimo nurodytu – adresu. Teismo šaukimas grąžintas, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą.
24. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
25. Taigi CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą, praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir šie buvo grąžinti teismui.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtina sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, jog asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties, aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“, turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko, – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikys įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes, teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27-28 punktus, 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Įteikimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 29 punktą; 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
29. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad procesinių dokumentų jai įteikimas praėjus 30 dienų terminui buvo tik teisinis, bet ne faktinis, tačiau, atsižvelgęs į šios nutarties 22-23 punktuose nurodytas faktines procesinių dokumentų įteikimo ieškovei aplinkybes ir aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai pirmosios instancijos teismui išnaudojus visas įmanomas priemones faktiškai (realiai) informuoti ieškovę apie bylos nagrinėjimą 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val. teismo posėdyje.
30. Teismo procesinius dokumentus (teismo šaukimą) ieškovei buvo siekta įteikti ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris nurodytas pačios ieškovės, paduodant ieškinį. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai ieškovei išsiųsti du kartus, antrąjį kartą nurodant pašto įstaigai saugoti dokumentus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresato pašto dėžutėje. Procesinius dokumentus taip pat bandyta įteikti ir kitu adresu, nurodytu ieškovės prašyme dėl dokumentų kopijų gavimo. Be to, ieškovei buvo siųstas pranešimas apie galimybę susipažinti su teismo ekspertizės aktu, teismas du kartus kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo ieškovei skyrimo. Sodros duomenimis, ieškovė niekur nedirba, kitų duomenų apie galimybę įteikti ieškovei procesinius dokumentus byloje nėra. Įvertinus tai, kad procesinius dokumentus ieškovei buvo siekta įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus, taip pat buvo bandyta juos įteikti ir kitais įmanomais būdais, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti teismui išnaudojus visas nagrinėjamu atveju realiai įmanomas jų įteikimo asmeniškai ieškovei galimybes. Nagrinėjamu atveju nurodytina ir tai, kad ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. buvo atvykusi į teismą susipažinti su byla, pateikė prašymą dėl dokumentų kopijų gavimo, ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė, susipažinusi su bylos medžiaga, negalėjo nežinoti apie paskirtą 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val. teismo posėdį.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
32. Įvertinus tai, kad pati ieškovė K. L. inicijavo teismo procesą (pateikė ieškinį) ir turėjo pareigą domėtis jos iškeltos bylos eiga, o visos galimybės įteikti jai teismo šaukimą pačios ieškovės ieškinyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo išnaudotos, ieškovei nepranešus teismui apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, ir pagal CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažintina, kad procesiniai dokumentai (teismo šaukimas) ieškovei įteikti tinkamai.
33. Aptarti bylos duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, būdama tinkamai informuota apie 2021 m. birželio 29 d. 13.00 val. teismo posėdį, į jį neatvyko nenurodydama svarbių priežasčių, iš jos nebuvo gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, taigi pirmosios instancijos teismas, esant atsakovės prašymui, turėjo teisinį pagrindą vadovautis CPK 285 straipsnio normomis ir priimti sprendimą už akių. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantei (ieškovei) nebuvo tinkamai pranešta apie paskirtą teismo posėdį ir dėl to sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, t. y. dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindo buvimo, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktam vertinimui, kad ieškovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl sprendimas už akių negali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
35. Teismo sprendimo už akių išvados pagrįstos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 12 d. ekspertizės aktu Nr. EDG 21(70)/2021(01), kuriame konstatuota, kad ieškovei nustatyta diagnozė – teisinga, taikyta gydymo taktika – teisinga, medicininės paslaugos suteiktos laiku, nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių ginekologinių ligų diagnostiką ir gydymą. Nors ieškovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad jai buvo atlikta ne tos rūšies gimdos abrazija ir po jos prasidėjo komplikacijos, tačiau savo įsitikinimui dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pagrįsti nepateikė įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė susipažino su teismo ekspertizės išvadomis, tačiau nepareiškė dėl jų pastabų, išvadų neginčijo, o teismas nenustatė teismo ekspertizės akto trūkumų, pagrindo abejoti jame nurodytais duomenimis ir padarytomis išvadomis.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus, išsamiai argumentavo, kodėl netenkina ieškovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Ieškovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdama, kad priteista 500 Eur suma yra labai didelė, ieškovė nepajėgi tokią sumokėti, nes per mėnesį gauna tik 400 Eur invalidumo pensiją.
38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, priimant sprendimą už akių, buvo įvertinta ieškovės turtinė padėtis ir gaunamos pajamos, todėl atsakovei iš ieškovės priteista ne visa patirtų bylinėjimo išlaidų suma (919,60 Eur), bet sumažinta (500 Eur). Ieškovė atskirajame skunde jokių kitų argumentų, išskyrus sunkią turtinę padėtį, dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo dar didesne dalimi sumažinti atsakovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, kurias ši patyrė dėl ieškovės paduoto ieškinio, kuris teismo pripažintas nepagrįstu, todėl atmestas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
39. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad, dėl sudėtingos turtinės padėties ar kitų objektyvių aplinkybių neišgalėdama sumokėti atsakovei iš karto visos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, ieškovė turi teisę tartis su atsakove dėl priteistos sumos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis arba kreiptis į teismą su prašymu atidėti sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
40. Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2021 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ir ataskaitą, 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymą.
41. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovė turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų ir teismo pagrįstomis pripažintų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
42. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
43. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 7, 8.16 punktus už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2022 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2021 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 598,10 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 639,24 Eur (0,4 x 1 598,10 Eur). Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 363 Eur – mažesnė už pagal Rekomendacijų 7, 8.16 punktus apskaičiuotą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį.
44. Kartu pažymėtina tai, kad vien aplinkybė, jog šalies, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, savaime nereiškia, kad turi būti atlyginta visa maksimalaus atlygintino dydžio neviršijanti suma. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, kiekvienu atveju atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įvardytus kriterijus (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo ir laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
46. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomos priteisti 363 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą maksimalaus dydžio. Tačiau pažymėtina tai, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas advokato, atstovavusio atsakovei pirmosios instancijos teisme tiek priimant sprendimą už akių, tiek nagrinėjant pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės grindžiami skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, šiems pritariant. Darytina išvada, kad atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti reikėjo gerokai mažesnių darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta ir atsakovei atlygintina pripažįsta 200 Eur dydžio sumą.
47. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-9017 matyti, kad, teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 142,50 Eur išlaidų. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (juridinio asmens kodas 302692454) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.