Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AUTAIRAS“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2B-303-198/2016, pagal ieškovės UAB „AUTAIRAS“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Moldeks“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinio netenkino, atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovei skyrė 2 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties panaikinimo, atskirojo skundo reikalavimą suformuluodama taip: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti UAB „AUTAIRAS“ 2 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei ir atnaujinti civilinį procesą dėl BUAB „Moldeks“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi, iš suformuluoto reikalavimo, taip pat atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovė siekia baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinimo, taip pat proceso atnaujinimo, grindžiant tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovės finansinis reikalavimas yra teisėtas ir atitinkantis ĮBĮ reikalavimus, taip pat į ieškovės argumentus, susijusius su atsakovės pateiktų dokumentų neatitikimu faktinei jos finansinei padėčiai.

Dėl įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos klausimą yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakė dėl ieškovės pridėtais įrodymais grindžiamų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas prideda pateiktus įrodymus prie bylos ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti baudą

Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi ieškovei skyrė baudą, nustatęs, kad ieškovė atsakovei siekė iškelti bankroto bylą skolos, ginčijamos teisme, pagrindu, nesulaukusi ginčo išsprendimo, t. y. piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir bankroto institutą naudojant ne pagal paskirtį ir tikslus (CPK 95 str.).

Pažymėtina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-144/2014).

Pagal CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovės piktnaudžiavimą procesu pagrindžia žemiau nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, taip pat pirmosios instancijos teismo nutarties, Visagino miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-5-724/2016 pagal ieškovės UAB „Moldeks“ ieškinį atsakovei UAB „AUTAIRAS“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrui dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir Ventiliuojamų fasadų sienų plotų ir atliktų darbų nustatymo akto dalies pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“) iškelta 2014-09-17. Šioje civilinėje byloje UAB „AUTAIRAS“ priešieškinį pateikė 2014-11-17, o į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2015-11-24, prieš tai, kaip nurodo ieškovė, 2015-10-21 informuodama atsakovę apie 26 286,94 Eur skolą, nors Visagino miesto apylinkės teisme dar neišnagrinėta minėta civilinė byla. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kreipėsi žinodama, jog dėl skolos, kurios pagrindu buvo prašoma iškelti bankroto bylą atsakovei, vyksta ginčas teisme, tačiau šio fakto teismui neatskleidė. Priešingai, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su ieškove bei po to, kai gavo įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įspėjime nurodyto įsiskolinimo dydžio nepadengė, dėl to teigė atsakovę esant faktiškai nemokia ir to pagrindu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procesas yra ultima ratio priemonė, todėl juo turi būti naudojamasi tik vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, kai egzistuoja pagrįstų duomenų, jog skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi dėl sunkios finansinės padėties, jo nemokumo, tačiau ne dėl to, kad skola yra nepripažįstama ir ginčijama teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo žinodama apie vykstantį teisminį ginčą, ir šio fakto neatskleidus teismui, taip pat prašius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai laikytina, kad ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant daryti spaudimą atsakovei Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje.

Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus papildomus paaiškinimus ir prašymus, kuriais ieškovė bandė išaiškinti teismui, jog pateikti atsakovės dokumentai suklastoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo kelti bankroto bylą, vadovavosi ne tik atsakovės balansu, bet taip pat ir kitais duomenimis, byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y., kad atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų, įsiskolinimo valstybei, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat, kad nėra vykdomų išieškojimų iš atsakovės, atsakovės turtas neįkeistas, ji niekam nėra paskelbusi ar kitaip pranešusi, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, o ieškovė atsakovei bankroto bylą siekia iškelti remdamasi skola, ginčijama teisme. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė, dėl ieškovės argumentų, susijusių su dokumentų suklastojimu, nereiškia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų aplinkybių. Priešingai, teismas nurodė, kad ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį dėl atsakovės nemokumo teismui, nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės balansas ir / ar kiti dokumentai yra suklastoti, neatitinkantys atsakovės finansinės padėties, taigi rėmėsi vien tik prielaidomis. Pažymėtina, kad teismo aktyvumo pareiga bankroto procese nepaneigia rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Minėtus ieškovės argumentus paneigia ir aukščiau išdėstytos pirmosios instancijos teismo nustatytos ir ieškovės nepaneigtos aplinkybės, susijusios su atsakovės mokumu. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, ieškovė, nurodydama, kad atsakovės pateikti dokumentai yra suklastoti ir neatitinkantys realios finansinės padėties, tai sieja ne su bankroto bylos atsakovei iškėlimu, bet su baudos skyrimu, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Pažymėtina, kad nei ieškovės argumentas, jog ieškovės priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti 2014-08-08 pranešimu dar iki priešieškinio padavimo, nei deklaratyvūs teiginiai, susiję su atsakovės pateiktų dokumentų suklastojimo faktu ir neatitikimu faktinei atsakovės padėčiai, nesusiję su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos pagrįstumu. Bauda ieškovei paskirta dėl to, kad ji žinodama apie vykstantį teisminį procesą Visagino miesto apylinkės teisme dėl skolos, kurios pagrindu siekė atsakovei iškelti bankroto bylą nemokumo pagrindu, šios aplinkybės neatskleidė teismui ir bankroto institutu naudojosi ne pagal jo paskirtį ir tikslus, o siekdama paveikti atsakovę, atgauti skolą. Ieškovės nurodyti argumentai niekaip nepaneigia šių byloje nustatytų aplinkybių, kurių pagrindu ieškovei paskirta bauda.

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo dar kartą skirti 2 000 Eur baudą ieškovei. Atsižvelgiant į atskirojo skundo reikalavimą ir argumentus, darytina išvada, kad iš esmės ieškovė atskiruoju skundu siekia pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas (siekis panaikinti jai paskirtą baudą), negali būti pagrindas dar kartą ieškovei skirti baudą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, jau įvertino ieškovės elgesį.

Dėl ieškovės reikalavimo atnaujinti procesą

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Pagal CPK 365 str. 1 d. procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka tik bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu). Be to, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-979-943/2015).

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, ieškovei per nustatytą terminą pateikus atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismui jį priėmus, neįsiteisėjo (CPK 279 str.), todėl jau vien dėl to apeliantės prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas. Be to, atsižvelgiant į bankroto bylų nagrinėjimo specifiką, proceso atnaujinimo institutas apskritai negali būti taikomas, nes paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nedraudžiama pakartotinai, ĮBĮ nustatyta tvarka, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai baigdamas bylą ieškovei paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl naikinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl ieškovės prašymo atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jis neatitinka CPK įtvirtintos šio instituto paskirties, tikslų, taip pat pagrindų ir sąlygų, todėl negali būti tenkinamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės (apeliantės) UAB „AUTAIRAS“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalies, kuria ieškovei paskirta 2 000 Eur bauda, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovei, palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės prašymo dėl proceso atnaujinimo.