- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- eI-5293-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01152-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Esima“ (toliau – atsakovė) 177,68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2022-02-01 iki 2023-03-31, ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įregistruotas juridinis asmuo, kuriam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė nurodyto dydžio įsiskolinimas.
Vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.) ir Atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas. Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu.
Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai), kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-453. Nuostatų 7 punktas nustato, kad rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja vietinės rinkliavos registro duomenų bazę, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą, ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama pagal Nuostatų 12.5. p. (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 – iki 2021-04-02 - 12.6. p., nuo 2021-04-03 – 12.6. p.), kur numatyta, kad pastovią dedamąją moka savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys, pastovioji dalis apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro, kintamoji dalis apskaičiuojama pagal individualių konteinerių ištuštinimo skaičių arba pagal atitinkamai nekilnojamojo turto objektų grupei nustatytus parametrus. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad yra juridinis asmuo, kuris yra įregistruotas Šiaulių savivaldybės teritorijoje, tačiau jam pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nekyla, nes jos veikoje nesikaupia ir negali kauptis jokios komunalinės atliekos, ji nepatenka į sąrašą subjektų, kurie privalo mokėti vietinę rinkliavą, ir ji negali būti laikoma atliekų turėtoja. Nurodoma, kad atsakovė registracijos vietoje jokios veiklos nevykdo, neturi priskirto konteinerio ir negeneruoja jokių atliekų. Atsakovė yra statybos rangos paslaugas teikianti įmonė, veiklą vykdanti išskirtinai Vilniaus mieste, ir statybvietėse susidarančius atliekas tvarko sąžiningai, atliekų surinkimui ir išvežimui samdo šias paslaugas teikiančius subjektus. Pažymi, jog įmonės registracijos vietoje gyvena įmonės direktoriaus tėvai, kurie yra sudarę atskirą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį, ir už šią paslaugą tinkamai ir laiku atsiskaito. Byloje nepateikti jokie įrodymai, jog atsakovei, įregistruotai Šiaulių mieste, vykdant veiklą, susidarytų kokios nors atliekos, tad darytina išvada, jog atsakovė komunalinių atliekų surinkimo paslauga niekada nesinaudojo, tad pareiškėjo reikalavimas mokėti už paslaugą, kurių atsakovė realiai negauna, yra neteisėtas ir nepagrįstas teisės požiūriu. Pažymi, jog Rinkliavų įstatymas numato, jog savivaldybės savo teritorijoje turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą tik iš atliekų turėtojų, o atsakovė nėra atliekų turėtoja. Atsakovė neturi Šiaulių savivaldybės teritorijoje nei padalinių, nei filialų, bei joje nevykdo veiklos, tad pareigos mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalų neturi. Atsakovė neturi atliekoms priskirto konteinerio, jokių atliekų Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje negeneruoja, neturi filialų ar padalinių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, veiklą vykdo tik Vilniaus mieste, tad negali būti laikoma atliekų turėtoja, tad prašoma ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos prašymas tenkinamas dalinai.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, pakeistais 2019-12-12 sprendimu Nr. T-453, kurie numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (4.12. p.), vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (5 p.). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (10 p.). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (12.1. p.); gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba, gyventojas lieka deklaruotas patalpose po savininko mirties) (12.2. p.); kitų nekilnojamojo turto objektų savininkai, jei tuose objektuose yra deklaruota gyventojų (12.3. p.); gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.4. p.); savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kt.) bei kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jeigu jie savivaldybės teritorijoje turi padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (12.5.p., 12.6.p.). Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (13 p.). Nuostatai netaikomi juridiniams asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 26 punkte numatyti pastovieji ir kintamieji vietinės rinkliavos administravimo parametrai juridiniams asmenims yra darbuotojų skaičius arba bendrasis plotas priklausomai nuo jų vykdomos veiklos.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovė nagrinėjamu laikotarpiu buvo Šiaulių mieste įregistruotas juridinis asmuo (buveinės adresas – (duomenys neskelbini)) todėl ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja vadovaujantis Nuostatų 12.5. ir 12.6 punktais. Pažymėtina, jog Lietuvos respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, jog savivaldybės turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja, kas įstatymo požiūriu yra atliekų turėtojas, ir būtent 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai savo 12.5. ir 12.6 punktais konkretizuoja, kad visi juridiniai asmenys, registruoti savivaldybės teritorijoje, laikomi atliekų turėtojais. Atmestinas atsakovės argumentais, kad ji negali būti laikoma atliekų turėtoja, nes neturi savivaldybės teritorijoje filialų ir padalinių, bei savo veiklą vykdo kitoje teritorijoje, ši norma yra taikytina tik tiems juridiniams asmenims, kurie nėra registruoti savivaldybės teritorijoje, šiuo atveju ginčo, jog atsakovė yra registruota būtent Šiaulių savivaldybės teritorijoje, nėra. Tokiu būdu, vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).
Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos ir už laikotarpį nuo 2022-02-01 iki 2023-03-31 liko skolinga pareiškėjai 177,68 Eur, iš jų 96,62 Eur yra pastovioji rinkliavos dalis, 79,71 Eur yra kintamoji rinkliavos dalis. Pastoviąją dedamąją moka visi savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kt.) bei kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jeigu jie savivaldybės teritorijoje turi padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (12.5.p., 12.6.p.). Teismui nėra pateikta duomenų, jog atsakovė būtų prašiusi atleisti ją nuo pastoviosios rinkliavos dalies mokėjimo, ar kad turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Dėl atsakovo teiginių, kad jis neturi atliekų konteinerio, pažymėtina, kad atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Tai pabrėžiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Be to, atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, nagrinėjamu atveju vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jis neturėjo konteinerio atliekoms šalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje A-711-442/2016, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-575/2019). Preziumuojant, jog atsakovė yra atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos gavėjas, prašymas dalyje dėl pastoviosios rinkliavos dalies priteisimo tenkintinas.
Vertinant rinkliavos kintamąją dalį, pažymėtina, jog Nuostatų 4.6 punktas numato, kad kintamoji dedamoji yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dedamoji, padengianti konkrečiam atliekų turėtojui tenkančią regiono su komunalinių atliekų tvarkymu susijusią būtinųjų sąnaudų dalį, patiriamą teikiant atliekų turėtojui komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Nuostatų 15 punktas numato, jog kintamoji dalis yra apskaičiuojama, kai atliekų turėtojas naudojasi individualiais identifikuotais atliekų konteineriais (15.1 punktas) arba naudojasi kolektyviniais konteineriais ir (arba) individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais (15.2 punktas), tokiu būdu, prašant priteisti šią rinkliavos dalį, pareiškėjas turi pateikti įrodymus, jog teikė konkrečiam atliekų turėtojui komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, jog atsakovei yra ar buvo priskirti individualūs identifikuoti atliekų konteineriai, ar kad atsakovė naudojasi kolektyviniais konteineriais ir (arba) individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais, tokių įrodymų į bylą nepateikta, atsakovė, priešingai, pateikia įrodymus, jog savo veiklą vykdo ne Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, ir teigia, jog nesinaudoja jokiais atliekų konteineriais. Nesant pateiktų įrodymų, jog atsakovė naudojasi atliekų konteineriais ar kad pareiškėja teikė atsakovei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, prašymas šioje dalyje atmestinas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010), todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2022-03-28 atliko mokėjimą už atliekų tvarkymą.
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 21,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas G. G..
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).
Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys, kuris, sutinkamai su Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolų prevencijos ir išieškojimo taisyklių 2 punktu, sprendžia klausimus dėl vietinės rinkliavos skolų prevencijos ir išieškojimo. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Taip pat šioje byloje atsakovė prašo priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikdama įrodymus apie patirtas išlaidas, teikiant apeliacinį skundą bei susipažįstant su teismo praktika, LVAT nutartimi ir teikiant atsiliepimą į bylą. Teismas pažymi, jog šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, tad, tenkinant pareiškėjo prašymą dalinai, atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestai prašymo daliai, viso priteisiant 538,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Esima“ pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 96,62 Eur (devyniasdešimt šeši Eur 62 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2022-02-01 iki 2023-03-31.
Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Esima“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti dalinai ir priteisti atsakovei uždaroji akcinė bendrovė „Esima“ iš pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 538,32 (penki šimtai trisdešimt aštuoni Eur 32 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.