- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2YT-4007-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00260-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- J. N., A. S., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. N.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
dalyvaujant pareiškėjams J. N. ir A. S., pareiškėjų atstovei advokatei Raimondai Klimienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. N., R. K. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. N., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai J. N., R. K. ir A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė mirusiosios vaikaitis, mirusios dukters B. N. sūnus J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnus K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų močiutė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Testamento J. S. nepaliko. J. S. mirė būdama našle, jos sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini). J. S. turėjo du vaikus: dukrą B. N. ir K. S.. Palikėjos mirties dieną, jos dukra B. N. buvo mirusi (mirė (duomenys neskelbtini)), o už dviejų metų, (duomenys neskelbtini), mirė ir sūnus K. S.. Tai patvirtina VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro pažyma. J. S. mirties dieną turėjo 3,00 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris jos vardu buvo registruotas pagal 1995 m. gruodžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 2133, t. y. turtas buvo įgytas jau po jos sutuoktinio S. S. mirties (duomenys neskelbtini), ir yra asmeninė J. S. nuosavybė. Kadangi palikėja turėjo du vaikus, mirus J. S., jai priklausantį žemės sklypą lygiomis dalimis pradėjo valdyti ir tvarkyti palikėjos mirusios dukters B. N. sūnus J. N. (savo mirusiai motinai priklausančią dalį) ir palikėjos sūnus K. S., o jam (duomenys neskelbtini) mirus, likusiu turtu rūpinosi jo vaikai: R. K. ir A. S.. Žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, t. y. jame sėjamos žemės ūkio kultūros, dalis žemės sklypo šienaujama. Nors turtu faktiškai buvo rūpinamasi, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po J. S. mirties kreiptasi nebuvo. Raseinių rajono 1-ajame notarų biure išduota pažyma, kad po J. S. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Visi pareiškėjai yra J. S. vaikaičiai, t. y. J. N. – J. S. mirusios dukters B. N. sūnus, o A. S. ir R. K. – palikėjos sūnaus K. S. vaikai. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, nes galės įgyvendinti teisę į palikimą po jų močiutės J. S. mirties. Be to, paaiškėjo, kad J. N. mamos B. N. gimimo dokumentuose ji įrašyta kaip B. S., o jos tėvais J. S. ir S. S.. J. S. santuokos dokumentuose įrašyta, kad susituokė J. S. ir S. S.. VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro pažymoje patvirtinama, kad J. S. turėjo du vaikus, t. y. B. N. ir K. S..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. N. ir K. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, byla teismo posėdyje nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo G. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. N. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad reikėjo įteisinti paveldėjimą, tačiau anksčiau tai nerūpėjo, norėtų susitvarkyti dokumentus. Paveldėjo turtą po močiutės mirties tiek jis, tiek kitų pareiškėjų tėvas K. S.. Po močiutės mirties dirbo žemę, sėjo, sodino, augino grūdus, reikalinga sėjomaina. Žeme pradėjo rūpintis iš karto močiutės mirties.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas A. S. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mirus močiutei tėvas K. S. dirbo žemę, po kelių metų mirė tėvas. Tėvas žeme po močiutės J. S. mirties pradėjo rūpintis iš karto. Dėl kokių priežasčių tėvas dokumentų nesusitvarkė – nežino.
6. Pareiškėjų atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad palikimas priimamas ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai.
7. Pareiškėja R. K., suinteresuotas asmuo G. N. ir suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėt jiems nedalyvaujat, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
8. Liudytoja D. S. parodė, kad kai gyveno su vyru K. S. žinojo, kad yra uošvienės žemė. Vyras, kai buvo gyvas, padėdavo dirbti žemę, tą darė ir po uošvienės mirties. Žemė yra (duomenys neskelbtini) kaime.
9. Liudytojas E. J. nurodė, kad J. N., A. S. yra jo draugai. Padėdavo dirbti žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Po jų močiutės mirties padėdavo K. S. ir J. N.. Atrodė, kad tuo metu jie elgėsi kaip žemės savininkai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo.
11. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
12. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jų ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad palikėja J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, J. S. turėjo du vaikus – K. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir B. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę taip pat patvirtino pareiškėjai ir liudytojai teismo posėdžio metu). Pareiškėjas J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra B. N. sūnus. Pareiškėja R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. S. vaikai. Palikėjos J. S. sutuoktinis S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog J. S. vardu registruotas turtas – 3,00 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1995 m. gruodžio 29 d. apskrities valdytojo įsakymą Nr. 2133.
14. Pareiškėjai nurodo, kad tiek palikėjai esant gyvai, tiek po jos mirties, J. N. ir K. S., o po K. S. mirties – jo vaikai R. K. ir A. S., prižiūri žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi kaip savu, sklype sėja žemės ūkio kultūras, šienauja, tai yra palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. S. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. spalio 25 d. pažyma patvirtina, kad į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl mirusios (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
15. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymo tenkinimui neprieštarauja, pretenzijų neišreiškė.
16. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog J. N., mirusios J. S. vaikaitis, ir K. S., mirusios J. S. sūnus, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėję faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes pareiškėjai J. N., R. K. ir A. S. yra mirusios J. S. vaikaičiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti, mirusiosios sūnus K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir vaikaitis J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.