- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- ATP-515-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00235-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato Arūno Žliobos apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2016 m. kovo 1 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 1 d., 12.54 val., (duomenys neskelbtini) 194 km, vairuodamas automobilį „Ford Transit Connect“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas 131±2=129 km/h greičiu, t. y. leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 59 km/h. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimą ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
A. P. atstovas advokatas Arūnas Žlioba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skundžiamame nutarime, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo vieta yra (duomenys neskelbtini) 194 km, tačiau čia galioja du greičio apribojimo režimai – 70 ir 90 km/h. Kelio ruožo, kuriame galioja 70 km/h greičio ribojimas, ilgis yra 150 m. Kelio ruožo, kuriame galioja 90 km/h greičio apribojimo režimas, ilgis yra 850 m. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ruožo, kuriame galioja 70 km/h greičio ribojimo režimas, fonas yra kitoks, nei užfiksuota byloje esančioje automobilio nuotraukoje, darytoje pažeidimo metu. Iš vaizdinės medžiagos, kurią pateikė policijos pareigūnai pagrindinis pažeidimo vietos nustatymo kriterijus yra autobusų stotelė, tačiau pažeidimo vietoje autobusų stotelės nėra. Teigia, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ne 194 km, o kitoje vietoje. Nenustačius tikrosios pažeidimo vietos, administracinė byla turėjo būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas neteisingai, nes pažeidimo padarymo vieta nustatyta klaidingai. Pažeidimo vieta yra vienas iš pagrindinių ir privalomųjų nutarimo, protokolo surašymo elementų, ji turi būti nustatyta tiksliai. Iš bylos medžiagos, t. y. iš policijos pareigūnų pateiktos schemos, matyti, kad dviejų kilometrų ruože, nuo ženklelio 193 km iki ženklelio 195 km, yra keletas greičio ribojimo režimų, tuo labiau nuo ženklelio 185 km iki ženklelio 197 km (kur teoriškai galėjo būti užfiksuotas pažeidimas) yra skirtingi greičio ribojimo režimai. Todėl šiuo atveju yra labai svarbu nustatyti konkrečią, tikslią vietą, kurioje įvyko pažeidimas. Iš liudytojų parodymų, bei A. P. ir jo atstovo pasisakymo matyti, kad negalima tiksliai nustatyti, ar automobiliai prasilenkė prieš autobusų stotelę, ar lygiagrečiai su stotele, ar šiek tiek už jos, tačiau faktas, kad pažeidimo vieta yra susijusi su autobusų stotele, nedideliame atstume nuo jos, ar lygiagrečiai su ja, yra pripažįstamas abiejų šalių. Teigia, kad šioje byloje nesurinkta įrodymų teisiškai reikšmingam faktui konstatuoti, teismas nepašalino prieštaravimų dėl pažeidimo padarymo vietos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teigia, kad remiantis išdėstytomis aplinkybėms ir motyvais akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo byla dėl A. P. turėjo būti nutraukta, nesant teisės pažeidimo sudėties. A. P. sutiko su pažeidimu ir dėl jo gailėjosi, tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, t. y. kokie 2-4 km nuo 194 km esančios tariamos pažeidimo vietos. Taigi A. P. buvo sustabdytas praėjus tam tikram laikui ir nuvažiavus tam tikrą kelio atstumą. A. P. sutiko su pažeidimu, jis neneigė ir neginčijo užfiksuoto savo automobilio greičio, tačiau negalėjo ir dabar negali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje tas greitis buvo užfiksuotas. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nepripažino tokio A. P. elgesio lengvinančia aplinkybe, dėl to priėmė neteisingą sprendimą ir dalyje dėl nuobaudos dydžio.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) 194 km, nuo 193 km žyminčio informacinio ženklo iki 194 kilometrą žyminčio informacinio ženklo. Šias aplinkybes patvirtino pareigūnai A. P. ir M. K., kurie nurodė, kad greitis šioje atkarpoje buvo ribojamas kelio ženklu 70. Teismui buvo pateikta ir vaizdinė informacija su koordinatėmis žyminčiomis apytikslę pažeidimo vietą, tai yra būtent ta vieta, kurioje yra matoma autobusų sustojimo vieta. Teigia, kad metrų tikslumu nustatyti pažeidimo vietą, kai A. P. vairuojama transporto priemonė važiuoja 130 km/h greičiu, o policijos pareigūnų vairuojamas automobilis priešais važiuoja 60 km/h greičiu, yra tiesiog objektyviai neįmanoma. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo išsiaiškintos visos įvykio aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas pažeidimo padarymo pobūdis, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas, abejonių nekeliančias išvadas, kad A. P. padarė ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčas kyla dėl pažeidimo vietos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2016 m. kovo 1 d., 12.54 val., (duomenys neskelbtini) 194 km, kur eismas ribojamas iki 70 km/h. Pažeidimo padarymo vietą patvirtina liudytojų A. P. ir M. K. parodymai. Liudytojai A. P. ir M. K. nurodė, kad 2016 m. kovo 1 d. dirbo su skiriamaisiais policijos ženklais nepažymėtu automobiliu ir matavo greitį. 194 km, kur leidžiamas greitis 70 km/h, priešais 129 km/h greičiu važiavo automobilis, kurį vairavo A. P. (b. l. 77-78). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais bei tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių objektyvių ar pagrįstų duomenų nenurodė ir apeliantas. Nors liudytojas M. K. neprisiminė ar pažeidimas buvo padarytas už autobusų stotelės ar prieš, tačiau nurodė, jog pažeidimo vieta yra 194 km. Kelių policijos skyriaus pateiktas vaizdo įrašas ir foto nuotraukos patvirtina, jog pažeidimo užfiksavimo metu buvo matoma autobusų stotelė, kuri randasi (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio 141 ((duomenys neskelbtini)) 194 km, kurios koordinatės (duomenys neskelbtini), šioje vietoje važiavimo greitis ribojamas kelio ženklais iki 70 km/h (b. l. 58-62). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino A. P. ir jo atstovo advokato pateiktų nuotraukų, nes jose nenustatyta tiksli užfiksuota vieta, tikslus kelio ruožas. Taigi A. P. ir jo atstovo advokato pateiktos nuotraukos nepaneigia jau aptartų įrodymų visumos, patvirtinančios A. P. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą.
Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. P. vairuodamas automobilį, (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 194 km, kur eismas ribojamas iki 70 km/h, važiavo 129 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 59 km/h, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. sutiko su pažeidimu, neneigė ir neginčijo užfiksuoto savo automobilio greičio, tačiau negalėjo ir dabar negali tiksliai pasakyti, kurioje vietoje buvo padarytas pažeidimas. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir paskyrė per griežtą nuobaudą. ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. A. P. paaiškinime nurodė, jog nepastebėjo, kad viršijo greitį, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 5). Nuoširdus gailestis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Šiuo atveju, A. P. ginčija pažeidimo padarymo vietą, nesutinka jog viršijo leistiną greitį 59 km/h kelyje, kur eismas ribojamas iki 70 km/h, t. y. nepripažįsta nustatytų akivaizdžių aplinkybių. Todėl A. P. pirminiame paaiškinime deklaruojamą nuoširdų gailestį, nėra pagrindo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nepripažindamas savo kaltės negali gailėtis dėl padaryto pažeidimo. Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas teisingai nepripažino atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertino padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, A. P. asmenybę ir pagrįstai skyrė artimą vidurkiui ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
A. P. atstovo advokato Arūno Žliobos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.